Užsitęsusi komedija „Šimonytė su Nausėda ir vienuose ratuose kratosi, ir neišsitenka“

Lietuvos vidaus politikoje nuolat reiškiasi pramogų pasaulio žvaigždžių Oresto ir Džildos Vaigauskų antrininkai. Ši politinė porelė tiesiog nenumaldoma.

Premjerė-Džilda sulaužė tradiciją ir nepasveikino naujai išrinkto šalies vadovo per jo inauguracijos iškilmes. Antrai kadencijai išrinktas G.Nausėda-Orestas vėlgi sulaužė lietuviškos ilgos politinės plepėsenos tradiciją. Antradienį atvykęs į Seimo posėdį pristatė ministrės pirmininkės kandidatūrą tik vienu sakiniu. Štai jis - lakoniškos oratorinės meistrystės perlas:

„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konsituticjos 84-ojo straipsnio 8-uoju punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū."

Nors 2019-aisiais, kai po „mandagumo atsistatydinimo" vėl teikė Seimui premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą, paminėjo nemažai S.Skvernelio nuopelnų, sugebėjimų, patirčių. Ir sakė manąs, jog ponas S.Skvernelis sugebės atliepti jam keliamus iššūkius. O šit I.Šimonytės sugebėjimų, patirčių, nuopelnų bei savo asmeninės nuomonės G.Nausėda šįkart neakcentavo. Visai nuo vertinimų išsisuko. Toks įspūdis, jog prezidentas atėjo ir pakišo kvailiukui Seimui visiškai nevertingą daiktą. Be prabos. Et, Džilda, jau per daug tu mane nuvylei!

O galėjo byloti taip!

Tad po šio ilgo, bet visai vienišo Seime ištarto sakinio prezidentas išėjo, nes Seimo statute nenumatyta, jog dar imtų atsakinėti į Seimo narių klausimus. Nors Seimo nariams, o ir mums, eiliniams gyventojams, būtų labai patikę, jei G.Nausėda būtų bylojęs kaip Viljamo Šekspyro herojus.

Pavyzdžiui, „O nedėkingoji, kuriai motina suteikė Ingridos vardą! Nors esu giliai įžeistas, įskaudintas ir nuviltas, kad nesiteikei manęs pagerbti, pašlovinti per inauguraciją, savo šaltumu pažeminai mano asmeninį triumfą, šiandien, teliudija dievai, nelaikysiu užantyje pykčio. Ir neišsitrauksiu saldaus keršto kardo. Nors, neslėpsiu nuoskaudos, jog užantyje sušildžiau gyvatę. Perduodu tave į rankas Seimui.

Tegul prieš patvirtindamas tavo kandidatūrą dar gerokai apkandžioja. Ir taip tegul kramsnoja iki pat Seimo rinkimų bei naujo premjero patvirtinimo. Kaip ereliai Prometėją. O aš, įžeistasis Gitanas, išliksiu orus ir tavo vargams nepasiekiamas. Dar atsigriebsiu tada, kai man pristatinėsi ministrus. Et, Džilda, tu manęs nemylėjai!. Užteks! Taškas. Pasipiktinęs Vaigauskas."

O galėjo byloti dar kitaip!

Mums būtų patikęs ir dar kitoks variantas. Seimo posėdžio išvakarėse G.Nausėdos buitinis skambutis I.Šimonytei. Kalbasi be jokių nebūtinų reveransų. Kaip ekonomistas su ekonomiste. „Kiaule, tu kiaule, - sako G.Nausėda. - Negi negalėjai bent žodį gerą apie mane išlementi? Visiškai iš piktumo suakmenėjai? Ar ne gėda prieš užsienio diplomatus? Negi taip pasipūtei dėl kažkokio Gabrieliaus? Geriau savimi rūpinkis."

O I.Šimonytė, savo ruožtu, irgi spontaniškai pamini visokiausias kiaules, siūlo jai neknisti proto, nes ir taip sunku gyventi. Galiausiai iš nekantrumo ima ardytis ir jau rėkia Jo Eksclencijai visiškai nepagarbiai: „Ko čia kabinėjiesi? Baik smurtą artimoje aplinkoje, nes Čmilytei paskųsiu! Palik mane ramybėje ir sėdėk savo prezidentūroje. Tik per daug neįsijausk. Matėmė mes tų valstybės vadovų.

Juk neamžinai būsi prezidentu, o gyventi, Vilniuje susitikti vis vien teks. Gal dar abu Lietuvos banke nutūpsime! Nevaidink per daug didelį! Ir neišsikalinėk. Aš, kaip pridera, gyvenu Turniškėse, o tu - savo namuose. Jei nebūsiu premjere, dar geriau. Sugrįšiu gyventi į savo namus. Et, ponas Orestai Vaigauskai, kaip tu man įkyrėjai!"

Paskui abu atsileidžia, nes vienas kito šiek tiek išsigąsta. Juk ne kasdien būna atviri. Be to, ateityje dar gali būti pačių įvairiausių karjeros posūkių. Todėl dar pakalba apie aukso bei kviečių kainas biržose, apie bendrus pažįstamus, apie Donaldo Trampo ausį ir mandagiai atsisveikina. Ir abu viešai tikins, jog tarpusavio santykiai dalykiški, visai normalūs ir nebūtina daryti kažkokius toli siekiančius apibendrinimus dėl kokio nors vieno ar kito fakto.

Santykiai normalūs, bet nenormalūs

Kyla klausimas. Tai ko nuolat viešai vieni kitus puolate? Stebite, kam G.Nausėda spaudžia ranką, kokioje savivaldybėje lankosi, šalia ko sėdi, ką į inauguraciją kviečia? Kam paistote apie valstybininkų klaną, delsiate susitarti dėl Lietuvos eurokomisaro, jei santykiai tarp prezidento ir premjerės vos ne tobuli? Kam ta pešiojimosi vaidyba? Elektoratui įtikti? Kad kuo daugiau rinkėjų norėtų G.Nausėdos puolamus, ujamus konservatorius paguosti?

Kita vertus, svarbu neperspausti. Būtų keista, jei I.Šimonytė ar G.Nausėda viešai bylotų apie savo darbinius santykius kitaip. Koks prezidentas sakys, kad jo darbinis santykis su šalies ministru pirmininku yra NENORMALUS. Tai reikštų, jog vienas iš to santykio veikėjų- ar premjeras, ar prezidentas - pats yra nenormalus. Kad nenormaliam asmeniui patikėta valdyti valstybę. Todėl valstybės vadovai, nesvarbu, kokia tai valstybė, vis vien tikins, kad vadovų santykiai normalūs, dalykiški. Net ir tuo atveju, kai dėl kokio nors dalyko kitas dalykas gali susprogti kaip Jevgenijus Prigožinas.

Laimėjusiems tinka atlaidumo dorybė. G.Nausėda yra laimėtojas, todėl I.Šimonytės aplinkai ir taip dabar nesaldu. Ore vis dar kybo klausimas ir dėl Gabrieliaus Landsbergio tolesnės karjeros. Kita vertus, o kodėl reikėjo vos ne visą kadenciją su G.Nausėda rietis dėl posėdžiavimo Europos Vadovų Taryboje. Šaipytis iš šalies prezidento, netgi kabinėtis, kodėl Diana Nausėdienė delsia pasiskiepyti nuo kovido. O paskui tikėtis, kad, sugriovus žmogiškus, pagarbius santykius, prezidentas nebandys atsirevanšuoti.