Valdančiųjų manevrai pasiteisino: civilinė sąjunga sulaukė Seimo pritarimo

Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime antradienį tapo tikra staigmena. Dar pirmadienį vakare jis buvo išbrauktas iš antradienio darbotvarkės. Tai padaryta buvo Laisvės partijos prašymu. „Tiesiog taip sutarėme ir jis bus tada, kada bus. Daugiau nenorėčiau nieko detalizuoti. Šitas klausimas bus kažkada kitą kartą", - pirmadienį sakė Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Pritarė ir opozicija

Tačiau antradienį paaiškėjo, kad tai buvo tik gudrybė. Mat prasidėjus posėdžiui, tie patys „laisviečiai" klausimą paprašė į darbotvarkę grąžinti. O po ilgų diskusijų jam buvo pritarta. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 46, o susilaikė 8 parlamentarai. Tarp civilinei sąjungai pritariančių ne tik „laisviečiai" ir liberalai, bet ir visas būrys konservatorių, save vadinančių krikščionimis, o taip pat opozicijoje esančių socialdemokratų ir Sauliaus Skvernelio demokratų.

Oficialiai projektą registravusi konservatorė Jurgita Sejonienė ir vėl projekto nepristatė, tačiau kalbėjo jau po diskusijos. Kaip koks projekto krikštatėvis tribūnoje diskusijos pradžioje kalbėjo profesionaliu gėjumi ir Okeanide save pristatinėdavęs Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. „Mano sąžinė šiandien yra rami. Padariau viską, ką galėjau. Linkiu sėkmingo balsavimo", - sakė jis.

„Valstietė" Asta Kubilienė, kalbėjusi frakcijos vardu, priminė, kad visuomenės apklausos rodo nepritarimą tokiam projektu. „Nors pseudožmogaus teisių gynėjai viešojoje erdvėje deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykių prilyginimui šeimai, tačiau faktai rodo visai ką kitą - apie 72 proc. žmonių tam nepritaria. Panašus kiekis buvo balsuojančių už Konstituciją, kuria šiandien mes vadovaujamės. Jeigu norite įteisinti alternatyvų santuokai teisinį šeimos gyvavimo būdą. privalote tai padaryti ne įstatymu, o keičiant Konstituciją. Geriausiai, referendumo būdu", - sakė Seimo narė.

Nors valdantieji nuolat tikina, esą civilinė partnerystė tik kompromisinis projektas, Seimo narė sakė neabejojanti, kad tokia partnerystė bus prilyginta šeimai: „Tik visiškas naivuolis gali nesusigaudyti, kad šiandien priiminėjame ne kažką kito kaip su santuoką konkuruojantį šeimos teisinį institutą. To mūsų neįpareigoja net tarptautiniai teisės aktai. Žmogaus teisių teismo doktrina nurodo, kad Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims sudaryti santuoką ar leisti partnerystę."

Manipuliacijos procedūromis

„Darbietis" Andrius Mazuronis kritikavo valdančiųjų būdą „prastumti" projektą bet kokia kaina. „Manipuliacijos procedūromis - tai, kaip klausimas įtraukiamas į darbotvarkę yra aukštasis manipuliacijų procedūromis pilotažas, kai klausimas paskutinę minutę atsiranda darbotvarkėje. Ant tokių pamatų statoma teisėkūra yra netvari, kai dalies kolegų prašoma išvykti į komandiruotę, palikti Seimo posėdžių salę dėl konkretaus balsavimo.

Man atrodo, kad šiandien šio įstatymo svarstymas yra ne kas kita, kaip akivaizdus įrodymas, kad šiai dienai koalicijos partneriai susikalba tik šantažo, grasinimo, gąsdinimų ir ultimatumų kalba," - sakė jis.

Seimo narys kvietė visus prisiminti atsakomybę prieš rinkėjus: „Matome visą visuomenę ir suvokiame jos įvairovę. Bet turėdami pareigą daryti sprendimus, turime atsižvelgti į tą visuomenės dalį, kuri už mus balsuoja, skaito mūsų rinkimines programas ir mumis pasitiki."

Po jo kalbėjęs Aidas Gedvilas priminė, kad dar 2021 m. Seimas atmetė analogišką Partnerystės įstatymą: „Seimas jau yra išsakęs nuomonę, kad Lietuvai nereikalingas Partnerystės įstatymas. Tad kodėl turime grįžti prie tokio paties įstatymo svarstymo tik kitu pavadinimu? Tai yra mažų mažiausiai nepagarba Seimui ir visiems Lietuvos žmonėms."

