2 nuotr.Rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės administracinę bylą, kurioje pareiškėjas - signataras Zigmas Vaišvila, o atsakovas - Seimo kanceliarija. Trečiuoju asmeniu patraukta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Šioje byloje Z.Vaišvila ir dar 13 signatarų prašo teismo nurodyti Seimo kanceliarijai organizuoti Z.Vaišvilos ir signatarų susitikimą su V.Čmilyte-Nielsen. Mat pastaroji, tokį pageidavimą ignoruoja. Nepaisydama, jog įstatymas įpareigoja bet kurį valstybės institucijos vadovą nedelsiant priimti signatarus ir pateikti prašomus dokumentus, jeigu jie nėra tarnybinė ar valstybinė paslaptis.
Grupė signatarų be teismo sprendimo niekaip nesulaukia Seimo pirmininkės audiencijos. Nors nori išsiaiškinti, kur dingo valstybei didžiulę reikšmę turintys dokumentai, liudijantys kai kuriuos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarpsnius 1989-1991 m.
V.Čmilytė-Nielsen, anot Z.Vaišvilos, ne tik nepriėmė signatarų, bet ir ignoravo raštišką prašymą įtraukti dokumentų dingimo klausimą į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.
V.Čmilytę teko įtraukti tik trečiuoju asmeniu, nes po to, kai Z.Vaišvila padavė į teismą tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seime priimtas įstatymas draudžiantis pirmaisiais asmenimis paduoti į teismą šalies prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą.
Teismui taip pat bus pateiktas rugpjūčio 29-ąją gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ugnės Rinkevičienės raštas, kuriame nurodoma Seimo kanceliarijai imtis priemonių, kad būtų nustatyta, kur dingo Z.Vaišvilos ir signatarų grupės nurodyti dokumentai. Dėl senaties prokuratūra negali pradėti baudžiamosios bylos. Tačiau, remiantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 str., jei valstybei reikšmingi dokumentai saugomi privačiai, jie turi būti perduoti valstybei.
Tarp dingusių dokumentų yra Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (LR AT) komisijos medžiaga apie 1991 m. sausio 8-osios įvykius prie parlamento ir tuometinio premjero Alberto Šimėno pabėgimą sausio 13-ąją.
Nežinia kur dingusi medžiaga apie 1991 m. sausio 13-ąją sudarytos Laikinosios gynybos vadovybės veiklą. Taip pat yra dingusios XII šaukimo TSR AT deputatų asmens bylos ir XI šaukimo TSR AT deputatų Kazimiero Motiekos, Romualdo Ozolo, Zigmo Vaišvilos, Edvardo Tomaševičiaus asmens bylos. Tarp dingusių dokumentų yra ir kitų svarbių popierių, turinčių didžiulę istorinę reikšmę. Ypač dabar, kai, anot Z.Vaišvilos, prasideda naujasis pasaulio pasidalijimas. Tad kaip ir 1918 metais, kai buvo paskelbta Lietuvos demokratinė valstybė, taip ir dabar svarbūs visi dokumentai, liudijantys visas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes.
Anot Z.Vaišvilos, situacija apgailėtina, nes puikiai suprantama, jog yra politinis sprendimas vengti priimti 15-os signatarų grupę, susirūpinusią dėl dingusių dokumentų. Tiesa, mirus Bronislovui Genzeliui, šioje grupėje liko tik 14 signatarų.
Bet prokuratūra, kaip teigė Z.Vaišvila, atliko tai, kas vadinama viešojo intereso gynimu ir faktiškai įpareigojo Seimą sukurti laikinąją komisiją, kad ji nustatytų , kur tie dingę dokumentai yra, nes jie negali būti saugomi privačiuose archyvuose. Įtariama, jog dalį dingusių dokumentų gali turėti Vytautas Landsbergis.
Bet ar tikrai tie dingę dokumentai bus rasti? Vienas iš signatarų, panorėjęs, kad jo pavardė liktų neviešinama, teigė, jog dalis dokumentų buvo sudeginta prieš 1991 m. sausio 13-ąją, kad nepatektų į blogas rankas.
Komentuoja signataras Jurgis JURGELIS:
Prisimenu, jog signataro Balio Gajausko komisija priiminėjo dokumentus asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, ir tada dalis tų dokumentų dingo.
O paskui buvo toks momentas, kai atsirado iš kažkur tų dingusių dokumentų maišų, nes tada „zavarūcha", chaosas didžiulis buvo, o kaip visa tai baigėsi - niekas nežino. Kai aš dar dirbau Aukščiausioje Taryboje, kai tie maišai buvo nešami, iškėliau tą klausimą Aukščiausioje Taryboje. Bet dabar jau tiek metų praėjo...
