Valdžia pinigų neturi, tai žmonių pinigai

Pagal oficialią statistiką, pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekė 840 Eur, o tai yra 66 eurais arba 8,5 proc. daugiau nei 2016 metais. Taigi, vidutinis atlyginimas šalyje į rankas siekė 660 eurų, kuris, kaip teigiama, per metus padidėjo 58 eurais arba 9,6 proc. Tačiau įvertinus kainų pokytį, kurį nuolat stebi Lietuvos statistikos departamentas, oficialiai realusis darbo užmokestis kilo vos 5,7 proc.

Patys gyventojai situacija nesidžiaugia. Paklausti, kaip vertina savo finansinę padėtį, gyventojai skeptiški: 38 proc. įsitikinę, jog 2017 m. jų finansinė padėtis pablogėjo, o 49 proc. mano, jog situacija nepasikeitė. Tik 13 proc. gyventojų sako, jog jų finansai 2017 m. pagerėjo. Dar blogiau, net 45 proc. mano, jog ir bendra šalies situacija 2017 m. blogėjo, o gerėjančią šalies ekonomiką įžvelgia vos 18 proc.

Tuo tarpu mažmenine prekyba užsiimančių įmonių apyvarta kilo, didėjo importas, eksportas, parduotos pramonės rodikliai, didėjo pastatų ir inžinerinių statinių statyba, augo paslaugas teikiančių verslo subjektų apyvartos. Akivaizdu, ekonomika auga, tik magiškai aplenkia paprastų žmonių kasdienybę, kai parduotuvės kasoje tenka skaičiuoti centus, kad pakaktų šeimai reikalingų maisto produktų.

- Lietuvos vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius - 660 eurų. Tačiau net daugiau nei du trečdaliai žmonių neuždirba ir tiek. Tai normalu? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, analitiko Žilvino ŠILĖNO.

- Žinoma, 660 eurų vienam žmogui yra labai nedaug. Be to, reikėtų žinoti, kad darbdaviui ši darbo vieta atsieina 1100 eurų, žmogus į rankas gauna 660. O jei šiuos pinigus žmogus išleidžia parduotuvėje, vien PVM jis sumoka dar 115 eurų per mėnesį. Tai reiškia, jog toks žmogus, kuris uždirba 660 eurų atskaičius mokesčius, valstybei papildomai atiduoda 675 eurus. O jei dar skaičiuotume akcizines prekes, tokias kaip kuras, ši suma būtų dar didesnė. Kitaip sakant, vienas euras keliauja žmogui, kitas - valdžiai. Ir toks žmogus per metus valstybei sumoka per 7000 eurų mokesčių.

- Jeigu daugiau kaip pusė šalies žmonių negauna vidutinio šalies atlyginimo, o daugiau kaip 975 eurus neatskaičius mokesčių uždirba vos ketvirtadalis, kur ta vidurinioji klasė, kuri turėtų būti valstybės ekonomikos augimo garantas?

- Vidurinioji klasė yra šalies stuburas. Jeigu vertintume pinigais, vidutinio atlyginimo gavėjai ir turėtų būti vidurinioji klasė. Žinoma, Europos masteliais jokia čia vidurinioji klasė, kaip tik skurdus atlyginimas.

Tačiau vykdant apklausas pastebime, apie du trečdaliai jaučiasi esą vidurinioji klasė. Todėl galima būtų sakyti, jog Lietuvoje vidurinioji klasė yra ne pagal pajamas, o pagal tai, kokį gyvenimą jie įsivaizduoja.

Manau, jog turime visas geras viduriniosios klasės užuomazgas: žmonės patys nori tvarkyti savo finansus, būti atsakingi už savo ateitį, taupyti, jeigu tik būtų galimybė susitaupyti. Deja, visos valdžios į šiuos žmones žiūri ne kaip į valstybės ateitį ir jos stuburą, bet kaip į melžiamą karvę.

Kai kuriose šalyse yra vykdoma politika - jeigu žmogus pats susimoka mokesčius ir neprašo būti išlaikomas valstybės, mokestinėmis lengvatomis toks pilietis yra paskatinamas. Lietuvoje yra tik tokios politikos karikatūra. To geriausias pavyzdys - vaiko pinigai, už kuriuos žmonės susimoka per padidintus atskaitomis mokesčius nuo atlyginimo.

- Net ir laikydami save viduriniąja klase, vidutinį atlyginimą uždirbantys lietuviai sunkiai sugeba išgyventi. O ką viduriniosios klasės atstovai sau gali leisti kitose šalyse?

- Taip, su Europa nėra ko lygintis, nes skirtumas siekia 5-6 kartus ir faktas, jog atlyginimai skiriasi labiau nei kainos. Technikos, baldų, namų apyvokos daiktų, drabužių, paslaugų kainos tarp šalių skiriasi daug mažiau nei kad atlyginimai. Net kelionės į šiltuosius kraštus ar automobiliai skirtingose šalyse kainuoja apytikriai tiek pat.

Paprastai tariant, ES šalyse, kuriose prekių judėjimas yra laisvas, kainos greitai suvienodėja. Technikos priemonės, tokios kaip televizoriai ar kompiuteriai, tiek pat kainuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, o kartais užsienyje net pigiau.

Tad ir mūsų vadinamoji vidurinioji klasė gyvena nepalyginamai prasčiau nei vidurinioji klasė užsienyje ir gali nepalyginamai mažiau dalykų nusipirkti. Žmonės, kuriuos Lietuvoje laikome viduriniąja klase, tikrai būtų prie skurstančiųjų Vakaruose.

- Nors dažnai girdime, esą atlyginimai auga ir ekonomika gerėja, eilės Lenkijoje nėra mūsų dirbančiųjų paveikslas ir tuo pačiu valdžios gėda?

- Viena vertus, gerai, kad politikai negali atsistoti prie sienos ir uždrausti žmonėms išvykti apsipirkti, o žmonės gali rasti, kur apsipirkti pigiau, ir sau tai leisti. Tačiau tai yra indikacija to, kad neprotinga politika priveda prie tokių pasekmių. Mano manymu, tai skambutis politikams, kad ypač su akcizų politika buvo perlenkta kelis kartus.

- Ar tokioje šalyje dar lieka vietos orumui?

- Atlyginimas yra vienas dėmuo, o kitas - žmogaus poreikiai. Vienas žmogus už vidutinį atlyginimą, turėdamas savo butą, gali pragyventi, o vieniša mama, auginanti du vaikus, net ir 1000 eurų uždirbdama negyvena gerai.

Beje, Lietuvoje pensijų sistema yra tokia, jog dirbdamas ir uždirbdamas kokius 900 eurų gali jaustis gana saugiai ir oriai, bet vos peržengęs pensinį amžių, krenti žemiau visų statistinių skurdo ribų. Tad žinoma, orumas susijęs ir su pinigų kiekiu.

Tačiau, mano nuomone, viena svarbiausiu orumo nebuvimo priežasčių - situacija, kai žmonės moka mokesčius, o pasiteiravę, kodėl gauna prastas paslaugas, iš valstybės išgirsta, jog tai valstybės pinigai ir nereikėtų čia kišti nosies.

Bet tai yra visiška nesąmonė, nes tai nėra valstybės pinigai, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Bet valstybė labai prastai atsiskaito su mokesčių mokėtojais ir tai yra didžiulė visų Lietuvos valdžių problema. O mokesčių mokėtojus žeidžia ir neprideda orumo traktavimas, jog pinigai, kuriuos valstybė paėmė mokesčių pavidalu, jau priklauso valstybei.

Turime dvigubus teisinius ir etinius standartus: kas leidžiama valdžiai, draudžiama žmonėms. Todėl žmogus jaučiasi ne kaip šalies šeimininkas, kuris už viską sumoka, kaip pastumdėlis elgeta.

****************

Už vidutinį mėnesinį atlyginimą galima įsigyti:

844 kg smulkiojo baltojo cukraus

923 l 2,5 proc. riebumo pasterizuoto pieno

449 kg ruginės duonos

597 l benzino (A-95)

142 kg aukščiausios rūšies virtos dešros

189 kg kiaulienos kumpio be kaulo

69 kg 82-82,5 proc. riebumo sviesto

435 pak. dešimties kiaušinių pakuotėmis

51 l 40 proc. alk. velnio lašų

126 kg jautienos kumpio su kaulu

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“