Kęstutis ČILINSKAS, teisininkas:
Evoliucija iš beždžionės padarė žmogų. Ir ne tik. Aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjusius veikėjus pavertė privataus verslo rykliais. Šį porūšį galėtų sutramdyti įstatymai, tačiau tokių nėra. Svarbiausia, jų niekas net nesiruošia kurti. Negi pats sau duobę kasi.
Sau, bet ne tautai dirbę politikai ir valdininkai gali ir toliau džiaugtis šiltomis vietelėmis savo prižiūrėtose verslo institucijose. Nors švelnūs įstatymai interesus painiojančius valdininkus leidžia bent pabarti, to nenutiko per visą Nepriklausomybės istoriją.
Dirba sau
Lietuvoje visuomenės interesus turėtų ginti krūva įstatymų. Vienas jų - Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymas. Jis numato, kad valdininkas, baigęs tarnybą, negali bent metus eiti vadovaujamų pareigų savo prižiūrėtose įmonėse. Tačiau įstatymas, deja, gina pačius valdininkus, dar tarnybos metu sėkmingai sutarusius su verslininkais ir gavusius šiltą kėdę po skandalais pasibaigusios politinės karjeros.
Pavyzdžiui, 29 milijonų išmetimu į balą pasibaigusios elektroninės sveikatos sistemos diegimo Lietuvoje istorijos herojus, buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas džiaugiasi nauju darbu. Po dviejų papeikimų už galbūt iššvaistytus pinigus 2009-ųjų pabaigoje išėjęs iš ministerijos, jis be problemų įsidarbino įmonėje “E. sveikata”. Ji priklauso įmonei “E. sveikatos grupė”, kurios viena įmonių rūpinasi minėto projekto diegimu gydymo įstaigose. Pats H.Baubinas tokį keistą žingsnį motyvavo tuo, kad “reikia kažkur dirbti”.
Pažeidimai neįdomūs
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas stebėjosi, jog net susikompromitavusiems valdininkams įstatymas kažkodėl netaikomas.
“Dar praėjusioje kadencijoje kilo daug įtarimų dėl netikslingai naudojamų pinigų įgyvendinant “Elektroninės sveikatos” projektą. Kreipėmės, rodos, į STT. Esu girdėjęs, kad H.Baubinas įsidarbino šioje sistemoje. Tai kelia labai daug įtarimų dėl interesų”, - teigė A.Matulas.
Jis pažadėjo, kad jei informacija pasirodys viešai, jis būtinai aiškinsis, “ar nepažeisti viešieji ir privatūs interesai”.
“Turėtų reaguoti bent Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK). Bet, deja, mes nespėjame domėtis ministerijos darbuotojais, kurie kartais keičiasi kaip kojinės”, - teisinosi A.Matulas.
Nubaustųjų nėra
VTEK Tarnybinės etikos pažeidimų prevencijos skyriaus specialistas Tomas Čaplinskas neslėpė: tyrimai dėl interesų supainiojimo vyksta itin retai, o nubaustųjų nėra iki šiol. Dažniausiai nusikaltusieji tiesiog apskundžia sprendimus teismui, sprendimai vilkinami. O ir įstatymas iki 2008-ųjų leido bausti tik už nusižengimus iš tarnybos atleistus valdininkus. Jis paminėjo keletą atvejų. Pavyzdžiui, buvusio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Saulius Spėčius, kuravęs atominės elektrinės steigimo klausimus, staiga patvirtintas bendrovės LEO.LT valdybos nariu. Nors nustatyta, kad interesus jis supainiojo, S.Spėčius sprendimą apskundė. Interesus esą supainiojo ir buvusi Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos teisininkė Ona Vitartienė, kuri kaip advokatė ėmė atstovauti savo “prižiūrėtiems” alkoholio gamintojams.
Tokių atvejų nustatoma vos po vieną per metus. Tačiau, pasak
T.Čaplinsko, net jei interesus supainiojęs žmogus ir būtų nubaustas, jis to paprasčiausiai nepajustų.
“Optimistiniu atveju, jei teismas patenkina mūsų ieškinį, ir su žmogumi sutartis dėl darbo santykių įmonėje nutraukiama, asmuo neturi teisės grįžti į valstybinę tarnybą trejus metus. Administracinė nuobauda taip pat yra - nuo 500 iki 1000 litų. Bet kas čia per pinigai, kai kartais jų atlyginimas keliasdešimt kartų viršija baudą”, - apie žiaurias bausmes pasakojo T.Čaplinskas.
Paklaustas, kodėl nepradedami nauji tyrimai, tarnybos atstovas tikino, kad komisija nėra pajėgi “visko sužiūrėti”.
Nėra atsakomybės, išskyrus moralinę
Kęstutis ČILINSKAS, teisininkas:
Kova su interesų konfliktais yra deklaracijų lygio. Pasakyta, kad taip negali būti, bet jokių pasekmių dėl to nėra numatyta. Asmeniui, pasinaudojusiam tokiomis galimybėmis, išėjusiam į sau pasidarytą šiltą vietą, nėra jokios atsakomybės, išskyrus moralinę. Taip atsitiko ir Baubino, ir Spėčiaus atvejais. Kiek teko susidurti, administracinis teismas visada apgina nusižengusį asmenį. Juk jis įtakingas, kas nors juo rūpinasi. Teismai labai stipriai gina etikai nusižengusį žmogų. Nors kartais galima surasti ne tik administracinės, bet ir baudžiamosios atsakomybės elementų. Nes žmogus, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, pasiruošia ir gerą vietą, ir atlyginimą.
Tuo turėtų užsiimti prokuratūra. Esu klausęs, kodėl tiek mažai tokių bylų keliate. Man buvo atsakyta: kadangi tai liečia visokius viršininkus, laukiame, ką politikai pasakys. Aišku, jei politinis pasmerkimas yra, prokuratūra jau kažką daro. Užsienio valstybėse už etikos pažeidimą yra labai didelės baudos, įskaitant ir parlamento narius. Todėl ir nekyla noro pažeidinėti, tai “neapsimoka”. Ir Didžiojoje Britanijoje, ir JAV, kitose valstybėse yra labai griežta atsakomybė. Nes valstybė dėl tokių pažeidimų praranda labai daug.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
