Vasario 16-osios aktą radęs L.Mažylis penktadienį grįžta į Vilnių

Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių popietę ketina pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, "kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę".

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.


Vokietija patvirtina: Berlyne tikrai rastas Vasario 16-osios aktas

Vokietijos užsienio reikalų ministerija patvirtina, kad Berlyne rastas dokumentas yra 1918 metų Vasario 16-osios aktas, kuris buvo išsiųstas Vokietijai.

Ministerijos parengtą komentarą Eltai perdavė Vokietijos ambasados atstovai Lietuvoje.

"Koks nuostabus radinys! Tai puiki žinia mūsų draugams iš Lietuvos. Džiaugiamės kartu su jais", - rašoma ministerijos žinutėje.

Pranešime teigiama, kad po radybų Užsienio reikalų ministerijos Politikos archyvas iš karto ėmė analizuoti dokumentus ir nustatė, kad tai yra 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę.

Lietuva dėkoja Vokietijai už Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo išsaugojimą

Premjeras Saulius Skvernelis džiaugiasi pasitvirtinusia žinia, kad Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas - originalus.

"Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas mūsų Tautai ir Valstybei - nenusakomai reikšmingas radinys. Dėkoju profesoriui Liudui Mažyliui, kuris rado, o Vokietijai, kad išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Būtent Vokietija šiandien turi galimybę įteikti Lietuvai pačią geriausią ir prasmingiausią dovaną valstybės atkūrimo šimtmečio proga", - teigė Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Kaip jau pranešta, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, "kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę".

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

Ambasadorius Vokietijoje: matau geranoriškumą dėl Vasario 16-osios nutarimo galimo perdavimo

Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios nutarimas yra Vokietijos nuosavybė, teigia ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis, tačiau diplomatas sako jaučiantis vokiečių geranoriškumą kalbėtis dėl galimo šio dokumento perdavimo Lietuvai.

Diplomatas ketvirtadienį pats susipažino su VDU profesoriaus Liudo Mažylio atrastais dokumentais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve.

"Parodyti buvo du dokumentai - Vasario 16-osios aktas ir vokiška jo versija. Abu dokumentai yra su originaliais visų Tarybos narių parašais", - Eltai telefonu iš Berlyno sakė ambasadorius.

Pasak D. Matulionio, nutarimas yra Vokietijos nuosavybė ir archyvinė vertybė, nes šis dokumentas buvo skirtas būtent Berlynui informuoti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Diplomato teigimu, dėl galimo dokumento perdavimo galimybių turi būti rastas bendras Vilniaus ir Berlyno politinis sprendimas.

"Aš jaučiu, turiu tokią nuojautą, kad su vokiečiais bus galima toliau kalbėtis šia tema. Čia yra tam tikra Vokietijos archyvų vertybė, taip kad imtų ir pasakytų: "Imkite šiandien ir vežkitės", - be abejo, to mes neišgirdome", - sakė D. Matulionis, pridūręs, kad ambasada dės visas pastangas, stengiantis dokumentą perkelti į Lietuvą.

"Mes darysime viską. Tai yra mūsų interesas, bet galutinis sprendimas yra Vokietijos", - Eltai teigė ambasadorius.

Ambasadoriaus nuomone, pirma, su Berlynu būtų galima tartis dėl Vasario 16-osios akto laikino atvežimo į Lietuvą, pavyzdžiui, organizuojant parodą.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patikrino rastų dokumentų autentiškumą. L. Mažylio teigimu, rasti raštai yra geros būklės, popierius, ant kurio jie surašyti, atitinka tuo metu naudotus standartus, lietuviškas ir vokiškas variantai savo esme yra sutampantys.

L. Mažylis trečiadienį, be Vasario 16-osios akto, taip pat rado ir 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą, kuriuo buvo numatyta Lietuvos ir Vokietijos sąjunga, būtent šio dokumento pagrindu 1918 m. kovą Berlynas pripažino Lietuvos valstybingumą.


Berlyne rastas Vasario 16-osios aktas - puikios būklės

Vasario 16-osios aktą lietuvių ir vokiečių kalbomis Berlyne atradęs Liudas Mažylis sako, kad visi dokumentai yra puikiai išsilaikę.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, aktai yra šiek tiek didesni nei dabartinio A4 formato popieriaus lapai, o popierius atitinka tuo metu naudotus standartus.

"Mano nuomone (būklė - ELTA) labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę", - LRT laidos "Laba diena, Lietuva" tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sostinės teigė L. Mažylis.

Profesorius pastebėjo, kad rastų Vasario 16-osios aktų lietuviškos ir vokiškos versijos sutampa, o lietuviškas tekstas yra tapatus žinomoms dokumento versijoms, kurios buvo spausdintos mašinėle.

"Tekstas lietuviškas ir vokiškas identiški, tačiau dėl vokiečių kalbos struktūros vokiškasis variantas yra šiek tiek ilgesnis, - pasakojo L. Mažylis. - Signatarų parašai yra trimis stulpeliais sudėlioti, tuo tarpu lietuviškajame variante yra dviem stulpeliais sutilpę".

L. Mažylis trečiadienį, be Vasario 16-osios akto, taip pat rado ir 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą, kuriuo buvo numatyta Lietuvos ir Vokietijos sąjunga, būtent šio dokumento pagrindu 1918 m. kovą Berlynas pripažino Lietuvos valstybingumą.

Dokumentai rasti Vokietijos užsienio reikalų diplomatiniame archyve, Lietuvos Prezidentūra jau susisiekė su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuru, domėdamasi galimybėmis Vasario 16-osios aktą perkelti į Lietuvą.


Rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas

Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, rastas 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kiti Lietuvai svarbūs dokumentai.

Tai Eltai patvirtino užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė. Anot jos, dokumentą trečiadienį Vokietijoje aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis Eltai teigė, kad tarp L. Mažylio rastų dokumentų yra ne tik Vasario 16-osios Aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą. Ambasadorius nesiryžo vertinti dokumentų autentiškumo, tačiau pabrėžė, jog L. Mažylis tuo neabejoja.

"Jie yra susegti prie originalių dokumentų Vokietijos diplomatiniame archyve, matyti, kad yra parašai pasirašyti skirtingu rašalu. Iš esmės tai leidžia teigti, kad viskas turėtų būti tvarkoje", - Eltai sakė D. Matulionis.

Anot ambasadoriaus, ketvirtadienį jis pats su L. Mažyliu vyks į archyvą situacijos išsiaiškinti su darbuotojais ir sužinoti Lietuvos galimybes atgauti dokumentus, visiškai patvirtinti jų autentiškumą.

Su prof. L. Mažyliu Eltai susisiekti nepavyko - jo telefonas visą laiką buvo užimtas.

Vasario 16-osios aktą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę, Vilniuje pasirašė 20 Atkuriamosios Tarybos signatarų. Nemaža dalis istorikų kėlė versijas, kad dingęs aktas gali būti Rusijos arba Vokietijos archyvuose. Akto originalas buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dingo.

Verslininko Dariaus Mockaus koncernas „MG Baltic“ yra pasiūlęs milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą.


S.Skvernelis: sėkmė aplanko kantriausius

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas turi būti Lietuvoje, sako Premjeras Saulius Skvernelis, besitikintis, kad mūsų šaliai nekils kliūčių atgauti trečiadienį Vokietijoje rastą dokumentą.

"Esminis dalykas, kad tas dokumentas, kuris yra morališkai, psichologiškai svarbus mūsų valstybei, valstybės žmonėms, - surastas šimtmečio išvakarėse. Dabar svarbu, kad jis būtų parvežtas į Lietuvą ir, manau, tai būtų aukšta gaida, kuria galėtume realiai pradėti minėti mūsų valstybės šimtmetį. Esu optimistas, tikiuosi, kad nebus didelių kliūčių Lietuvai atgauti dokumentą, jis turi būti Lietuvoje", - ketvirtadienį "Žinių radijui" teigė S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto radimas nebuvo atsitiktinis ar paprastas.

