Valstybės melžėjai gėdijasi savo algų

Už mokesčių mokėtojų pinigus sočiai gyvenantys valstybinių įmonių ir valstybei priklausančių, bet net nuostolingų akcinių bendrovių vadovai uždirba tiek daug, kad jiems net nepadoru savo pajamas skelbti viešai.

Vis labiau skurstantiems Lietuvos piliečiams, kurie neturi galimybės įsitaisyti šiltose valstybinių įmonių ir valdiškų akcinių bendrovių vadovų kėdėse, nėra ko kišti nosies ir į šių ponų algalapius.

Gudrauja kaip įmanydami

Senokai, 2003 metų balandžio 18-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo valstybės ir savivaldybių institucijos buvo įpareigotos savo interneto svetainėse skelbti darbuotojų pareiginius atlyginimus.

Vienos žinybos tai skelbia gana atvirai, kitos šią informaciją paslepia taip toli nuo smalsuolių akių, kad Vyriausybės nutarimui tarsi nenusižengiama, tačiau pasimetusiam interneto platybėse informacija apie algas yra nelengvai prieinama.

Vadovautis šiuo nutarimu rekomenduota ir valstybei priklausančių akcinių bendrovių vadovams. Tačiau toli gražu ne visi jie išdrįsta viešai prisipažinti visuomenei, kad uždirba net po keliasdešimt kartų daugiau, nei Lietuvoje yra nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas.

Iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos pinigų upių sočiai gyvenantys viešųjų įstaigų vadovai skelbti savo pajamas viešai apskritai nėra įpareigoti jokių teisės aktų.

Atsakymą rašė savaitėmis

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis yra įsitikinęs, kad Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis skelbti valstybės įmonių vadovų atlyginimus, yra vykdomas tik iš dalies.

Parlamentaro nuomone, viešai skelbiamos tik „nuogos algos“, nenurodant, kiek įvairūs direktoriai, jų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai kas mėnesį gauna kartu su priedais, premijomis, vienkartinėmis išmokomis.

„Matant tas „nuogas algas“ kyla didelių įtarimų, kad jei valstybinės įmonės ar valstybei priklausančios akcinės bendrovės direktorius skelbia, jog uždirba 5 tūkst. litų per mėnesį, dar antra tiek ar net daugiau jie susirenka per įvairiai maskuojamus priedus“, - „Respublikai“ sakė L.Kernagis.

Todėl Seimo narys nusprendė atlikti eksperimentą ir keliolikos valstybinių įmonių bei valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovams parašė oficialų prašymą suteikti informaciją ne tik apie jų gaunamus oficialius atlyginimus, bet ir apie priedus, priemokas, premijas, vienkartines išmokas.

Pirmiausia L.Kernagiui įtarimų sukėlė tai, kad kone visos užklaustos valstybei priklausančios įmonės delsė atsakyti į paprastą klausimą.

Tik Lietuvos bankas pateikė išsamų atsakymą su skaičiais vos per penkias dienas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vadovybė sugaišo savaitę, bet parlamentarui atsiuntė taip pat tikslius duomenis.

Slepia įstatymo vardu

Kone didžiausio akibrokšto, laukęs dvi savaites, L.Kernagis sulaukė iš valstybinės įmonės Vilniaus tarptautinio oro uosto, iš kur gavo tokio turinio laišką: „Atsižvelgiant į tai, kad jūs pateikėte klausimą nesilaikant Seimo Statute nustatytų privalomų Seimo nario klausimų pateikimo procedūrų, atsakymai į jūsų klausimą neteiktini“.

Tik L.Kernagiui kreipusis į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį dar po dviejų savaičių buvo gautas išsamus atsakymas apie oro uosto vadovų algas, kurios siekia ir apie 10 tūkst. litų per mėnesį.

Dideliais atlyginimais garsėjantys valstybinių energetikos įmonių vadovai savo uždarbių nenori atskleisti net parlamentarams. „Jūsų prašoma informacija, vadovaujantis Bendrovės valdybos 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr.7 patvirtintų komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos taisyklių nuostatomis, yra laikoma konfidencialia informacija“, - po 18 dienų trukusio Seimo nario paklausimo nagrinėjimo L.Kernagiui parašė Lietuvos elektrinės vadovybė.

Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovai taip pat nebuvo linkę atvirauti ir parlamentarui atsiuntė net 21 dieną ruoštą atsakymą, kuriame nurodė tik bendrą metinę pinigų sumą, išleistą atlyginimams ir „vienkartiniams priedams“. Apie direktorių premijas, išmokas už papildomus darbus nutylėta.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovybė rado kitą būdą, kaip nuslėpti savo algas nuo smalsaus parlamentaro.

„Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 208 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais ar darbuotojo sutikimu“, - L.Kernagiui nurodė Kauno klinikų vadovai.

Sostinės savivaldybei priklausančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovybė taip pat rado gudrų būdą pasakyti tik pusę tiesos. L.Kernagiui buvo atsiųsti tik metiniai įmonės vadovų atlyginimų dydžiai, tačiau apie gautus priedus ar kitaip pavadintą piniginį paskatinimą nutylėta.

Teks rodyti visas pajamas?

„Mano atliktas eksperimentas parodė, kad valstybei priklausančių įmonių vadovai kažkodėl turi ką slėpti, - „Respublikai“ pasakojo Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas. - Išstudijavęs gautus atsakymus supratau, kad papildomi uždarbiai prie algos jau turbūt slepiami ne premijų, priedų, išmokų pavidalu, o nežinia kaip kiekvienoje įmonėje įvardytais atsiskaitymais. Akivaizdu, kad šiam gudravimui buvo pasitelkti valstybės išlaikomi teisininkai, nes iš taip ilgai man ruoštų atsakymų matyti, kad juos rašė tikrai teisės išsilavinimą turintys žmonės“.

L.Kernagis pasakojo, kad tokį slapukavimą lemia valstybės įmonių ir bendrovių vadovams suteikta proga manipuliuoti Vyriausybės nutarimu, Akcinių bendrovių įstatymu, Darbo kodeksu, kitais teisės aktais.

„Toks akivaizdus valstybinių įmonių vadovų oficialių pajamų slėpimas tik patvirtina, kad jos tikrai didėja, bet Lietuvoje vis labiau įsigalint skurdui apie tai darosi jau labai nepatogu kalbėti. O ypač tuomet, kai milžiniški atlyginimai mokami nuostolingoms bendrovėms, - sakė L.Kernagis. - Tačiau aš manau, kad būtina peržiūrėti esamus teisės aktus ir vienu įstatymu įpareigoti valstybinių įmonių ir bendrovių vadovus skelbti visas savo pajamas, o ne oficialų pareiginį atlyginimą, kuris kartais būna net mažesnis už slaptas išmokas“.

Deividas Matulionis, Vyriausybės kancleris:

Jau ne pirmus metus galioja Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentuoja, kad valstybinių įmonių vadovų atlyginimai privalo būti viešinami. Mano asmenine nuomone, turėtų būti vieši ir valstybės kontroliuojamų įmonių - akcinių bendrovių - vadovų atlyginimai, o tai rekomenduoja ir minėtas Vyriausybės nutarimas. Tačiau Akcinių bendrovių įstatymas numato tokią nuostatą, kad šios algos yra konfidencialios, todėl jos ir neskelbiamos. Bet jeigu valstybei priklausančių akcinių bendrovių vadovai atsisako informaciją apie savo atlyginimus suteikti net Seimo nariui, tai iš jų pusės, švelniai tariant, yra šiek tiek perlenkta.