1 nuotr.Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti ir sulaukti galutinių parlamento rinkimų rezultatų, prieš pradedant formuoti būsimą valdančiąją daugumą. Anot politikės, praėjusią savaitę vykusios diskusijos tarp galimos centro-kairės koalicijos partnerių daro neigiamą įtaką naujos kadencijos Seimui.
„Pernelyg ankstyvas koalicijos formavimas jau padarė neigiamą įtaką požiūriui į naujos kadencijos Seimą, nes visą savaitę mirgėjo žinutės apie tai, kaip „jie ten visi nesusikalba“. Jau yra buvę skaudžių pamokų (prieš 8 metus), kai lipimas ant nugalėtojo pakylos po pirmojo turo baigėsi priešingu rezultatu ir jų neverta ignoruoti“, – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen, primindama ankstesnių rinkimų rezultatus.
„Pirmoji savaitė po rinkimų buvo labai chaotiška, nė iš tolo nepanaši į pažadus „nuraminti Lietuvos žmones“. Akivaizdu, naujasis Seimas bus labiau fragmentuotas nei dabartinis, o tai reiškia, kad valdžios sudėties prognozavimas šiame etape yra labai nepatikimas“, – aiškino ji.
V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad jos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui diskusijos dėl galimos koalicijos yra gerokai paprastesnės, nes partija „nesiveržia į valdžią bet kokia kaina“.
„Ir matome, kad mūsų racionalus, ramus ir argumentuotas balsas ateinančiame Seime bus dar svarbesnis nei anksčiau“, – pridūrė kadenciją baigianti parlamento pirmininkė.
Ji pakartojo, kad liberalai laikosi jau anksčiau išsakytos pozicijos dėl galimo darbo centro-kairės koalicijoje.
„Dėl galimų koalicijų mūsų nuomonė taip pat aiški – jei po antrojo turo prerogatyva formuoti valdančiąją daugumą tektų centro kairės jėgoms su Žemaitaičio ar Vėgėlės radikalais, pareiga ir atsakomybė susitarti tektų visų pirma jiems“, – rašė Liberalų sąjūdžio vadovė.
„Liberalai turi tvirtas nuostatas dėl mokesčių politikos nuspėjamumo, ekonomikos augimo skatinimo, gynybos ir užsienio politikos prioritetų tęstinumo bei dėmesio žmogaus teisių darbotvarkei. Taip pat turime aiškias ir ne kartą deklaruotas ribas, su kuo bendras darbas neįmanomas“, – apibendrino politikė.
Liberalų sąjūdis jau anksčiau yra deklaravęs, jog nematytų savęs bendroje valdančiojoje daugumoje nei su antisemitiniais pasisakymais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio lyderiaujama „Nemuno aušra“, nei partijos programinių nuostatų neatitinkančia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
ELTA primena, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų pelniusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė patikino, kad valdančiąją koaliciją ketinama formuoti iš trijų partijų – socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“. Tiesa, demokratų lyderis Saulius Skvernelis yra teigęs, jog mieliau dirbtų ne su buvusiais bendražygiais, Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“, bet Liberalų sąjūdžiu.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 27 d. – tuomet bus išrinkti parlamentarai likusiose 63 vienmandatėse apygardose.
