V. Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas

Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Justas Džiugelis, raginęs palaikyti įstatymo projektą, pabrėžė, kad, priėmus įstatymo projektą, būtų atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus.

„Jis (Vytautas Landsbergis – ELTA) atvedė mus čia – į parlamentą, kad turėtumėme teisę kalbėti ir išreikšti savo nuomonę tiek už, tiek prieš. Šios diskusijos tęsiasi jau ne pirmus metus ir tikrai nereikia kalbėti, kad kažkas stumia buldozeriu. Tiesiog mes šiandien turime priėmimo stadiją ir tikrai kviečiu atkurti šią istorinę neteisybę žmogui, nusipelniusiam mūsų valstybei ir visiems mums“, – kalbėjo J. Džiugelis.

Opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas taip pat paragino pripažinti faktus, nes, anot jo, Lietuva yra įstrigusi istorijoje.

„Aš nuo praėjusios kadencijos nuosekliai rėmiau šią idėją, nes mes esame įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. (...) Sutikime, kad mes turime savo tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – sakė V. Bakas.

Dalis opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti

Opozicijai priklausantys politikai prieš balsavimą vardino ne kartą išsakytus argumentus, kodėl valstybės vadovo statusas V. Landsbergiui neturėtų būti suteiktas. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Agnė Širinskienė piktinosi tiek būdu, kuriuo nuspręsta klausimą įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę, tiek apskritai pačiu sumanymu dėl statuso suteikimo.

„Skaudu yra tai, kad mes tokiais balsavimais ir tokiu buldozeriu, iš esmės klastojant komiteto išvadą ir išvadų rengėjų nuomonę, bandome prasistumti istorijos klastojimą. Bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovas, iš esmės vadovo funkcijas“, – sakė A. Širinskienė.

„Valstietis“ Jonas Jarutis antrino buvusiai bendrapartietei ir taip pat piktinosi, kad, pasak jo, valdantieji skubotai ir pasalūniškai į paskutinį Seimo posėdį įtraukė klausimą dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui.

„Tai, kokiu būdu stumiamas balsavimas dėl šio klausimo, neišeina pasakyti keliais žodžiais. Niekas neprieštaraus, kad ponas Vytautas Landsbergis atliko mūsų istorijoje didžiulį vaidmenį atkuriant nepriklausomybę ir kuriant valstybę... Bet man yra aišku, kad prezidentas yra tautos išrinktas prezidentas. Man prezidentas yra Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, netgi Rolandas Paksas, kuris buvo nušalintas. Bet jis buvo rinktas pagal mūsų Konstituciją. Tad tas pasalūniškas įdėjimas į darbotvarkę likus kelioms valandoms iki posėdžio...“, – minties neužbaigdamas piktinosi J. Jarutis. Galiausiai jis pažymėjo, kad klausimo įtraukimas į darbotvarkę trukdys pasirašyti partijoms ruošiamus susitarimus dėl krašto gynybos ir užsienio politikos.

„Šie veiksmai tikrai neprideda partijų noro šių susitarimų pasirašyti“, – sakė J. Jarutis.

Seimas nepritarė Seimo nario Petro Gražulio siūlymui Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Mat, paragino valdantieji, nevertėtų tyčiotis iš svarbių įstatymų projektų.

ELTA primena, kad išvakarėse į paskutinį pavasario Seimo sesijos posėdį valdantieji įtraukė įstatymo projektą, kuriuo numatoma suteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos teigimu, sprendimas įtraukti kontroversiškų parlamentarų nuomonių sulaukusį klausimą buvo priimtas siekiant įtraukti visus įstatymo projektus, kurie yra įveikę svarstymo stadiją.

Nuogąstaudami opozicijos nariai, kad valdantieji klausimą dėl vadovo statuso sugalvojo įtraukti vėlyvą trečiadienio vakarą, inicijavo klausimo išbraukimą iš darbotvarkės, tačiau valdantieji priekaištus atmetė ir klausimas darbotvarkėje liko.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu klausimo priėmimas buvo atidėtas pusvalandžio pertraukai.

Projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams praėjusių metų birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Opozicija grasina atšaukti valstybės vadovo statusą

Seimui pritarus suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui, opozicija tvirtina bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.

