2 nuotr.Europos politikai pašiurpo nuo to, ką pamatė praeitą penktadienį Vašingtone. Todėl visą savaitgalį vienas po kito reiškė paramą Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui. Socialinius tinklus užplūdo grotažymė ir įrašai „ne vieni“, skirti ukrainiečiams.
O sekmadienį Londone rinkosi Europos grietinėlė. Viršūnių susitikime, kuris buvo sušauktas iki viešo pažeminimo, kurį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis patyrė Baltuosiuose Rūmuose, ir į kurį Ukrainos ir Europos saugumo klausimams aptarti atvyko 16 šalių atstovai, buvo diskutuojama apie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasiūlymą parengti teisingos ir tvarios taikos planą bei įsteigti norinčių prie jo prisidėti Europos šalių koaliciją. Baltijos šalių politikai į susitikimą pakviesti nebuvo.
Negalim nekęsti Trampo ir norėti, kad jis mus gintų
Komentuoja rašytojas, istorinių knygų autorius Robertas PETRAUSKAS:
Visi tie, kurie triumfuoja, kad V.Zelenskis yra pavyzdys, kaip reikia elgtis, turi pagalvoti, koks yra to rezultatas. Mes esame tame geopolitinio proceso taške, kur yra deramasi dėl derybų. Galiu nesunkiai įsivaizduoti, kad kai Kremlius paskelbs savo sąlygas Ukrainai, visiems tiems, kurie pyksta dabar ant Amerikos, tos sąlygos labai nepatiks. Aš girdėjau apie jas šiek tiek: atiduoti visa, kas yra užkariauta, pakeisti valdžią į Maskvai parankią, sumažinti kariuomenę iki 50 tūkstančių, - tai reiškia palikti Ukrainą praktiškai be nieko. Tą akimirką mes visi sakysime, kad taip negalima, tai yra prieš žmogiškas vertybes, bet visi tie, kurie sakys, nenorės kariauti dėl tų teritorijų, už kurias jie mūru stos internete...
Ir štai šioje vietoje, kol Europa yra nesavarankiška (turiu abejonių, ar ji bus savarankiška), D.Trampas yra korta. Nes kai V.Putinas pateiks tokį ultimatumą, D.Trampas gali padaryti du dalykus: pasakyti V.Putinui, kad taip negalima ir pasakyti V.Zelenskiui: arba tu priimi šitą ultimatumą, arba mes pasitraukiam. Ir jis sako: „Mes galim pasitraukti, - ne mums pavojus kyla, jums bus blogiau, jūs neturite kortų savo rankose"...
Šį rytą visa Europa nekenčia Amerikos. O jinai yra mūsų sąjungininkas šiame žaidime. Mes turime išvengti šizofrenijos: mes negalim nekęsti D.Trampo ir norėti, kad jis mus gintų. Mes turim surasti būdą kaip su juo kalbėt.
Palikime vertybes sau, kalbėkime interesų, sandorių ir kontraktų kalba
Komentuoja diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas UŠACKAS:
D.Trampas buvo nuoseklus visą laiką. Jis siuntė mums labai nepatogias žinutes: tai, kad karą užbaigs derybos, tai, kad jis primes taikos planą Ukrainai ir Rusijai. Tai jis pakartojo 100 kartų per rinkiminę kampaniją ir jo atstovas Ukrainos ir Rusijos klausimais Keitas Kelogas (Keith Kellogg) prieš pusantrų metų išspausdino šia tema totalų kelrodį straipsnį, kuriuo šiuo metu JAV administracija ir vadovaujasi. Toje kelrodėje buvo aiškiai pasakyta, kad karas bus baigiamas derybomis, kad Amerika nesuteiks saugumo garantijų, nesiųs savo karių į Ukrainą, Amerika nepasisakys už Ukrainos narystę NATO ir kad Ukraina turi susitaikyti su savo 20 proc. teritorijos praradimu. Laikinai, bet ne amžinai. (...)
Esu sąžiningas prieš jus ir ukrainiečius, kad tą poziciją ne tik komunikavau, bet ir patarinėjau, kad Europa turi nelaukti rinkimų pabaigos ir turi pateikti D.Trampui, ką atsineša ant derybų stalo: ar saugumo garantijas, ar finansinius įsipareigojimus, kaip Europa prisidės, kad išlaikytų JAV buvimą Europoje. To paketo nesukūrimas laiku ir neišėjimas į derybas su D.Trampu dabar brangiai kainuoja ukrainiečiams, kurie žūsta fronte, brangiai kainuoja Amerikos reputacijai Europoje ir reikalauja suprasti, kad Europos valanda išaušo, kad nebegalima pasikliauti Amerikos saugumo garantijomis. Mes turime daryti viską, kad kol Europa sukurs savą gynybinę industriją, išlaikytume Amerikos buvimą čia.
Ir po susikirtimo Ovaliajame kabinete turiu dvi viltingas žinias: D.Trampas pasakė, kad V.Zelenskis gali sugrįžti, kai norės taikos, o kas dar svarbiau - kad Lenkija labai svarbi valstybė ir paklaustas apie Baltijos šalis pasakė, kad jos yra labai sunkioje padėtyje, bet NATO įsipareigojimai galioja ir joms. Tai buvo labai stiprus signalas, už kurio turime griebtis ir išlaikyti jo dėmesį bei palankumą, kol patys, Europa, atsistosime ant abiejų kojų ne tik kaip ekonominė, bet ir gynybinė sąjunga. Palikime vertybes sau, būkime sau nuoširdūs, ir kalbėkime interesų, sandorių ir kontraktų kalba.