"Dažnai dideli dalykai padaromi, atrodo, labai paprastai. Bet iki to "paprastumo" prieiti tikrai buvo įdėta daug darbo. Puikiai žinome ir mūsų istorikų, ir teisėsaugininkų pastangas. Kaip ir įprasta, sėkmė aplanko kantriausius, gabiausius, protingiausius. Profesorius (dokumentą radęs prof. Liudas Mažylis - ELTA) susiaurino paieškų lauką ir galbūt padarė tai, ko kažkas nedarė", - kalbėjo S. Skvernelis.


S.Skvernelis: kai reikės Vyriausybės sprendimo - tai bus padaryta

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad yra realios galimybės turėti Lietuvoje Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.

"Lietuvos ambasadorius šiandien pradės pirminius veiksmus daryti. Aš nematau argumentų, kodėl šis istorinis Aktas neturėtų grįžti į Lietuvą", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jis nesiėmė spėlioti teisinių procedūrų, tačiau užtikrino, kad prireikus Vyriausybė priims reikiamus sprendimus.

"Dabar pirmas žingsnis, kuris vyksta, tai yra diplomatiniais kanalais daromi veiksmai. Be abejo, visi mes stebėsime situaciją, atitinkamu momentu, kai tik reikės Vyriausybės įsikišimo arba sprendimo, tai bus padaryta", - užtikrino Premjeras S. Skvernelis.

Paklaustas, ar tai autentiškas, jo nuomone, dokumentas, Premjeras sakė nesąs specialistas ir tai pasakys ekspertai. "Pagal tą pirminę informaciją, greičiausiai tai yra originalas", - svarstė S. Skvernelis.


G.Pukas: džiaugiuosi, kad žmogus, visą gyvenimą vedinas kilnių idealų, surado Lietuvai brangų dokumentą

Kovo 29-ąją nuo šiol žymės istorinis įvykis, - Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Istorine asmenybe Lietuvai nuo šiol tampa ir kuklus, tačiau jau keliasdešimt metų nepaprastai visuomeniškai aktyvus žmogus, buvęs Sąjūdžio ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys L. Mažylis.

Tarp Kauno miesto deputatų (taip tuo metu vadinti miesto tarybos nariai) pirmaisiais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais buvo nemažai idealistų, kurie asmeninių interesų nelaikė aukščiau visų kitų. Tik vėliau atsirado vadinamųjų „komersantų", kuriuos į politiką atvedė svarbesnis noras gauti, o ne duoti.

Besąlygiškai tarnauti miestui ir Lietuvai nuo pat pirmų dienų, įgijus rinkėjų pasitikėjimą, - tokios buvo L. Mažylio nuostatos, kaip teigia jį pažįstantys, išlikusios ir tolesniame šio žmogaus gyvenime.

„Pirmiausia apie jį galiu pasakyti, kad tai - teisingas, doras žmogus, nesavanaudis, tikras inteligentas. Taip, jis gal kai kam atrodo savotiškas, paskendęs apmąstymuose, gyvenantis savo gyvenimą, bet žinau, kad Liudo gyvenimas - nepaprastai įdomus.

Jis - ne pataikūnas, jam visi žmonės lygūs. Žinom, kad kartais daug kam norisi save pagražinti, o jis to niekada nedaro. Ir jam visai nerūpi, ar kas nors jį reklamuos, ar ne", - ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA apie buvusį kolegą kalbėjo teisininkas, advokatas, pirmosios (atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę) Kauno miesto deputatų tarybos (1990-1991 m.) pirmininkas Gintaras Pukas.

Jis priminė neseną faktą, kai per televiziją prieš keletą mėnesių buvo paviešintos prielaidos, kad Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto derėtų ieškoti Vokietijoje. Tačiau niekas kažkodėl „už tos trajektorijos neužsikabino".