„Kiek aš suprantu tai greičiausiai visos opozicinės partijos dabar savo programose rašys, kad jie tai atšauks, jeigu taps valdžia", - Seime žurnalistams sakė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Tokios galimybės neatmetė ir opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas.

„Mes dar nesvarstėme šio klausimo, bet tikrai, jei reikės tai pasvarstysime. Reikia daryti darbus, bet ne rašyti programas. Nes dažnai prisirašai į programą daug ir po to nepadarai", - teigė socialdemokratas, pridurdamas, kad greičiausiai toks klausimas būtų aktualus po vyksiančių Seimo rinkimų.

„Leiskite pirmiau laimėti rinkimus, paimti valdžią, o tada priimsime sprendimą", - sakė jis.

Tuo tarpu ekspremjeras Saulius Skvernelis nors tokios galimybės ir neatmetė, ją vertino šiek tiek kritiškiau.

„Aš tikrai nemanau, kad čia yra valstybinės reikšmės klausimas, kurį reikėtų kas keturis metus kaitalioti. Jei bus kita dauguma, jei norės, tokį sprendimą galės daryti", - teigė jis.

„Kai jau būsime, tada galėsime šiuo klausimu ir padiskutuoti. Aš manau, kad per daug dėmesio ir per daug emocijų šiandien skiriama šiam klausimui", - sakė S. Skvernelis, kurio suburtos partijos atstovai Seime iš opozicijos susilaukė kritikos dėl paramos projektui dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui.

Komentuoja istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Tomas BARANAUSKAS:

„Seimas perrašė istoriją. Jei V.Landsbergiui dabar suteiktas statusas būtų egzistavęs prieš 3 dešimtmečius, dabar nereikėtų jokių papildomų nutarimų jį įteisinti. Juk niekas nesako, kad valstybės vadovu reikia pripažinti Valdą Adamkų ar Dalią Grybauskaitę. Žinome, kad jie buvo valstybės vadovai ir jokių papildomų nutarimų nereikia. Bandoma įnešti tai, ko tuo metu nebuvo. Ir kalbu ne tik apie V.Landsbergį. Prasidėjo nuo to, kad AT paskelbė Atkuriamuoju Seimu. O paskui pradėjo rastis naujų valstybės vadovų, tokių kaip Jonas Žemaitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jie, aišku, buvo partizanų vadai, tačiau ir patys turbūt nustebtų sužinoję, kad po mirties tapo valstybės vadovais", - sakė T.Baranauskas.

Pasak jo, bandymu įstatymais perrašyti istoriją Seimas viršija savo kompetenciją. Ir kyla pavojus, kad neprisigalvotų dar didesnių absurdų. Pavyzdžiui, priimti įstatymą, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Vokietija.

„Seimas turi priiminėti įstatymus, kurie reguliuoja dabarties gyvenimą, o ne praeities. Kol kas nustatinėja titulus. Tačiau galime sulaukti ir dar didesnių absurdų", - įspėjo T.Baranauskas.

Komentuoja istorikas, politologas Prof. Antanas KULAKAUSKAS:

„Kaip istorikas ir politologas nesuprantu, kaip praėjus trims dešimtmečiams parlamento pirmininkui galima suteikti statusą, kurio jis neturėjo. Tais laikais gyvenome pagal laikinąją Konstituciją, kurioje joks valstybės vadovo statusas nebuvo numatytas.

Tai tie, kurie nori dabar įtvirtinti šį statusą, tarsi teigia, kad laikinoji Konstitucija buvo netikra. Gal tada ir Nepriklausomybė netikra?

Vienas žmogus labai nori garbės, kuri istoriškai yra mažų mažiausiai abejotina.

Siūlau Seimui pradėti diskusijas dėl karaliaus statuso suteikimo Vytautui Didžiajam, paskui gal ir kunigaikštį Gediminą prilyginti karaliui. Juk tai tas pat, kaip V.Landsbergio paskelbimas vadovu. Juokinga, kai įstatymu norima įteisinti faktą, kurio nebuvo. Sveiko proto kriterijų tai neatitinka.

Veikiausiai konservatoriai šią temą vėl iškėlė, nes V.Landsbergis visiems siejasi su konservatoriais, o jie nori, kad būtų įrašyta, jog jų vadovas kadaise buvo valstybės vadovu. Tačiau perspektyvoje dėl tokio elgesio jie daugiau praranda nei gauna", - įsitikinęs A.Kulakauskas.