V.Adamkus: K.Grinius buvo to meto Lietuvos simbolis

Tai pažymėjo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame Prezidento Kazio Griniaus 150-ųjų gimimo metinių minėjime.

V. Adamkus laiko išskirtine likimo dovana, kad jam teko gyventi Jo laikais, juo labiau - kad teko laimė Jį asmeniškai pažinti ir bendrauti.

"Man K. Grinius itin įdomus kaip asmenybė, sujungusi dvi tautos gyvenimo epochas - XIX amžiaus tautinį atgimimą ir Vasario 16-osios Lietuvos kūrimą", - sakė V. Adamkus. Vieno iš vienuolikos Grinių vaikų - K. Griniaus - vaikystė sutapo su vienu niūriausių tautos istorijos laikotarpių.

"Tauta buvo be savo rašto, be savo studentų, engiama ir rusinama. Tačiau tai, už ką tėvų karta kovojo, sakyčiau, ištiesintais dalgiais, užaugusi K. Griniaus karta ėmė kovoti spausdintu žodžiu - per sieną perneštomis knygomis, visuomeninėmis kultūros draugijomis, ir pagaliau - lietuvių kultūriniu ir tautiniu atgimimu", - sakė V. Adamkus.

K. Grinius po V. Kudirkos mirties leidžiant "Varpą", perėjo turbūt visas įmanomas leidėjo pozicijas: būrė kolektyvą, rūpinosi rankraščiais ir lėšomis, pats redagavo straipsnius ir ištisus numerius, pats rašė - dažnai skirtingais slapyvardžiais užpildydamas leidinio didžiąją dalį.

Būtent čia, "Varpo" puslapiuose, 1914 metais, kai daugeliui aukščiausia Lietuvos suvereniteto forma atrodė autonomija, K. Grinius paskelbia straipsnį "Apie šalies neprigulmybę", kuriame, be kita ko, parašyti tokie žodžiai (kalba netaisyta):

"Išeina, kad šiaip ar taip žiūrint, Lietuvos autonomijos ir net politiškosios neprigulmybės klausimas nėra neišpildoma svajonė, utopija arba koks tai nepasiekiamas idealas. Jos įvykdynimas yra galimas, žinoma, jeigu patys lietuviai bus to verti".

V. Adamkaus vertinimu, K. Grinius iš tikrųjų buvo humanistas, demokratas, liberalas - tik ne siaura partine, o vertybine prasme, žmogus, savo mąstymu ir nuostatomis gerokai aplenkęs savo istorinę ir politinę realybę.

Beje, netrūksta ir darbų, įrodančių K. Griniaus politiko talentą. Jis 1920 m. tapo Vyriausybės vadovu nuniokotoje, karo padarinių nualintoje Lietuvoje, sunkiai sprendžiančioje sunkiausias vidaus ir užsienio politikos užduotis.

"Tačiau 6-ojo Vyriausybės kabineto darbai neginčijami: tarpvalstybinė sutartis su Rusija, leidusi Lietuvai susitelkti ties ūkio, kariuomenės, krašto tvarkymo klausimais. Sutartis su Latvija, kurios dėka mes ir šiandien turime Mažeikius ir Palangą. Valstybėje atsirado Lietuvos universitetas, Lietuvos dramos teatras, pradėta realiai rūpintis Čiurlionio paveikslų saugojimu ir t.t. O svarbiausia - pradėtos kurti demokratinio šalies valdymo tradicijos. Simboliška, kad K. Grinius tapo pirmuoju Ministru Pirmininku, paskirtu jau Seimo, o ne Tarybos. Simboliška, kad būtent jis esmingai prisidėjo rengiant 1922-ųjų Lietuvos Konstituciją. Simboliška ir iškalbinga, kad jis taikiai perdavė Prezidento pareigas, tiktai išgavęs raštišką Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro pažadą, kad Konstitucija nebus laužoma", - sakė V. Adamkus.

Daug yra gyvenimo sričių, apie kurias kalbant tenka minėti K. Griniaus pavardę ir pridurti - pirmasis. Arba vienintelis.

"Žmogus, nacių okupacijos metais gelbėjęs žydus ir tapęs Pasaulio Teisuoliu. Žmogus, gyvendamas jau Amerikoje, rašęs peticijas galingųjų valstybių vadovams dėl Lietuvos okupacijos ir reikalaudamas "sustabdyti nesuvaldomą lietuvių tautos žudymą". Žmogus, stovėjęs prie ne vienos partijos ištakų. Visa tai, neabejoju, dar sulauks deramo Lietuvos dėmesio ir įvertinimo. Apie Prezidentą K. Grinių dar bus rašomos knygos ir kuriami filmai", - mano V. Adamkus.

Jis nuoširdžiai dėkoja likimui už asmeninę pažintį su šiuo mūsų šviesuoliu. "Aukštaičių 39" - šis adresas Kaune buvo tapęs mano antraisiais namais: ten gyveno Prezidentas su žmona Kristina, su jų sūnumi Liūtu mes kartu traukdavom į Jono Jablonskio pradžios mokyklą, Aušros berniukų gimnaziją, ir ten nacių laikais redagavome ir leidome antinacinę spaudą. Su dėkingumu prisimenu, kad būtent Grinių šeima pasirūpino mano kelione iš pokario Europos į Ameriką ir leido pirmąsias dienas apsistoti K. Griniaus namuose. Su didžiausia pagarba prisimenu Prezidento K. Griniaus paskutinius metus - kai jis, pasiremdamas lazdele, lėtai apsukdavo ratą aplink savo gyvenamąjį kvartalą ir vėl grįždavo prie rašomojo stalo. Prie rašomojo stalo jis praleido daug laiko, bandydamas atkurti istorinį laikotarpį nuo pat savo visuomeninio darbo pradžios", - prisimena V. Adamkus.

