Valstybės biudžetas bus tvirtinamas gruodžio 22 d.

„Vidutiniu laikotarpiu iki 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetas bus pasiektas be deficito", - Seime pristatydamas patobulintą projektą teigė V. Šapoka.

V. Šapokos teigimu, susumavus visus 2017 metams pateiktus siūlymus valstybės išlaidos kitąmet būtų padidėjusios milijardu eurų. Įvertinus visus siūlymus, pedagogų atlyginimų didinimui numatyta 41 mln. eurų, pensijų kompensavimui - 87,3 mln. eurų, policijos pareigūnų viršvalandžiams apmokėti - 2,8 mln. eurų.

Papildomi asignavimai numatomi Specialiųjų tyrimų tarnybai (+ 524 tūkst.), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (+ 2 mln.), Užsienio reikalų ministerijai (+ 1 mln.). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus skirta 200 tūkst. eurų, už šias lėšas bus stiprinamos nevyriausybinės organizacijos, teikiančios skubią pagalbą.

Didesni nei pirminiame biudžeto projekte asignavimai taip pat numatyti Viešųjų pirkimų tarnybai - 354 tūkst. eurų daugiau, Valstybės saugumo departamentui - 1,5 mln. eurų daugiau ir Konkurencijos tarybai - 220 tūkst. eurų daugiau.

Pakoregavus projektą, 2017 m. bendros valstybės pajamos turėtų didėti 43 mln. eurų, iki 8,519 mlrd. eurų, o išlaidos - 10 mln. eurų, iki 9,070 mlrd. eurų. Planuojamas deficitas sieks 550,3 mln. eurų.


Seimas toliau nagrinės „Sodros" biudžeto projektą

Seimo nariai priėmė svarstyti pataisytą kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros") biudžeto projektą ir prie jo sugrįš gruodžio 20 dieną.

Kitąmet, nuo sausio 1 d., socialinio draudimo bazinę pensiją numatoma didinti 8 eurais (iki 120 eurų), o einamųjų metų draudžiamąsias pajamas 31 euru (iki 476 eurų). Pensijų didinimui "Sodros" ižde kitąmet numatyti papildomi 167,4 mln. eurų, o per sunkmetį sumažintų pensijų kompensavimui - 81,6 mln. eurų.

Ligos socialinio draudimo išlaidos 2017 metais sieks 254 mln. eurų - bus 15,9 mln. eurų, arba 6,7 proc. didesnės nei 2016 metų atitinkamos išlaidos, nes nuo 2017 metų teisę gauti šios draudimo rūšies išmokas įgyja savarankiškai dirbantys asmenys. Šios draudimo rūšies išlaidos sudarys 6,9 proc. visų išlaidų.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2017 metais numatoma panaudoti 303,6 mln. eurų, arba 8,2 proc. visų išlaidų. Palyginti su 2016 metais, motinystės draudimo išlaidos didės 12,9 proc.

Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 138,3 mln. eurų, arba 3,7 proc. visų išlaidų. Nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. didėja 0,5 procentinio punkto iki 1,6 proc.

Prognozuojama, kad 2017 metais "Sodros" biudžeto pajamos sieks 3,739 mlrd. eurų, o išlaidos viršys 3,707 mlrd. eurų. "Sodros" pajamos turėtų viršyti išlaidas 32 mln. eurų.


Seimas linkęs pritarti kitų metų PSDF biudžetui

Seimas pritarė Vyriausybės pateiktam patobulintam Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad ateinančiais metais biudžetą sudarys apie 1,57 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų, biudžetas bus subalansuotas ir, palyginti su 2016 m., padidės 9,5 proc., arba 136,8 mln. eurų.

Patobulintą 2017 metų PSDF rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo Seimui siūloma patvirtinti kitų metų PSDF biudžetą pristatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Po pateikimo patobulintam PSDF biudžeto projektui penktadienį neeiliniame Seimo posėdyje pritarė 61, prieš buvo 2, susilaikė 37 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie jo Seimas sugrįš gruodžio 20 d.