„Tikiu, kad Liudas nemeluoja pasakodamas, kaip jam kilo mintis, lietui lyjant, leistis į šio ypatingos reikšmės dokumento paieškas. Tikriausiai tokia pradžia ir buvo, nors dabar gal kažkam šis pasakojimas ir atrodo naivus.

Kai buvome deputatai, jam, aišku, ne viskas patikdavo, ką daro pirmininkas ar kiti kolegos, bet jis viską tiesiai į akis rėždavo, nevyniodamas žodžių į vatą. Jis buvo aktyvus sąjūdietis, ir aš būčiau nustebęs, jei tuo metu, kai kiti jau matė save besikuriančių partijų vedlių pozicijoje, jis į kokią partiją stotų. Nors prie krikščionių gal šliejosi, bet tik gerokai vėliau su šia partija susisiejo.

Aš nebuvau jo simpatikas, ir mūsų nuomonės ne visada sutapdavo. Bet aš visada gerbiu žmogų už jo teisybę, neapsimestinį, tik deklaruojamą teisingumo jausmą, dorą tarnystę, ištikimybę idealams ir savo pašaukimui. Liudas Mažylis kaip tik ir yra iš tokių žmonių. Ir aš nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent jis atrado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Jis nesivaikys šlovės, kad Lietuvai šventę padovanojo", - sakė Eltai G. Pukas, dar paminėdamas, kad daug kas ta proga „šiandien iš didelio džiaugsmo valstybės vėliavas šalyje išsikėlė".

ELTA dar primena, kad prof. L. Mažylis - vaikaitis Lietuvoje garsaus tarpukario laikų gydytojo prof. Prano Mažylio, Žaliakalnio papėdėje įsteigusio moterų ligoninę. Ji, beje, tame pačiame pastate sėkmingai veikia iki šiol kaip vienos iš miesto ligoninių padalinys - P. Mažylio gimdymo namai.

Teisininko G. Puko vadovaujama advokatų kontora yra greta Vytauto Didžiojo universiteto rūmų. Per savosios įstaigos langą G. Pukas neretai mato dviračiu darban ar iš jo važiuojantį profesorių G. Mažylį. Kartais abu buvę Kauno miesto deputatai pasimato prie universiteto, Studentų skvere, pasilabina prasilenkdami. Padiskutuoti Kauno praeities bei dabarties klausimais, pakalbėti apie miesto vystymosi vizijas jie dar turi galimybę laisvalaikiu, susitikę miesto Deputatų klube.

Nemažai kauniečių prof. L. Mažylį žino ir kaip aistringą senų plokštelių, pašto ženklų, atvirukų kolekcininką, pastoviai savo sukauptus lobius pristatantį visuomenei įvairiose Kauno (ir ne tik) vietose rengiamose parodose. Nuo dabar jo lobyną simboliškai papildo ypatingas dokumentas, apie kurio suradimą žurnalistams profesorius taip pasakojo:

„Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip istoriko, azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas. Paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko", - pačią pradžią pristatė prof. L. Mažylis.


Švietimo ir mokslo ministrė: tai didžiulis džiaugsmas Lietuvai ir Lietuvos mokslui

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė telefonu pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį, radusį Vasario 16-osios Aktą, ir padėkojo už įdėtas pastangas ieškant valstybei svarbaus dokumento.

"Tai didžiulis džiaugsmas Lietuvai ir Lietuvos mokslui. Biochemikų, fizikų, istorikų atradimai - visi jie svarbūs, visais jais džiaugiamės ir didžiuojamės, visi jie veda mūsų šalį pirmyn. Sveikinu mūsų mokslininkų entuziazmą, asmenines pastangas siekiant tikslo ir tikiuosi, kad greitai sulauksime galutinio patvirtinimo apie rasto dokumento autentiškumą", - sako ministrė.

Ministrė pakvietė profesorių grįžus į Lietuvą surengti atvirą paskaitą Švietimo ir mokslo ministerijoje apie dokumentą, jo paieškas.