V.Sinkevičius: dėl Lietuvos kandidato į EK reikia žvelgti ne į G.Landsbergio, bet į šalies interesus

„Manau, kad visa tai susiję su tuo, jog yra vienas žmogus, kuris labai to nori, bet ar tai yra Lietuvos interesas? Į tą klausimą niekas nesugeba atsakyti. Užsienio reikalų ministras, akivaizdu, norėtų būti (eurokomisaru – ELTA), bet platesnės diskusijos, ar tai Lietuvos interesas, koks tai būtų portfelis – jos nebuvo“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Sinkevičius.

„Nemanau, kad jis (G. Landsbergis – ELTA) būtų prastas ar netinkamas, bet klausimas yra apie portfelį, nes EK narį labai smarkiai slėgs institucija. Ten yra šiokios tokios taisyklės, kurių reikia paisyti“, – pažymėjo jis.

V. Sinkevičiaus nuomone, antros EK pirmininkės kadencijos siekianti Ursula von der Leyen gali prašyti kelių kandidatų pavardžių į eurokomisarus. Vyriausybei sprendžiant dėl to, politikas ragina atkreipti dėmesį į potencialių EK narių patirtį ir šalies interesus, siekiant gauti geresnį portfelį.

„Yra Vyriausybės kompetencija teikti pavardes, manau, kad Komisijos pirmininkė prašys kelių pavardžių. Logiškiausia būtų pateikti kelias pavardes ir pasižiūrėti, koks portfelis galėtų būti skirtas, nes, akivaizdu, kad su viena ar kita pavarde Lietuva galėtų gauti geresnį portfelį“, – sakė eurokomisaras.

„Norėčiau, kad Lietuva atkreiptų dėmesį į kandidatų patirtį ir įvyktų diskusija, kokie yra šalies interesai. Ne individualaus asmens, bet šalies interesai. Turime nustoti iškelti save aukščiau valstybės interesų“, – akcentavo jis.

Vis tik, eurokomisaro nuomone, Lietuva nevėluoja pateikti kandidato į EK, nes U. von der Leyen dar nėra patvirtinta antrajai kadencijai.

„Ne (nevėluojame – ELTA). Todėl, kad Komisijos pirmininkė dar nepaskirta ir žinome vos kelias pavardes iš galimų komisarų. Žinau tiesiai iš Komisijos pirmininkės, kad ji dar nedėlioja jokių pavardžių, pareigų, nes pirmiausia ji turi būti patvirtinta. Ir ji tą labai aiškiai pasakiusi visiems premjerams, prezidentams, galimiems kandidatams, kad pirmiausia yra liepos 18 d.“ – teigė V. Sinkevičius.

„Ketvirtadienį vyks Komisijos pirmininkės tvirtinimas. Labai svarbus, slaptas balsavimas Europos parlamente, kur, jeigu Ursula von der Leyen bus patvirtinta, atsivers teikimų galimybė ir ji pradės dėlioti galimą komisarų sąrašą“, – aiškino jis.

Tarp prioritetinių sričių, kurių Lietuva turėtų siekti, V. Sinkevičius išskyrė transporto ir sanglaudos portfelius EK.

„Norėčiau, kad Lietuva šį kartą turėtų galimybę siekti portfelių, kurie išties bus kertiniai, ypatingai kalbant apie skaudulius, kurie yra smarkiai išaugę per pastaruosius metus. Tai galėtų būti transporto portfelis, konkrečiai kalbant apie „Rail Baltica“ projekto užbaigimą. Kai kalbame apie gynybą, tai yra tas portfelis, kur yra konkretus karinis mobilumas su finansavimu“, – sakė EK narys.

„Antra, sakyčiau, kad galbūt galėtų būti sanglaudos portfelis, kurį dabar turi Portugalijos kolegė. Nes sanglaudos politika taip pat yra labai svarbi, ypatingai mūsų regionams. Akivaizdu, kad norima reformuoti sanglaudos politiką ir mums tai labai pavojinga, nes mes žinome, kad tai tos lėšos, kurios pasiekia mūsų regionus ir turi didžiulę įtaką jų vystymuisi“, – tikino jis.

Neatmeta galimybės dirbti artimiausioje Vyriausybėje

Kalbėdamas apie savo ateitį, eurokomisaras neatmetė galimybės dirbti būsimame Ministrų kabinete, tuo atveju, jeigu Demokratai „Vardan Lietuvos“ būtų viena iš partijų, kuri formuotų valdančiąją daugumą. Jis tikino, kad yra tarp minėtos partijos šešėlinės Vyriausybės narių, kurios sudėtis bus pristatyta netrukus.

„Visuomet sakau, kad man tarnauti Lietuvos žmonėms ir dirbti Lietuvoje yra garbė. Jeigu mano žinios, patirtis, bus reikalinga ir būsime tie, kuriems Lietuvos žmonės patikės Vyriausybės formavimą, tai bus vienas iš pagrindinių faktorių, dėl kurių, galimai, likčiau dirbti Vyriausybėje“, – teigė V. Sinkevičius.

„Mes paskelbsime šešėlinę Vyriausybę visai netrukus. Būsiu tarp šešėlinės Vyriausybės narių ir tuomet galėsime konkrečiau aptarti“, – kalbėjo jis.

Vis tik, kol V. Sinkevičius bus europarlamentaru, jis sieks priartinti europinę politiką prie Lietuvos žmonių bei dirbti komitetuose, kurie susiję su teisėkūra.

„Tikslas bus priartinti europinę politiką prie Lietuvos žmonių. Nes tas skaičius, kuris atėjo balsuoti į Europos Parlamento rinkimus buvo nuviliantis. Ir visuomet sakau, kad geri žmonės, kurie neateina į rinkimus, jie išrenka blogus politikus. Reikia didinti žmonių susidomėjimą europine politika“, – aiškino eurokomisaras.

„Antra, aš dirbsiu komitetuose, kurie bus susiję su teisėkūra, nes manau, kad tai yra eilutė, kurioje nežymėjo, kalbant apie mūsų EP narius, nes prie teisėkūros jie prisidėjo mažiausiai praėjusią kadenciją. Norėtųsi, kad tai būtų praeitis ir Lietuva sužibėtų kaip ta, kuri po 20 metų ES geba prisidėti prie Europos politikos formavimo“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip vieną realiausių kandidatų jį įvardijo ir įtakingas leidinys „Politico“.

Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.

Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.

Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.