Patobulintas 2017 m. PSDF biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ateinančiais metais numatomas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas. Padidėjusi lėšų suma (beveik 8,8 mln. eurų), palyginti su Seime svarstytu 2017 m. PSDF biudžeto projektu, sudarė galimybes patobulintame ateinančių metų PSDF biudžeto projekte didinti sveikatos priežiūros finansavimą, rašoma Vyriausybės pranešime. Patobulintame projekte sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai numatyta 4,2 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 4,5 mln. eurų.

Augant finansavimui, bus galima padėti didesniam skaičiui pacientų gauti reikiamą sveikatos priežiūrą - kompensuoti daugiau gydymo paslaugų, būtinų vaistų bei teikti modernias gydymo paslaugas, kurios iki tol nebuvo apmokamos valstybės lėšomis. Pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį, t. y. daugiau kaip 70 proc. visų išlaidų, sudaro lėšos, skiriamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.

Ateinančiais metais didesnę pajamų dalį sudarys mokesčių mokėtojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias surenka "Sodra" (planuojama, kad 2017 m. jos sudarys 69 proc. visų pajamų). Šių lėšų augimą daugiausiai lemia numatomas šalies vidutinio darbo užmokesčio bei dirbančiųjų skaičiaus augimas. Likusią dalį sudaro valstybės biudžeto įmokos už žmones, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF biudžetui, ir kitos šio biudžeto pajamos.

Kiekvienais metais yra numatomas PSDF biudžeto rezervas, kurio lėšos naudojamos laikinam PSDF pajamų trūkumui padengti arba nenumatytoms išlaidoms apmokėti. Planuojama, kad kitais metais jis sudarys apie 25,4 mln. eurų.

Apie 137 mln. eurų išaugusias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: apie 94,4 mln. eurų (9,3 proc.) didės lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms, 23,7 mln. eurų (8,8 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3,4 mln. eurų (7,8 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.

Kitais metais dar didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms įgyvendinti ir pritraukti kuo daugiau žmonių jose dalyvauti, taip pat plėtoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 13,1 mln. eurų (17,4 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.


Patvirtintos pagalbinio apvaisinimo paslaugų kainos

Jau patvirtintos vaikų negalintiems susilaukti žmonėms teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kurios bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Skaičiuojama, kad ateinančiais metais tam bus reikalingi maždaug 3 mln. eurų, kuriuos sudaro pagalbinio apvaisinimo procedūrų, reikiamų vaistų ir tam tikrais atvejais atliekamų genetinių tyrimų kainos.

Tai įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o prieš tai siūlomų paslaugų įkainiams pritarė Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba.

Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateiktą informaciją, Lietuvoje kasmet galėtų būti preliminariai atliekama 800-1 000 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Įvertinus tai, kad tokios paslaugos mūsų šalyje iki šiol nebuvo kompensuotos PSDF lėšomis, ir gydymo įstaigų, galinčių teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, būtų tik kelios. Tačiau iki tol jos turėtų gauti reikiamas licenzijas - dėl pagalbinio paslaugų teikimo ir žmogaus lytinių ląstelių banko, o jas gavusios - sudaryti sutartis su ligonių kasomis dėl jų kompensavimo. Tai reiškia, kad startuojant su šia naujai kompensuojama paslauga, bus ir mažesnės galimybės jas teikti, t. y. tai daryti galės tik kelios įstaigos. Jei bus suteikta daugiau kaip 1 000 paslaugų, bus ieškoma būdų už jas apmokėti, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK).

VLK skaičiavimais, jei 2017 m. būtų atlikta apie 1 000 pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūrų, PSDF biudžetui tai kainuotų apie 800 tūkst. eurų.

Atskirai bus apmokami ir stimuliaciniai vaistai, kurių gali prireikti moteriai. Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateiktą informaciją, vidutiniškai vienam kiaušidžių stimuliacijos gydymo atvejui apmokėti prireikia apie 2 tūkst. eurų. Taigi jei kitais metais bus atlikta 1 000 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, vien vaistams apmokėti bus reikalingi 2 mln. eurų.

