Valdžia pirma pasirūpina savimi

Prieš beveik mėnesį, artėjant didžiosioms žiemos šventėms, dalis vilniečių pastebėjo pokyčius miesto centre, prie pat Vyriausybės rūmų. Čia teritorija, esanti prie Vilniaus gatvės, buvo atitverta aklina siena ir pėstieji buvo priversti eiti važiuojamąja dalimi, rizikuodami savo saugumu. Pasirodo, tokia kaina buvusioji valdžia rūpinosi savo saugumu. Išsigandusi užsienio šalyse vykstančių teroro išpuolių, buvusi valdžia nusprendė apsisaugoti, Vyriausybę atitverdama apsauginiais stulpeliais. Save apsaugoti sugalvojo, o žmones pamiršo.

Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktorius Rymantas Mockevičius, sustiprinti statinio apsaugą iš tiesų nuspręsta po to, kai pasaulyje pagausėjo teroro išpuolių. „Mes visada atsižvelgiame į tai, kas vyksta pasaulyje, ir stengiamės, kad to nevyktų apsaugoje. Apsaugos toks darbas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: jei kažkas pasaulyje atsitiko, daromos išvados, kaip apsisaugoti nuo panašių įvykių savo šalyje. Stiprinti saugomų asmenų ir objektų apsaugą yra mūsų funkcija.“

Turbūt buvusią valdžią gerokai išgąsdino atvejai, kai užsienio šalyse teroro išpuolių metu buvo naudojamas sunkusis transportas. Tad pirmiausia buvo pasirinkta apsisaugoti būtent nuo jo. „Apsauginiai stulpeliai skirti tam, kad transportas neatsimuštų į Vyriausybės pastatą ir nepadarytų pažeidimų pačiam pastatui, o kartu apsaugotų pačius pėsčiuosius. Toje gatvėje yra buvę daug įvykių, kitoje pusėje į stotelę buvo automobilis įvažiavęs. Gatvė judri“, - teigia R.Mockevičius.

Jis patvirtino, kad jau yra minčių ir idėjų, kaip sustiprinti Seimo ir prezidentūros pastatų apsaugą, tačiau kol kas ši informacija negali būti viešai skelbiama. Kaip, beje, neskelbiama ir tai, kiek sustiprinta Vyriausybės pastat oapsauga iš viso kainavo mokesčių mokėtojams. „Tai yra riboto naudojimo informacija. Pirkimas neviešas, mes neatskleidžiame nei sumų, nei ką tie stulpeliai gali“, - komentuoja VAD vadovas.

Gal, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, reikėtų susimąstyti ir apie tai, kaip apsaugoti masinio susibūrimo vietas? Kol kas papildomų apsaugos priemonių planuojama imtis tik tuose renginiuose, kur galėtų dalyvauti valstybės vadovybė. O paprasti piliečiai renginiuose saugomi aptveriant juos tvorele.



- Ar jau pastebėjote senosios Vyriausybės paliktą malonią dovaną - sustiprintą Vyriausybės pastato apsaugą? - „Vakaro žinios“ paklausė naujojo vidaus reikalų ministro Eimučio MISIŪNO.

- Taip, jau pastebėjau, žinau, kam jie skirti. Tikrai nežinojau, kas priėmė šį sprendimą, atėjus dirbti jau vyko statybos, buvo pastatytos tvoros. Aš, pradėjęs dirbti, taip pat vaikščiojau pro tvoras ir sniegą, net nesuprasdamas, kas vyksta. Iš pradžių maniau, kad kelią remontuoja, tik po kelių savaičių, kai nuėmė tvoras, pasimatė stulpeliai.

Asmeniškai, kaip vidaus reikalų ministras, nebuvau informuotas, kas čia bus, bet kaip smalsus žmogus pasidomėjau, kas čia vyksta. Ir man buvo paaiškinta, kad statomi specialūs stulpai ir dėl kokių priežasčių.

- Ar pastatą apjuosus apsauginiais stulpeliais jaučiatės saugesnis?

- Geras klausimas. (Juokiasi.) Nesijaučiau nesaugus ir tuomet, kai nebuvo tų kuolelių. Bet tikriausiai dėmesys vyriausybiniams pastatams skiriamas dėl to, kad dabar yra akivaizdžios naujos išpuolių tendencijos, kai naudojamos transporto priemonės, kartais prikrautos įvairių sprogmenų. Pastatas buvo toks, kad buvo galima po juo - po antro aukšto balkonu - pavažiuoti ir padaryti rimtą žalą. Įsivaizduoju, kad specialistai rekomendavo ir buvo nuspręsta apriboti galimybę transporto priemonėms, tiek sunkvežimiams, tiek lengvesniems automobiliams, pavažiuoti po pastatu.

