Užderėjo karo pratybų

Visose penkeriose pratybose dalyvaus apie 2800 karių ir civilių iš 11 šalių ir NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso vadavietės.

Daugiausiai karių, apie 2100, iš kurių apie 800 atvykę sąjungininkai, treniruosis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuojamose tarptautinėse lauko pratybose „Geležinis kardas 2015“. Pagrindinis šių pratybų tikslas - treniruoti ir įvertinti šalių sąjungininkių jungtinių karinių vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą ir pasirengimą vykdyti gynybines ir puolamąsias operacijas.

„Šiandieninės geopolitinės situacijos fone padidėjęs Lietuvoje vykstančių karinių pratybų intensyvumas demonstruoja tiek Lietuvos kariuomenės požiūrį į pasirengimą savarankiškai šalies gynybai, tiek NATO šalių požiūrį į pasirengimą kolektyvinei gynybai Rytų Europoje. Stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinių ir tarptautinių pratybų, nes ginkluotos agresijos atveju į kovą tektų stoti pirmiausiai vieniems su tuo, ką turime, ir taip, kaip gebame“, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas J.V.Žukas.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė krašto apsaugos ministras J.Olekas, padažnėjusios karinės pratybos Lietuvoje susijusios su didesniu Lietuvos dėmesiu gynybai ir su mūsų sąjungininkų solidarumo demonstravimu.

„Anksčiau dalis šių pratybų būdavo tik nacionalinės, o dabar į jas dažnai atvyksta ir sąjungininkai, todėl pratybos tampa tarptautinės ir turi didesnį atgarsį bei dalyvių skaičių. Aišku, pagausėjusiomis pratybomis norime parodyti, kad mes esame solidarūs su sąjungininkais. Ir jei mums reikėtų gintis, mes turėtume pajėgų apginti Lietuvą“, - sakė J.Olekas.

Ministro teigimu, pratybos kariams reikalingos ne tik kaip sportininkams treniruotės: ne tik tam, kad jie neprarastų įgūdžių ir vis tobulėtų.

„Kariams pratybos dar net svarbesnės nei sportininkams treniruotės. Kariai ne tik patys tobulina įgūdžius, bet ir suderina veiksmus su sąjungininkais, nes NATO yra kelių valstybių kariuomenės. Ir kad jos galėtų veikti kartu, būtina dalyvauti bendrose pratybose: kad žinotų vieni kitų veiksmus ir taip stiprintų savo pajėgumą“, - teigė J.Olekas.

Kodėl pratybų pavadinimai būna tokie keisti ir iš pavadinimo kartais net sunku nuspėti, kad taip vadinasi karinės pratybos?

„Tokių kaip pavadinimų autorių lyg ir nėra, nebent istorikai pasidomėtų ir gal sužinotų, kas pirmasis pasiūlė vienokį ar kitokį pavadinimą, kurie vėliau tampa tradiciniai. Tačiau pratybų pavadinimai atspindi jų esmę ir atliekamus veiksmus. Pavyzdžiui, pavadinimas „Baltijos šeimininkas“ labai susijęs su tuo, kad mes geriname įgūdžius, kurie reikalingi priimti atvykstančias pajėgas. Kai pratybose dalyvauja artilerija, pavadinime figūruoja žodžiai „griaustinis“ ar „medžiotojas“. Pavadinimas „Klevo skliautai“ susijęs su Kanados simboliu, nes pratybose dalyvauja Kanados kariai, „Geležinis kardas“ yra labai lietuviškas pavadinimas, nes mes turime geležinį vilką, „Geležinio Vilko“ brigadą“, - paaiškino J.Olekas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“