Tam tikrais, t. y. sudėtingesniais, atvejais vaikų negalinčioms susilaukti poroms reikalingi ir genetiniai tyrimai, esant indikacijoms - prieš embriono perkėlimą į moters kūną. Iš viso jų yra atliekami du - arba vienas, arba kitas. VLK duomenimis, vienas iš jų kainuoja 2 tūkst. eurų, jų per metus atliekama keliasdešimt. Antrojo kaina siekia 6 tūkst. eurų, šių tyrimų per metus atliekama maždaug 10. Tad, jei per metus būtų suteikta keliasdešimt tokių paslaugų, šiems tyrimams apmokėti gali reikėti apie 200 tūkst. eurų.

PSD taryba pritarė pateiktoms pagalbinio apvaisinimo paslaugų bazinėms kainoms ir rekomendavo jas peržiūrėti iki kitų metų kovo 31 d., atsižvelgiant į 2016 m. padidintą gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį.

Planuojama, kad ateinančiais metais PSDF biudžetą sudarys apie 1,57 mlrd. eurų. Palyginti su šiemet patvirtintu biudžetu, jis padidės 9,5 proc. arba 136,8 mln. eurų.


V. Šapoka: sidro ir panašių gėrimų vartojimas gali kristi per pusę

Kitąmet, padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, sidro ir kitų silpnų alkoholinių gėrimų vartojimas gali kristi per pusę, sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Seime pristatydamas patobulintą 2017 m. valstybės biudžetą, V. Šapoka teigė, kad iš akcizų padidinimo numatomi papildomi 45 mln. eurų pajamų, suplanuoti įvertinus alkoholio vartojimo mažėjimą.

„Kaip galima numanyti, patys kenksmingiausi (produktai, - ELTA) įvairūs sidrai ir įvairūs kiti tarpiniai produktai gali kristi - jų vartojimas ir pardavimai (gali mažėti, - ELTA) net iki 50 proc.", - Seime kalbėjo V. Šapoka.

Vyriausybė jau yra pritarusi siūlymui nuo kitų metų akcizo mokestį silpnam alkoholiui - alui, vynui, fermentuotiems gėrimams - didinti 111 proc., o etilo alkoholiui - 5 proc.

Dėl tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnio stiprumo) - apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai - apie 53 euro centus. Mažiausiai brangtų stiprieji gėrimai - apie 16 euro centų už pusę litro.

Numatyta, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams iki 2020 metų augs kasmet.


Įstatymo pataisos užtikrins didesnes kompensacijas gyventojams už šildymą

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme siūloma nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, tai yra viršijanti ne 20, o 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

Tokią įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas, Stasys Jakeliūnas, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis.

Jų teigimu, siūlomas teisinis reguliavimas sudarys palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.

Įstatymo projekte siūlomai nuostatai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų per metus. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gautų apie 257 tūkst. asmenų.

Projekto iniciatoriai sako, kad priėmus jį numatomas netiesioginis poveikis savivaldybių biudžetų išlaidoms.

"Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017 m. sausio mėnesį organizuos pasitarimą su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl ilgalaikio valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų formavimo peržiūros", - sako projektą parengę politikai.

R.Karbauskis: panaikinus PVM lengvatą šildymui, daugiau gyventojų gaus kompensacijas

Iki pirmadienio planuojama parengti įstatymo projektą, kuris, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, numatytų gyventojams naują kompensavimo tvarką.

Tai penktadienį žurnalistams Seime pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Bus paruoštas įstatymo projektas dėl kompensavimo, šiuo atveju kompensavimo lygis bus mažinamas nuo 20 proc. iki 10 proc. Tai reiškia, kad žmonių skaičius, kurie gaus kompensacijas išaugs dvigubai - nuo dabartinio 130 tūkst. iki 260 tūkst. Iš tikrųjų gaus paramą tie gyventojai, kuriems tos paramos reikia, jų bus žymiai daugiau, gaus paramą ne tik tie, kurie turi centrinį šildymą, gaus ir visi tie, kurie turi ir autonominį šildymą. Šiuo metu PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga. Jeigu, pvz., būtų palikta 15 proc. kompensavimo riba, tokiu atveju tai paliestų nelabai daug žmonių. Mes drastiškai siūlome mažinti tą kompensavimo koeficientą - tai yra du kartus. Tai leidžia iš esmės pagerinti situaciją tų žmonių, kuriems socialinė parama būtina", - sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, taip pat bus peržiūrėta ir supaprastinta kreipimosi dėl kompensacijos tvarka.

