V.Dombrovskis: EK aktyviai prisidės prie ES ateities formavimo

"Europos Komisija aktyviai dalyvaus formuojant ES ateitį", - Vilniuje surengtos spaudos konferencijos metu sakė V. Dombrovskis, EK viceprezidentas, taip pat kuruojantis euro ir socialinio dialogo, finansų stabilumo bei paslaugų klausimus.

EK vadovui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claud Junkcer) Europos Parlamente pristatant 5 Bendrijos raidos vizijas, europarlamentarai jam reiškė nemažai kritikos, nepateikus nė vieno konkretaus rekomendacijų rinkinio ir nesiimant lyderystės formuoti ES ateitį. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingo eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, pateikdama aptakius scenarijus, Komisija norėjo pademonstruoti savo demokratinį veidą.

"Reikia nebijoti diskutuoti su įvairiausiomis tendencijomis, kurios yra ES narės. Vieni mano, kad galima pasitikėti lozungu "susigrąžinkime galias", statyti sienas, dar kiti kalba apie "dviejų trijų greičių" Europą (...) EK sako, kad reikia mėginti polemizuoti su visais - ir su euroskeptikais, ir su nacionalistais, ir su tais, kurie siūlo paprastus sprendimus, nematydami, kad tie paprasti sprendimai veda į naują ES krizę", - sakė V. Andriukaitis.

Savo ES ateities viziją, iš jos pasitraukus Jungtinei Karalystei, kovo pabaigoje turėtų pristatyti ir ES vadovai.


Su EK vicepirmininku V.Dombrovskiu aptartos Lietuvos struktūrinės reformos

Vilniuje penktadienį surengtoje tarptautinėje konferencijoje, dalyvaujant Europos Komisijos (EK) vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, aptarta Lietuvos pažanga ir struktūrinės reformos. Forume "Projektas: sėkminga Lietuva" dalyvavo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, siekdama šalyje padidinti produktyvumą, Ūkio ministerija yra numačiusi prioritetinių darbų inovacijų, tiesioginių užsienio investicijų ir žmogiškųjų išteklių srityse.

"Skatindama inovacijas Ūkio ministerija įgyvendins platų spektrą Europos Sąjungos (ES) paramos priemonių, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei privačioms investicijoms skatinti. Numatoma, kad, per įvairias ES investicijų priemones investavus 326 mln. eurų, bus pritraukta 260 mln. eurų privačių investicijų", - sakė ūkio ministras M. Sinkevičius.

M. Sinkevičius taip pat sakė, kad bus siekiama gerinti mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemą, užtikrinti politinį vientisumą ir veiksmingą institucijų bendradarbiavimą.

Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą tobulinant žemėtvarkos procedūras, kuriant palankesnes sąlygas įmonėms veikti LEZ ir spartinant teritorijų planavimo procedūras. Toliau bus stiprinama investicijų pritraukimo veikla skiriant dėmesio gamybiniams projektams, kuriamos specialios finansinės ir mokestinės paskatos, vykdoma aktyvi talentų pritraukimo į Lietuvą politika.

Pasak ūkio ministro, siekiant tenkinti darbo rinkos poreikius dėl trūkstamų kvalifikuotų specialistų, ketinama skatinti verslą investuoti į darbuotojų kompetencijas, tobulinti žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo priemones, taip pat lengvinti sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, keisti teisės aktus, siekiant sudaryti lengvesnes sąlygas įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistams.


Seimo pirmininkas: Astravo elektrinė - ne tik Lietuvos ir Baltarusijos reikalas

Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo klausimai yra ne tik dvišalių santykių objektas, bet ir visos Europos Sąjungos rūpestis, sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį susitikęs su eurokomisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Seimo vadovo teigimu, ES ir Baltarusijos požiūris į tarptautinių standartų laikymąsi ir saugos kultūrą iš esmės skiriasi, todėl Bendrijos narėms svarbu vienodai matyti Astravo elektrinės keliamas grėsmes.

„Besikartojantys incidentai, ypač susiję su reaktorių korpusais, atominės elektrinės Astrave statybų aikštelėje tik dar labiau kelia nerimą", - Seimo išplatintame pranešime cituojamas V. Pranckietis.

Anksčiau V. Pranckietis yra sakęs, kad Lietuva neturi galimybės daryti įtaką Minsko sprendimams statyti arba nestatyti elektrinę, bet gali imtis priemonių prieš Astrave gaminamos elektros importą.

Pirmąjį Astravo elektrinės reaktoriaus bloką Minskas planuoja paleisti 2019 m. - metais vėliau nei skelbta anksčiau. Lietuva nuogąstauja, kad vos 50 km atstumu nuo Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė didelės nelaimės atveju gali būti pavojinga ne tik Lietuvos sostinei - gali tekti evakuoti žmones, būtų užterštas Neries upės bei gruntinis vanduo.