Valdžiai už žygdarbius tikrų medalių nebereikia

Įsigaliojus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatoms, popieriniai gimimo, santuokos ir ištuokos, mirties, taip pat vardo, pavardės ar tautybės keitimo liudijimai keliauja į nebūtį. Duomenys apie tai bus saugomi Gyventojų registre. O patys piliečiai nebegaus dokumentų, kurie garbingų žmonių visais laikais būdavo branginami ir saugomi kaip šeimos relikvijos. Tiesa, jeigu pageidausite, galima paprašyti išrašo, kuris jums bus įteiktas išspausdintas kompiuteriu A4 formato lape. Taigi apie jūsų santuoką, jūsų vaikų ar anūkų gimimą, artimųjų mirtį liudys nebe lakštai, pažymėti vandens ženklais, bet „dokumentai“ su herbiniu spaudu ir CMS vadovo parašu.

Teisinamasi, jog viskas padaryta, kad tik žmogui būtų patogiau. Mirė žmogus - iš karto gydytojai Registrų centro duomenų bazėje įrašo, kad jo nebėra, gimė - kad yra. Susituokė - kad ženoti. Išsiskyrė - kad gali iš naujo ženytis. Koks džiaugsmas (kai pagalvoji), kad nebereikia lakstyti po metrikacijas nei gedulo, nei džiaugsmo akimirką.

Niekas nesiginčija, kad technologijų galimybių nereikia panaudoti žmogaus patogumui. Teoriškai, kad ir kur žmogus nueitų, kad ir kokius reikalus tvarkytų, jeigu prireiks duomenų apie santuoką arba vaiko gimimą, valstybės tarnautojas tiesiog pasižiūrės registruose. Kad nevaikytų žmogaus. Beje, duomenų bazėse ir iki šiol visa informacija buvo kaupiama. Bet žmonės vis tiek buvo varinėjami dėl popierėlio. Dabar valdininkai bent teisės vaikyti neturės.

Beje, kaip šią savaitę „Vakaro žinios“ jau pranešė, Civilinės metrikacijos skyriai skundėsi, kad iš gydymo įstaigų neateina, kaip tikėtasi, duomenys apie žmonių mirtį ir gimimą. Įrašai atsiranda po paros ir gerokai vėliau.

Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Joana Kvedaravičienė „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad naujovė į skyrių šiomis dienomis ateinantiems gyventojams ne prie širdies. Jiems sunku susitaikyti, kad artimajam mirus negaus jokio dokumento.

„Gerai, kad atsisakoma tų liudijimų. Bet tais atvejais, kai žmogus kreipiasi dėl vaiko gimimo ar santuokos, apgailestaujame, kad liudijimų neliko. Žmonėms neaišku, kodėl staiga imame ir nebeišduodame. Moteris sako, aš turiu du vaikus, kurie turi gimimo liudijimus, o trečiam jau nebeišduodate. O žmogui tai buvo svarbu nuo neatmenamų laikų. Giminės medį sudarydami žmonės atranda tuos senovinius santuokos, mirties liudijimus. O dabar to jau nebus. Atėjo kiti, elektronikos laikai“, - dėstė J.Kvedaravičienė ir sakė, kad apsiginklavus kantrybe naują tvarką tenka aiškinti kiekvienam žmogui.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė patvirtino, kad asociacija rašė savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto, kai pamatė, kad parengtame projekte nebeliko liudijimų.

„Mes sakėme, kad mūsų nuomonė turi būti išgirsta, nes liudijimai turėjo psichologinę vertę. Kai vyresni žmonės turi ir gimimo liudijimą, ir santuokos liudijimą, tai turi lyg dokumentą, o dabar bus registre įrašas. Tiesa, žmogui paprašius, jis gaus išrašą. Bet popierinio patvirtinimo nebeturės“, - aiškino V.Ablingienė LSA poziciją, kad ne viskas turi pereiti į elektroninę erdvę. Juo labiau kad tie įvykiai, dėl kurių išduodami liudijimai, gyvenime nėra dažni, bet Teisingumo ministerija motyvavo, esą liudijimus spausdinti brangiai kainuoja.


Ką žmonės apie tai galvoja?