- Ar žinote, kiek pinigų kainavo ši papildoma apsauga?

- Neįsivaizduoju, net nežinau, kas vykdo darbus ir kas juos užsakė.

- Kaip manote, ar nereikėtų pirmiau apsaugoti visuomenės, kai užsienyje vis dažniau nuskamba skaudūs teroro atvejai, kai nusitaikoma ne į valdžią, o į visuomenę, vietas ir renginius, kur būna minios paprastų žmonių?

- Sutinku. Manau, organizuojant tokius renginius, į kuriuos bus pritraukta daugybė žmonių, į tai bus atsižvelgta. Ir bus imtasi priemonių apriboti galimybėms laisvai patekti į žmonių minią. Bus statomos papildomos kliūtys. Pirmiausia pateikiami prašymai rengti tokius renginius. Tuomet jie svarstomi, analizuojant renginio vietą, policijos reikalingumą ar saugos tarnybų poreikį tvarkai palaikyti. Tad, manau, šis klausimas tikrai bus svarstomas.

- Ar šiuo metu jau imtasi papildomų priemonių ir visuomenės saugumui užtikrinti?

- Nežinau, ar šiuo metu kokie renginiai organizuojami, bet galėčiau pasidomėti.

- Bet gal, be renginių, jau reikėtų papildomos apsaugos ir mokykloms, vaikų darželiams, švietimo įstaigoms? Esant neramumams, šie objektai taip pat nukenčia...

- Kai kalbame apie Vyriausybės pastatą ar kitas valstybines įstaigas, kalbame apie terorizmo grėsmę. Lietuvoje tarnybos pasisako, kad ši grėsmė yra nedidelė, bet vis tiek imamasi prevencijos priemonių. Manau, pasaulyje dar nėra buvę, kad teroristų išpuoliai vyktų ligoninėse, daugiau taikomasi į dideles žmonių susibūrimo vietas, tokias kaip stotys, oro uostai, renginiai. Žinoma, išskyrus JAV blogus atvejus, kai jų pačių piliečiai dėl tam tikrų priežasčių imasi ginklo. O iki karo, tikiuosi, mes neprieisime. Bet tam ir rengiami planai, kiekviena valstybė juos turi, taip yra ir Lietuvoje.

- Kaip manote, ar papildoma Vyriausybės pastato apsauga ir tie stulpeliai nepaskatins dar didesnio visuomenės pasipiktinimo valdžia, kad šie pirmieji nusprendė apsisaugoti nuo terorizmo, pamiršę likusią gyventojų dalį?

- Gali būti, kad kai kurie žmonės ir piktintųsi, nes Lietuvoje kol kas dar nebuvo tokių skaudžių įvykių. Bet jei toks atvejis nutiktų ir nugriūtų pusė Vyriausybės, turbūt atsirastų sakančių, kad vėlgi kažkokios tarnybos nepagalvojo ir nesiėmė jokių priemonių dėl pastato saugumo. Tai yra elementari prevencinė priemonė, suteikianti rimtą apsaugą. Ką jau kalbėti apie vaizdo kameras ar policijos pareigūnus, - manau, po pusės metų jie įsilies į aplinką ir gyventojai jų nė nepastebės, jie bus kaip bendra peizažo dalis.

- Ar žmonės gali jaustis saugūs, kai Vilniaus mieste iš kone 100 kamerų, pastatytų viešosiose vietose, veikia vos 15?

- Žinau šią problemą. Situacija tokia, kad šiuo metu vyksta viešieji pirkimai, atnaujinamos sutartys, ne vienu kartu viskas pasibaigia. Kita vertus, tai, kad kamera kaba, net jei ji ir neveikia, duoda šiokią tokią naudą. Man, kaip paprastam piliečiui, esant mieste ir matant tą kamerą atrodo, kad tai gera prevencinė priemonė. Jei žmonės, kurie ruošiasi nusikalstamoms veikloms, turi informacijos, kad ta vieta nefilmuojama, tuomet negerai ir kameros neefektyviai išnaudojamos. Bet jos tikrai pradės veikti, tikrai nebus apie tai informacijos ir savivaldybė ta proga nešaudys fejerverkų, kad štai jau visos kameros veikia.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“