Su skausmu jis prisimena ir 1950-ųjų birželio 3 dieną, kai nieko nenujausdamas eilinį kartą apsilankė Grinių namuose. "K. Grinius sunkiai sirgo, gulėjo lovoje. Aš tuo metu daug fotografuodavau ir tą dieną taip pat turėjau fotoaparatą ir paprašiau L. Griniaus nufotografuoti mus su Prezidentu ir jo žmona Kristina. Deja, tai buvo paskutinė Prezidento nuotrauka - rytojaus dieną jis mirė", - sakė kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas V. Adamkus.

Minint Kazio Griniaus 150-ąjį gimimo jubiliejų, V. Adamkus sakė esąs tikras, kad šventiniams renginiams nuslūgus K. Grinius liks aktualus mums visiems savo istorine ir politine veikla, savo moderniu tiems laikams mąstymu, savo žmogiškosiomis vertybėmis, kurios niekada nenuvertėja.

Ketvirtadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje buvo surengtas minėjimas, skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto K. Griniaus 150-osioms gimimo metinėms.

2016-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais.


V.Adamkus apie Laisvės premiją: ji priklauso visai Tautai

Į Laisvės premiją pretenduojantis Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad yra dėkingas visuomenei, Seimui, visiems už tą įvertinimą. Jo manymu, ši premija asmeniškai priklauso ne jam, o visai Tautai.

"Laisvė yra pagrindas viskam - laisvam žodžiui, laisvai veiklai, laisvam pasireiškimui. Aš galvoju, kad už tą laisvės išgavimą, kuriuo mes džiaugiamės šiandien, yra sumokėta milžiniška auka, auka gyvybėmis, auka pasiaukojimu ir darbais. Todėl džiaugiuosi, kad galiu priimti šį įvertinimą, bet iš karto galiu sakyti, kad tai priklauso ne man, bet visai tautai, ir ačiū visiems", - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Adamkus.

Seimas paminėjo K.Griniaus 150-ąsias gimimo metines

Seimas ketvirtadienį iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metines.

Renginio pradžioje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį.

Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė.

Pasak V. Pranckiečio, minėdami 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, mes prisimename jį kaip politiką, kuris iškiliai pristatė visuomenei demokratijos ir įstatymo bendrystės naudą, sakydamas, kad ši sąveika yra priemonė, kuri stiprina valstybę, padeda jai augti, tobulėti.

"Turime būti dėkingi Prezidentui K. Griniui už tai, kad jis mūsų valstybės istoriją kūrė aiškiai suvokdamas politines aplinkybes kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, suvokdamas, ką gali kiekvienas esantis šalia, ir strategiškai numatė tokias savo darbų pasekmes", - sakė Seimo Pirmininkas.

Kaip pažymėjo Lietuvos istorijos instituto direktorius R. Miknys, K. Grinius savo politinėje praktikoje nuo 1918 metų būdamas Seimo nariu, Vyriausybės vadovu, Prezidentu nuosekliai laikėsi klasikinės demokratijos principų, buvo kritiškai nusistatęs autoritarizmo atžvilgiu.

"Manau, kad įsigilinimas į K. Griniaus vertybines orientacijas bei atidesnis žvilgsnis į jo visuomeninę politinę elgseną gali mums padėti Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse atgimstančių organiškos, tautinės valstybės modelio pagrindu organizuotų bendruomenių sugyvenimo formulės paieškų sėkmei", - sakė R. Miknys.

Pasidžiaugęs, kad šiais metais apie K. Griniaus asmenybę, istorinį vaidmenį buvo kalbėta daugiau, Seimo narys T. Tomilinas daugelyje vykusių diskusijų pasigedo svarbaus dalyko - jo ideologinės ir ypač ekonominių vertybių darbotvarkės.

"Manau, kad K. Grinius norėtų, kad Seime apie ekonomiką kalbėtume ne tik profesionaliai, bet ir vertybiškai. Gilus psichologinis žmonių socialinio teisingumo poreikis, lygybė, teisingas pajamų perskirstymas, kolektyvinio veikimo potencialas, pasaulio žmonių solidarumo vertybė, laimės ekonomikos teorija - šie politinės minties produktai yra susiję su pasaulėžiūra, kurią gynė K. Grinius", - pabrėžė T. Tomilinas.

Pasak liberalės A. Armonaitės, K. Grinius savo politinėje veikloje "buvo pats tikriausias liberalios demokratijos įsikūnijimas". Parlamentarės teigimu, K. Grinius siekė įtvirtinti žodžio, asmens, sąžinės, spaudos laisves, žmogaus teises, stiprią savivaldą ir valdžios decentralizaciją.

"Prezidento K. Griniaus liberalios demokratijos idėjos šiandien yra kaip oras reikalingos Lietuvai, reikalingos Lietuvos partijoms ir politiniams lyderiams. K. Griniaus idėjos yra geras pamatas mums, skirtingų pažiūrų politikams, ieškoti sutarimo dėl svarbiausių dalykų demokratijai", - sakė A. Armonaitė.

Po minėjimo Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokiniams buvo perduota gėlių, kurios bus padėtos ant Prezidento K. Griniaus kapo.

Minint K. Griniaus 150-ąsias gimimo metines (K. Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d.) 2016-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais.