2 nuotr.Valstybės kontrolė šiais metais planuoja atlikti 46 viešojo sektoriaus sričių auditus, iš kurių 30 yra veiklos, o kiti - finansiniai (teisėtumo). Dar 3 auditai bus vykdomi atliekant Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir ES fondų investicijų audito institucijų funkcijas, taip pat numatoma pateikti 7 išvadas atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.
Pagal 2017 metų Valstybės kontrolės veiklos planą ir šiemet planuojamus viešinti auditus, ketvirtadienį pristatytus žiniasklaidai, Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio valdymo institucija didžiausią dėmesį skirs Valstybinio audito programai, taip pat auditams ir išvadoms, kurie atliekami vykdant ES investicijų audito ir biudžeto politikos kontrolės institucijų funkcijas.
"Šiam planui ruošėmės visus 2016 metus, nes mūsų auditoriai, analitikai visų metų eigoje stengiasi, analizuoja rizikas, ir tada mes, kaip nepriklausoma institucija, jau priimame sprendimą, į kokius frontus bus nukreipti valstybės auditoriai, ekonomistai, ką mes analizuosime, darysime, kam skirsime didesnį dėmesį", - sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Jis pabrėžė, kad Valstybės kontrolės auditų rezultatai valstybei reikšminga bei vertinga tiek, kiek įgyvendinama ankstesnių auditų rekomendacijos. Priešingu atveju, užsitęsus rekomendacijų įgyvendinimui arba jų neatlikus laiku, pasak A. Dulkio, "iš vaistų jos gali tapti nuodais ir neduoti efekto, padedančio valstybei".
"Šiais metais mes tikrai išskirtinai daug dėmesio skirsime ir kartu parlamentinės kontrolės pagalba stengsimės ne tik naujus auditus daryti, bet ir labai atidžiai stebėti ir skatinti įgyvendinti ankstesnių auditų rezultatus ir pastebėjimus", - įspėjo valstybės kontrolierius.
A. Dulkio teigimu, šiais metais pasirinktos dvi probleminės sritys, kurios yra daugelio šalies problemų židinys - programinis biudžetas ir Valstybės investicijų programa. Valstybės kontrolierius atkreipė dėmesį, kad yra labai daug planavimo dokumentų, neatitinkančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, kriterijų ir pasimetama tarp esminių dalykų. Taip didinama biurokratija ir mažėja skaidrumas, o biudžeto valdysena, orientuota į rezultatus, - šalies konkurencingumo įrankis.
Daugiausia, po 4, veiklos auditus šiais metais numatyta atlikti vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos srityse. Švietimo ir mokslo, informacinių išteklių, valstybės turto ir finansų valdymo, valstybės ūkio ir rinkos kontrolės srityse numatyta atlikti po 3 auditus. Tiek pat jų bus atlikta ir savivaldos srityje. Numatyti auditai nacionalinio saugumo, energetikos, aplinkosaugos, kultūros srityse. Iš viso 2017 metais bus pradėti 13 naujų auditų.
"Pirmiausia, tai yra bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimas. Pastaruoju metu galime girdėti apie žemus mūsų mokinių pasiekimus švietimo srityje (...). Audito metu planuojame vertinti, ar pedagogų veikla orientuota į mokinių pažangą, ar mokiniams suteikiamas individualizuotas ugdymas ir švietimo pagalba, taip pat pažiūrėti, kas daroma su mokyklų tinklo formavimu ir pertvarkymu, nes reforma pradėta seniai, tačiau iš statistikos matome, kad mokyklų tinklas labai mažai kuo pasikeitė. Antra taip pat labai svarbi tema - viešojo valdymo tobulinimas. Diskutuojama apie biudžetinio sektoriaus dydį, valstybės tarnautojų skaičių, apmokėjimo sistemą - reforma prasidėjusi, tam tikros priemonės jau turėjo būti seniai padarytos, bet kažkas yra užstrigę. Trečioji tema - valstybės nekilnojamojo turto valdymas", - vardijo Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas.
Tarp ankstesniais metais pradėtų, kuriuos numatyta baigti ir viešinti šiemet, yra valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei, palankios investicinės aplinkos formavimą, viešųjų įstaigų steigimą ir valdymą, valstybės investicijas į mokslinius tyrimus analizuojantys auditai. Šiemet pradėti ir baigti planuojama bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo, viešojo valdymo tobulinimo, viešųjų pirkimų sistemos, valstybės nekilnojamojo turto valdymo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo, energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimo, geležinkelių transporto modernizavimo ir plėtros, viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje organizavimo ir kitus auditus.
Valstybės kontrolė pristatys ir dvi valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas, kuriose analizuojama, kaip viešasis sektorius įgyvendina auditų metu teiktas rekomendacijas. Šias ataskaitas planuojama viešinti kovą ir rugsėjį. Tarp svarbių Valstybės kontrolės darbų 2017-aisiais - ir Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jungiančios 193 nares, išorės auditas, kurį Lietuvos aukščiausioji audito institucija atliks pirmą kartą.
Pernai Valstybės kontrolė buvo numačiusi atlikti 76 auditus, bet atliko apie 50. Tai siejama su tuo, kad institucijos atsižvelgia į auditorių pastabas, pasitaiso, ir numatyti auditai išbraukiami arba susiaurinamos jų sritys. Pavyzdžiui, taip nutiko su Krašto apsaugos ministerija.
