Valdžia gali pražiopsoti dešimtis milijonų eurų

Pretenduojame į 2 milijardus

„Nėra pasiektas mokestinių rodiklių įgyvendinimas, dėl kurių Lietuva nepadarė iki galo visų reikalingų veiksmų. Jei šalis narė nėra padariusi galutinai reformų, tai dalinis mokėjimas bus įvykdytas, o toms reformoms įvykdyti duodami papildomi šeši mėnesiai.

Tačiau, jeigu šalis narė per tuos šešis mėnesius neįvykdys reformų, tada praras galimybę į mokėjimus", - „Eltai" praėjusią savaitę pranešė V.Sinkevičius. Pasak jo, Lietuva šiuo metu yra pateikusi mokėjimo prašymą už 565 mln. eurų, o iš viso pretenduoja į 2,2 mlrd. eurų. Lietuva iš RRF fondo jau yra gavusi 289 mln. eurų, bet tai buvo avansinis mokėjimas, nevertinant „namų darbų".

Šį antradienį Europos Komisija nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš nustatytų 33 rodiklių: nepasiekti du su mokesčių reforma susiję dalykai. Lietuvai nepasiekus visų rodiklių, 565 mln. eurų prašymas bus patenkintas tik iš dalies. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai vis tiek skiriama per pusę milijardo eurų.

Kviesis ant kilimėlio

Tačiau ne visi tuo tiki. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" atstovai Seime vakar išplatino tokį pranešimą: „Antradienį pasirodžius informacijai, kad Europos Komisija dėl nepasiektų dalies kriterijų Lietuvai pritaikė mokėjimo sustabdymo procedūrą ir iki gegužės vidurio atidėjo 565 mln. eurų išmokos skyrimą iš RRF, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" atstovai Seime kviečiasi pokalbio premjerę Ingridą Šimonytę ir finansų ministrę Gintarę Skaistę." Pasak parlamentarų, Vyriausybės atstovės turi pasiaiškinti, kodėl institucijoms nepavyko įgyvendinti reikalavimų ir dėl to sustabdomas daugiau nei pusės milijardo eurų skyrimas Lietuvai.

„Europos Komisijos vertinime teigiama, kad Lietuva neįgyvendino rekomendacijų, nedarė reikiamų pokyčių aplinkosaugos srityje. 2023-ieji yra lemiami metai mūsų šalies proveržiui, nes iki metų pabaigos turi būti įvykdyta daugiau nei pusė visų etapų ir įgyvendinta dauguma reformų, kurios turės ilgalaikį poveikį mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tačiau dabar matome sustabdytą lėšų skyrimą", - teigė frakcijos narys Saulius Skvernelis. O frakcijos seniūnas Lukas Savickas pridūrė, kad dėl valdančiųjų nemokšiškumo Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pilnai neįgyvendino minėtų sąlygų, todėl rizikuoja prarasti dalį pinigų. O tai esą yra išskirtinis atvejis, kitų tokių ES valstybių nėra.

Gausime, bet vėliau

Tai kaip čia yra? Finansų ministerija tvirtina, kad bus skiriama per pusę milijardo eurų, o Seimo nariai dievagojasi, kad šių pinigų nematysime mažiausiai iki gegužės vidurio.

Kaip „Vakaro žinioms" išaiškino Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, tiesa yra kažkur per vidurį. Iš tikrųjų maždaug iki gegužės vidurio iš RRF fondo negausime nė cento, nes Europos Komisijos sprendimui dar turės pritarti Ekonomikos ir finansų komitetas, po to klausimas grįš atgal į Komisiją, o tai užtruks.

Tačiau, anot minėtos atstovybės, beveik 100 proc. tuos minėtus pusę milijardo eurų gausime, nes teliko formalumai. O štai likusieji apie 60 mln. eurų tikrai „pakibo ore" - jų nematysime, kol iki galo neįvykdysime minėtų dviejų reikalavimų.

Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant šių dar nepasiektų rodiklių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti.

Neatlikti „namų darbai"

Parlamentarė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė „Vakaro žinioms" paaiškino, kad labiausiai Europos Komisijai kliūna „nelemta mokesčių reforma", kurios valdantieji iki šiol taip ir nepradėjo.

Tiesa, finansų ministrė G.Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak G.Skaistės, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

„Vyriausybė nėra reformos pateikusi Seimui, yra registruotas tik projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Reforma yra svarbiausia Europos Komisijos keliama sąlyga", - pažymėjo R.Budbergytė.

Esame treti nuo galo

Anot R.Budbergytės, kadangi Europos Komisija skiria pinigus, iš valstybių ir reikalauja, kad šios vykdytų įsipareigojimus.

„Europos Komisija labai žiūri, kaip vykdoma pažanga, įgyvendinamos rekomendacijos, kurias gauna kiekviena valstybė narė. Rekomendacijos reikalingos, kad būtų užtikrinama nacionalinės valstybės raida ir pažanga, o kartu ir visos ES raida bei pažanga. Su tuo susijusi ir Vyriausybės kasmet tvirtinama nacionalinė pažangos reformų programa. Į ją įrašomi darbai, kuriuos turime padaryti, deja, ne visada padarome, kaip kad yra dabar.