Mindaugas Puidokas taip pat kritikavo valdančiųjų metodus. „Lietuva turi pasirinkimą nuolat Laisvės partijos brukamą degradaciją nešančią politiką dėl narkotikų, tradicinės šeimos griovimo. Seime turime laisvai apsispręsti ir atstovauti daugumą Lietuvos piliečių. Eigu esame demokratinė valstybė. Dabar tam tikra mažuma diktuoja, kas yra teisinga, ką galima kalbėti, o ko ne mūsų valstybėje. Ir sakoma, kad tai žodžio laisvė. Palaikantys tradicinę šeimą padaromi marginalais ir paribio politikais. Tai yra nesąžininga", - sakė jis.

Diskutavo apie tikėjimą

Konservatorius Arūnas Valinskas, prabilo apie tikėjimą ir krikščioniškas vertybes: „Nepagrįstos diskriminacijos niekada nelaikiau vertybe. Daugumoje ES valstybių panašus reguliavimas jau yra. Taip pat ir valstybėse, kuriose yra dar gilesnės katalikiškos tradicijos. Nuo to bažnyčios neužsidegė, nebuvo išnešiotos po plytą, altoriai jose neperskilo."

Religijos temą pratęsė ir Algimantas Dumbrava: „Net 120 Seimo narių, prisiekdami Seime, paprašė Dievo pagalbos. Bet šiandien gretos tų, kurie yra krikščionys, mažėja. Apeliuoti į Laisvės partiją ar liberalus negaliu, bet graudu, kai deklaruojame, kad esame krikščionys, bet būdami Seime bijome prisipažinti, kokios yra mūsų vertybės."

O Jurgita Sejonienė, išsakydama balsavimo motyvus „už", sakė, kad nebemato pagrindo ilgiau vilkinti įstatymo projektą. Iš jos pasisakymo galima buvo suprasti, kad Lietuvos rinkėjai jai nėra tokie svarbūs kaip tarptautiniai partneriai: „Kaip krikščionė ir katalikė, bet ir demokratinės valstybės žmogus, manau, kad negaliu primetinėti savo Bažnyčios tradicijų žmonėms, kurie nesivadovauja mano tikėjimu. Bet demokratinės valstybės, manau, yra pagarba ir daugumai, ir mažumai.

Noriu atsakyti A.Mazuroniui, kuris klausė, kaip žiūrėsime į akis savo žmonėms? Noriu paklausti, kaip žiūrėsime į akis savo tarptautiniams partneriams, ambasadoriams, atstovams, kurie išreiškia palaikymą tokiam teisiniam reguliavimui? Kaip toliau dalyvausime ES ir NATO veikloje?"

Agnė Širinskienė siūlė balsuoti „prieš" ir kaltino valdančiuosius meluojant. „Kai buvo teikiamas įstatymo projektas, iniciatoriai sėkmingai bandė apmulkinti Seimo narius, aiškindami, kad civilinė sąjunga nėra partnerystė ir nėra šeimos teisinis santykis. Kai skaitome ekspertinį vertinimą, aiškiai matome, kad visas tas pasakojimas yra akivaizdus melas. Tai ne tik šeimos teisinis santykis, bet ir turi panašumų su santuoką. Ir klausymų metu, ir rengiant projektą, buvo labai stengiamasi nukopijuoti nuostatas, kurios yra būdingos santuokos ir perkelti į atskirą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Melas išlindo ir lieka vienintelė intriga - kiek krikščionių demokratų partijoje yra krikščionių demokratų", - sakė A.Širinskienė.

Po balsavimo svarstymo stadijoje projektui buvo pritarta. Skelbdama sprendimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atrodo, atsiduso su palengvėjimu. „Po svarstymo pritarta", - pranešė ji. Tai reiškia, kad civilinei sąjungai tapti realybe Lietuvoje liko paskutinis - priėmimo balsavimas Seime. Lieka tik spėlioti, kokių naujų triukų tam imsis valdantieji.

Kviečiame susipažinti su asmeniniais balsavimo rezultatais ir sužinoti, kaip balsavo Jūsų interesus atstovaujantis Seimo narys: