1 nuotr.Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdančiųjų diskusijose dėl gynybai finansuoti reikalingų mokestinių pakeitimų vis dar nemato aiškumo. Anot jos, panašu, kad Seimui bus teikiamos socialdemokratų programos nuostatas atitinkančios pataisos, bet jos, pažymi politikė, būtų nepakankamos patenkinti gynybos poreikius.
„Kol kas aiškumo dėl mokesčių nėra. (...) Iš esmės, nuo VGT sprendimo nuskambėjusio, kuris atrodo labai adekvatus, mes vis dar neišgirdome aiškių siūlomų šaltinių, kad būtų pasiekti reikalingi procentai. Man susidaro įspūdis, iš girdimų nuotrupų, kad bus bandoma įgyvendinti socialdemokratų programą. Bet tai su gynybos finansavimu nelabai yra susijė“, – penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Lėšos, kurios bus surinktos iš beveik visuotinio nekilnojamo turto mokesčio ar visų pajamų apmokestinimo apjungimo, tai nėra lėšos, kurios galėtų esmingai padidinti biudžetines įplaukas ir padėti pasiekti 5-6 proc. tikslo“, – pridūrė ji.
Liberalų frakcijos lyderė valdančiųjų siūlymuose pasigenda siūlymo peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas ar valstybės turimą turtą.
„Mokesčių diskusijoje aš pasigendu viešojo sektoriaus išlaidų peržiūros. Nes jei įjungiamas rėžimas, kad gynyba yra prioritetas, biurokratinio aparato išpūtimas, naujų komisijų steigimas, tarybų ir darbo grupių kūrimas, yra priešingas tam veiksmas. O socialdemokratų vadovaujama koalicija yra linkusi kurti naujus darinius, kai kaip tik reiktų kalbėti apie mažinimą“, – kalbėjo politikė.
„Kitas dalykas, tai valstybės turto peržiūrą. Tai galėtų būti būdas ir sutaupyti ir gauti reikalingų lėšų“, – sakė ji.
Taip pat, anot V. Čmilytės-Nielsen, diskusijose dėl galimų mokestinių pakeitimų trūksta Seimo opozicijos įtraukimo. Politikė tikino, liberalų balsų valdantiesiems gali prireikti.
„Kalbant apie mokesčius, čia turi būti labai atvira diskusija, įtraukiant ir opozicijos atstovus. Nes lengvai gali nutikti, kad koalicija vieno partnerio neturi, o liberalai automatiškai nepritars jokio mokesčio kėlimui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