Europos Komisija, matydama, kad labai vangiai vykdomas svarbiausias darbas dėl mokesčių reformos, ir svarsto neskirti finansavimo", - paaiškino R.Budbergytė.

Politikės teigimu, BVP perskirstymas per biudžetą Lietuvoje yra vienas prasčiausių - esame trečioje vietoje nuo galo ES. Todėl akivaizdžiai trūksta biudžeto lėšų, kuriais galėtume finansuoti sveikatos, socialinę apsaugą, kelių priežiūrą ir kitas svarbiausias sritis.

„Kitaip tariant,sukuriame daug ekonominės vertės, bet surenkame mažai mokesčių. Kodėl? Nes surenkame labai mažai nekilnojamojo turto mokesčio, mažai sumoka dideles pajamas gaunantys gyventojai. Ką jau bekalbėti apie mūsų verslą, kuris turi labai palankią sistemą, leidžiančią daryti atskaitymus, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių. Verslui tai palanku, bet nepalanku valstybės biudžetui ir kartu visai valstybei, nes kuo mažiau mokesčių surenkame, tuo mažiau galime finansuoti viešąsias paslaugas.

Mūsų mokestinė sistema yra neteisinga: dirbantys žmonės santykinai moka daug daugiau mokesčių nei turtingieji. Visą tai mato ir Briuselio akis. Todėl, naudodamasi proga, Europos Komisija ir ragina tą neteisingą sistemą pakeisti", - dėstė R.Budbergytė.

Nukentėtų svarbios sritys

Pasak jos, valdantieji su reforma neskuba dėl savivaldos rinkimų, nes nenori priimti nepopuliarių verslui sprendimų. O niekam ne paslaptis, kad būtent verslas yra pagrindinis finansinis politikų rėmėjas - tiesiogiai įmonės skirti paramos nebegali, tačiau jų akcininkai tai daro kaip fiziniai asmenys.

„Geriausias metas sunkiems mokestiniams sprendimams - iškart po Seimo rinkimų. Tą laiką Vyriausybė pražiopsojo. Dabar - rinkimai į savivaldą, kitąmet - į Seimą, Europos Parlamentą, prezidento rinkimai.

Bet kokiu atveju tikiuosi, kad mokesčių reformą Vyriausybė Seimui atneš jau pavasarį. Tiesiog privalo tai padaryti", - įsitikinusi R.Budbergytė.

Kam atitektų tie RRF fondo pinigai, jei mūsų politikai jų nepražiopsotų?

„Pavyzdžiui, stambiems atsinaujinančios energetikos projektams, tūkstantmečio gimnazijoms, sveikatos priežiūros pertvarkai, žemės ūkio modernizavimui", - vardino R.Budbergytė, kartu išreikšdama priekaištą Vyriausybei, kad ji skolinasi finansų rinkose vietoj to, kad skolintųsi keliskart pigiau iš RRF fondo. O minėti 2,2 mlrd. RRF fondo eurų, į kuriuos pretenduoja Lietuva, būtų dotacija, kurios grąžinti nereikėtų. Bet su sąlyga, kad atliksime „namų darbus".

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Kai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas dar buvo Mykolas Majauskas, mes, keli opozicijos nariai, atkreipėme dėmesį, kad RRF programą reikia apsvarstyti, nes kitaip galime susilaukti problemų. M.Majauskas paskutinėmis savo darbo dienomis pasižadėjo klausimą įtraukti į darbotvarkę, bet turbūt nebespėjo. O naujasis pirmininkas Mindaugas Lingė praktiškai dvi savaites nerengia jokių posėdžių. Ir šiai minutei negalėčiau pasakyti, kada problemos bus pradėtos spręsti", - „Vakaro žinioms" sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, blogiausia, kad keliasdešimt milijonų RRF lėšų, kurių dar nė neturime ir galime net negauti, yra suplanuotos šių metų valstybės biudžete.

„Jei negausime, bus labai blogai, nes tos lėšos numatytos skaitmenizacijai, žaliajai ekonomikai, švietimui ir t.t.. Tad tokiu atveju visos struktūrinės reformos labai atsiliktų. Be to, šios investicijos turėtų įtakoti infliacijos mažėjimą. Jei nepanaudosime tų pinigų, visas mano išvardintas biudžete numatytas eilutes turėsime savais pinigais finansuoti", - įspėjo ekspremjeras.

Anot jo, prieš kelias savaites buvo pateikta informacija, kaip tvarkosi kitos šalys, prašančios pinigų iš RRF fondo.

„Tai 19 valstybių jau buvo viską susitvarkiusios. Dalis, tarp jų ir Lietuva, dar buvo nesusitvarkiusios, o kaip yra dabar - neturiu informacijos. Gal dar kelios per tą laiką sugebėjo susitvarkyti.

Visus tuos namų darbus turėjome atlikti dar iki Naujųjų metų. Tačiau ar kompetencijos valdantiesiems trūksta, ar dar ko nors.

Noriu priminti, kad šiuo metu skolinimosi kaštai labai auga. Jei vietoj to, kad pasiimtume RRF pinigus numatytiems projektams, skolinsimės, tai mūsų skola dar padidės. Atrodytume keistai, nes didžiulės sumos RRF fonde jau numatytos ir padėtos maiše. Kaip atsakytume, kodėl jų nepasiimame?", - retoriškai klausė A.Butkevičius