„Jeigu mums pasiseks suderinti visus klausimus, tai žmogui užtektų parašyti tik prašymą kompensacijai gauti, o visus kitus duomenis nusiųstų ir „Sodra", ir Mokesčių inspekcija, ir kitos institucijos. Eilės tokiu būdu sumažėtų arba jų iš viso nebūtų, tai žmonių nebevargintų", - aiškino R. Karbauskis.

Jis dar negalėjo pasakyti, ar gyventojai prašymus dėl kompensacijos galės teikti ir elektroniniu būdu. „Dirbame link to, kad palengvintume žmonėms, ypač jaunesniems. Aš manau, kad taip turėtų būti", - sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. , tačiau dokumentų teikimo terminas būtų ilgas - trys mėnesiai.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad bet kuri informacija, kuri yra bet kokiame valstybės registre, neturėtų būti žmogaus galvos skausmas, kaip gauti pažymą ar kokį nors raštelį.

„Mūsų tikslas yra pasiekti, kad biurokratinis susirašinėjimas išnyktų ir būtų perkeltas į elektroninę erdvę iki 90 proc.",- sakė S. Skvernelis.

Pasak R. Karbauskio ir S. Skvernelio, lėšų kompensacijoms turės rasti savivaldybės, kurios nepanaudoja socialinei paramai skirtas lėšas. Jų duomenimis, 2016 metais savivaldybės nepanaudojo apie 136 milijonų eurų .

Standartinis PVM tarifas yra 21 proc.

Premjeras S. Skvernelis tikisi, kad kitą savaitę, ketvirtadienį, Seimas priims 2017 metų valstybės biudžetą.


Ž. Pinskuvienė: „darbiečiai“ nepritaria, kad būtų naikinama PVM lengvata šildymui

Darbo partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė naujosios valdžios sprendimą naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui vadina pasityčiojimu iš žmonių ir pabrėžia, kad Darbo partijos Seimo nariai tam griežtai nepritaria.

"Darbo partijos Seimo nariai Petras Čimbaras ir Valentinas Bukauskas taip pat griežtai pasisako prieš PVM lengvatos šildymui naikinimą. Juk tokios lengvatos naikinimas reikštų, kad šildymas visiems gyventojams neišvengiamai brangs maždaug dešimtadaliu, tai kaip galime tokiam sprendimui pritarti?", - stebėjosi Darbo partijos pirmininkė Ž. Pinskuvienė.

Pasak Darbo partijos lyderės, 9 proc. PVM lengvatos naikinimas šildymui skaudžiausiai atsilieps gaunantiems mažiausias pajamas.

"Negaliu suprasti, kaip naujoji "valstiečių" valdžia, dar taip neseniai deklaravusi pagalbą mažiausiai uždirbantiems ir oraus pragyvenimo užtikrinimą, priima tokius sprendimus, kurie dar labiau skurdina Lietuvos žmones. Nejaugi jiems tikrai svarbiau pasiūti ikimokyklinukams tautinius kostiumus, negu užtikrinti, kad nebrangtų komunaliniai mokesčiai ir žmonių kišenėse liktų bent kiek daugiau pinigų?", - naujos valdžios sprendimais piktinosi Darbo partijos pirmininkė Ž. Pinskuvienė.

Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis - 21 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra paskaičiavusi, kad vidutinio dydžio 60 kv. m butui senos statybos daugiabutyje panaikinus PVM lengvatą per šildymo sezoną šiluma pabrangtų nuo 50 iki 85 eurų, priklausomai nuo daugiabučio būklės.


Seimas svarstys kitų metų valstybės biudžetą

Penktadienį Seimo nariai rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį. Pagrindinis darbotvarkės klausimas - 2017 m. valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas.

Taip pat numatoma apsvarstyti 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymų ir jų lydinčiuosius teisės aktų projektus.

Posėdyje numatoma pateikti Socialinių paslaugų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, Išmokų vaikams įstatymų pataisas.

Nenumatytas posėdis prasidės 8.30 val.

Seimo valdybos sprendimu, rudens Seimo sesiją planuojama pratęsti iki kitų metų sausio 12 d.