Vilius KAVALIAUSKAS, Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorių tyrinėtojas, žurnalistas:

Ši tvarka yra peilis tokiems tyrinėtojams kaip aš. Šeimos saugo dokumentus, žmonėms norisi kažką palikti, o kompiuterinį failą nelabai prie ko prisegsi. Manyčiau, kad galima būtų rasti kompromisą, jeigu šeimos prašo. Juk gali būti visokių tarptautinių istorijų ar situacijų, kai reikės kažkokio dokumento. Negali būti, kad būtų visiškai naujoviškai nueita, visiškai nieko nepaliekant. Žinoma, gimimo liudijimai su parapijos antspaudu būdavo senovėje, prie to negali visiškai prisirišti, nes gyvenimas eina į priekį. Man, kaip tyrinėtojui, truputį liūdna, kad to nebus. Mūsų šeimose labai svarbu, kad būtų dokumentų, relikvijų perdavimo tradicija, o tas baltas popieriaus lapas iš kompiuterio nebus toks reikšmingas. Dokumentas turi tvirtinti šeimą, kelti pagarbą tiems, kurie jau išėjo, arba tai kartai, kur jau nugyveno. Man irgi gaila, kad lieka vis mažiau tokių dalykų, kurias šeimos turėtų saugoti. Tokie dalykai kažkuo įpareigoja. Bet modernus gyvenimas žengia į priekį ir reikia kažką daryti. Galbūt reikia ieškoti gražaus sprendimo, kuris galbūt sutapatintų simbolizmą ir valstybinę to dokumento reikšmę. Juk jį vis dėlto išduoda valstybė su antspaudu. Jis turi mus sustiprinti. Kaip senelio laikrodis, kaip močiutės žiedas, kurį galima būtų perduoti iš kartos į kartą kartu su dokumentais. Tas tarybinis santuokos liudijimas, išspausdintas su tuo tarybiniu kopūstu, vis viena buvo gražus dokumentas. Manau, mūsų valstybė tikrai nenuskurstų, jeigu tuos dokumentus gražiai išspausdintų ir gražiai išleistų. Galbūt yra kokie nors europiniai reikalavimai, bet mes galime pabūti ir truputį konservatyvūs gerąja prasme.

ASTA, teisininkė:

Viskas modernėja ir pokyčiai atsiranda visose sferose, anksčiau ar vėliau tai būtų atsitikę. Teigiamai vertinu ir šiuos pokyčius, nors suprantama, kad vyresnės kartos žmonėms tai bus gal kiek sudėtingi pokyčiai, atsiras žmonių, kuriems šie dokumentai yra atsiminimų šaltinis. Todėl ne tik pereinamuoju laikotarpiu, bet ir visuomet turėtų likti galimybė žmonėms išsiimti ir iki šiol galiojusį, popierinį, ir jiems svarbų dokumentą. Nors mano aplinkoje vyresnės kartos žmonės taip pat moka ir patys nori kompiuteriu naudotis.


SVETLANA, ekonomistė:

Nors mano jau toks amžius, kad gal ir ne taip svarbu, kokie tie liudijimai yra, bet manau, kad nemažai šeimų šiuos dokumentus laiko kaip malonų prisiminimą. Žinoma, gali jis būti ir elektroninis, bet turėtų būti galimybė žmonėms pasirinkti ir popierinį variantą. Juk už jo išdavimą žmogus sumoka, tai kodėl manoma, kad jei jų nebus, pavyks sutaupyti. Keista man tokia logika, manau, yra ir kitų būdų sutaupyti biudžeto, bet apie valdžios tokius sprendimus net ir kalbėti pikta. Visi žinome, kaip ten yra.


ANTANAS, pensininkas:

Aš suprantu, kad gal jaunimui elektroniniai dokumentai priimtinesni, bet yra nemažai pensininkų, kuriems tokie dalykai sunkiai suvokiami. Žinote, jei valdžia tikrai norėtų sutaupyti, galima rasti ir kitų būdų. Štai juk visi kiekvieną mėnesį gauname laiškus su mokesčiais už elektrą, vandenį, iš butų ūkio. Įsivaizduokite, kiek čia spausdinama popieriaus, kiek išleidžiama pinigų jam, o juos juk dar ir paštininkas turi išnešiotti. Nuolat priskaičiuojama naujų mokesčių, viskas brangsta. Mokame už techninę priežiūrą, kuri prižiūri santechniką. Bet mes ją patys įsivedėme, patys įsivedėme dujas ir stogą užsidengėme. Vis tiek už viską reikia mokėti. Štai aš už šiukšles moku po 15 eurų ir visai nesvarbu, turiu aš jų ar ne. Per mėnesį pusę kibirėlio prirenku ir moku tiek pat, kiek kaimynas, kuris kiekvieną savaitę po kibirėlį prirenka. Visur biurokratų išmonės. Kai nori, greitai prigalvoja naujų mokesčių, manau, iš čia ir sutaupyti būtų galima.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios"