Europarlamentaras Petras Gražulis ketina skųsti teismui VRK sprendimą, kuriuo jis pripažintas papirkinėjęs rinkėjus, kai žadėjo, kad išrinktas atiduos pusę savo atlyginimo žmonėms. Politinis sprendimas sukėlė diskusijų audrą dėl rinkiminių pažadų, be to, akivaizdu, jog vieniems politikams leidžiama viskas, kitų - kiekvienas žingsnis po didinamuoju stiklu.
Kaip „Vakaro žinios" jau rašė, VRK nebuvo vieninga. Posėdžio metu įsižiebė diskusija dėl to, ar europarlamentaro pažadas dalį atlyginimo skirti labdarai, išties gali būti vertintinas kaip papirkinėjimas.
„Jeigu tas pažadas skambėtų taip - pažadu pusę atlyginimo skirti labdarai ir paramai - kaip būtų vertinamas toks pažadas?" - kėlė klausimą VRK narys Maksimas Reznikovas.
„Ką akcentavo ir Europos Parlamento narys, nebūtinai yra ryšys tarp tų žmonių, kurie balsavo, ir tų žmonių, kurie gautų naudos iš tos pusės atlyginimo. Pagal tą turinį, nežinau, ar mes galėtume vertinti, kad tai yra pažadas - skirti pinigų labdarai ir paramai, suteikti naudą neapibrėžtam ratui rinkėjų, kuris tikrai nebūtinai turi sutapti su tais rinkėjais, kurie balsavo", - kalbėjo jis, pripažindamas, jog dėl tyrimo išvados kyla abejonių.
„Noriu priminti, kad prezidentė Grybauskaitė savo laikotarpiu atsisakė visos savo algos, (galime laikyti - aut.past.) lyg ir visų papirkimu. Galime interpretuoti ir taip. Aš truputį dėl tų nuostatų, kurias čia bandome taikyti, abejoju, - dėstė Šarūnas Liekis. - Kiekvienos partijos rinkiminę programą galime interpretuoti kaip papirkimą."
Tačiau su tuo nesutiko VRK narė Gitana Matiekuvienė.
„Na, matyt, nėra teisinga lyginti partijų programas ir kandidato pasiūlymus, pasižadėjimus ir siūlymus atsilyginti", - sakė komisijos atstovė.
Abejonių dėl to, ar P.Gražulio pažadas yra rinkėjų papirkinėjimas, turėjo ir VRK narė Olga Kilkinova.
„Aš taip pat matau pasisakymą dėl 50 proc. algos ne tiems, kurie už mane balsuos, bet tiems, kuriems reikia pagalbos. Suprantu, kad visi yra rinkėjai, bet ratas yra platesnis. Išryškinti, kad būtų pagalba tik rinkėjams (...) ar čia tas pažadas skirtas tik tiems, kurie už jus balsavo - to neįmanoma, man atrodo, įrodyti ir tų duomenų mes neturime", - pridūrė O.Kilkinova.
Pats politikas, teikdamas paaiškinimus VRK, nurodė, kad jo pasisakymai ir pažadai nebuvo skirti skatinti rinkėjus balsuoti už jį mainais į materialinę naudą. P.Gražulis tikino, kad tokiais pareiškimais siekė atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti „kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų".
P.Gražulis tikina, kad VRK sprendimą skųs teismui. Kilus klausimui, ar būtų laikoma papirkinėjimu, kai prieš rinkimus politikai žada mažinti mokesčius, VRK patvirtino, kad tokiu atveju papirkinėjimo nėra.
Nenuostabu, kad jau visai nebeaišku, kas yra agitacija, pažadai, papirkimas, kas baustina, o kas leistina.
Štai savaitgalį Kėdainiuose vykusi Ledų šventė taip pat spalvinama rinkiminėmis spalvomis. Joje dalyvauti atsisakė grupė „Biplan", socialiniuose tinkluose kilus diskusijoms, ar renginys nebus naudojamas rinkimų agitacijai ir politinei Viktoro Uspaskicho reklamai.
Analogiška situacija vyko prieš dvejus metus, kai grupės viena po kitos paskutinėmis dienomis atsisakė dalyvauti Ramūno Karbauskio remiamame festivalyje „Naisių vasara". Po to Naisių bendruomenė iš įsipareigojimų neįvykdžiusių grupių prisiteisė apie 20 000 eurų.
- Per rinkimus politikai ko tik neprižada, bet P.Gražulis tapo pirmuoju, kurį VRK pripažino rinkėjus papirkinėjusį pažadais. Kaip tai vertinti? - „Vakaro žinios" paklausė filosofo, publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS.
- Tai yra dvejopi, o gal jau trejopi standartai. Mūsų politinė elito dalis labai jau norėjo kažkaip nubausti P.Gražulį. Akivaizdu, kad jis gi nežadėjo kam konkrečiai tuos pinigus atiduoti. O jeigu tu žadi skirti pusę savo atlyginimo labdarai, tai papirkinėjimas?
Tokiais sprendimais diskredituojamas politinis vyksmas. Jau senokai pastebima, kad vieniems politikams, institucijos, kurios šiaip jau turėtų būti depolitizuotos, iš tiesų taiko labai aiškius politinius kriterijus ir politines nuostatas. Kitaip tariant - veikia pagal valdančiosios partijos užsakymus. Jeigu kas tik pasakys kokį žodelį apie LGBT arba drįs pasakyti, kad yra dvi lytys, žiūrėk, jau sukyla kai kurios žiniasklaidos redakcijos ir socialinių tinklų bangos, pradedami net ikiteisminiai tyrimai.
Kitiems, kurie dergia mūsų žinomiausius rašytojus, poetus - nieko. Tarsi tai yra žodžio laisvės apraiškos. Vieniems ta žodžio laisvė taikoma labai plačiai, kitiems - labai siaurai.
- Kas nusprendžia, kurie yra tie pateptieji politikai, o kurie - kritikuojami?
- Tam sukuriama visa veikimo mašina. Pavyzdžiui, LGBT ir genderistinės ideologijos propagavimui yra visa pasaulinė darbotvarkė, prie kurios jungiami juridiniai ir politiniai mechanizmai. Yra plataus antisemitizmo darbotvarkė. Jeigu tik šiek tiek kažką pasakysi apie Izraelio politiką, jau tai bus antisemitizmas. Ir tokių pavyzdžių yra daug.
Be to, valdantiesiems įsiteikti nori ne viena institucija, kurios finansavimas nuo valdžios priklauso. Klasikinis pavyzdys - LRT. Ten ne vienas žmogus nusprendė, kad reikia kalbėti būtent taip. Buvo sukurta tam tikra politinė ir ekonominė nauda iš kalbėjimo, kviečiant tik tam tikrus žmones. Ten dirbantys žmonės greitai suvokia ir laikosi tam tikrų nuostatų.
Taip pat ir kitos įvairios institucijos aiškiai suvokia, kas ko nori ir kaip reikėtų ar būtų galima įsiteikti. Todėl buvo nuspręsta, kad P.Gražulį reikia bausti. Jis parodė, kad yra kietas vaikinas.
- Niekas nenori pripažinti, kad P.Gražulis turi savo rinkėją?
- Taip, niekas nenori to. Ir labai norėtų jį atsieti nuo jo rinkėjų. Bet manau, kad nesuvokiama, kad tokiu būdu daroma reklama ne tik jam, bet ir jo aplinkos politikams. Tai yra akivaizdus žemo lygio persekiojimas.
- Įtarimai papirkinėjant rinkėjus krenta ir ant V.Uspaskicho. Kartojasi Naisių festivalio atvejis, kai likus kelioms dienoms iki renginio grupės atsisako dalyvauti Ledų šventėje, nes įžiūri politinį kontekstą. Nors šventė vykdavo ir prieš daugybę metų. Tokie sprendimai - savarankiški, ar sulaukus spaudimo?
- Nežinome, kaip yra iš tikrųjų. Bet žmonės žino konjunktūrą ir net jeigu šį sprendimą jie priėmė patys, manau, kad vis tiek gaus kažkokį atlyginimą už tai. Tikėtina ir tai, kad jiems buvo leista suprasti, kad sudalyvavus šiame renginyje, jų „akcijos rinkoje" nukris. Nes V.Uspaskichą taip pat reikia stabdyti. Politinis elitas to sieks visaip. Nes yra nuojauta, jog jis gali sugrįžti.
- Vilniuje iš mokesčių mokėtojų, o ne privačių mecenatų pinigų surengtas festivalis „Jaunas kaip Vilnius", kurį valdžia „padovanojo" žmonėms. Ar tai nėra rinkėjų papirkinėjimas, politinė reklama?
- Be abejo, bet ir čia vėl tie keliagubi standartai. Jeigu organizuoja vieni, tai bus reklama ir papirkinėjimas, o jeigu organizuoja kiti - nebus. Net ir tie patys atlikėjai visa tai puikiai suvokia. Jeigu kokiam nors perspėjimui nepaklusi ir pasirodysi pernelyg savarankiškas, tau gali užsidaryti daug studijų, žiniasklaidos redakcijų durų, gali pasirodyti ir neigiami atsiliepimai, ir blogi straipsniai, nepalankūs skandalai. Gi žinome, kur gyvename.
- Tai žmonės neturi savo vertybių stuburo?
- To stuburo labai trūksta. Bet matome, kad Lietuvoje geriau gyventi be stuburo. Šiandien yra tiek laisvių, kad lytį galima pasirinkti, apie kokį stuburą dar tada galima kalbėti! Pažiūrėkime, socialiniuose tinkluose kokiomis frazėmis mėtosi netgi universitetų profesoriai, kalbėdami apie kokiu nors būdu savo stuburą parodžiusius žmones. Kokia neapykantos ir purvo lavina paskleidžiama, kai žmogus išdrįsta pasakyti savo nuomonę. Pandemijos metu matėme, kad gerai viskas, ką pasakė valdžia, o suabejojusiems pažangieji ruošė konclagerius ir ketino paversti gyvenimus pragaru. Ar tai kalba žmonės su stuburu? Bet neturėti stuburo, panašu, tampa pranašumu šiame gyvenime.
- Vykstant prezidento rinkimams, VRK atsisakė spausdinti Eduardo Vaitkaus programą, o teismas pasakė, kad tai padaryta neteisėtai. Bet tai nebuvo plačiai nušviesta.
- Kas pirmieji turėjo išstoti jį ginti? Ne palaikyti kaip politiką jį ar jo rinkiminę kampaniją, bet pasmerkti neteisėtą veiksmą. Tai juk turėjo būti liberalai. Bet neišgirdome jokių reakcijų. Nes vieniems įstatymai galioja, o su kitais gali daryti, ką nori. Dar garbė teismui, kuris priėmė tokį sprendimą.
Prisiminkime ir Remigijaus Žemaitaičio atvejį. Jis parodo, kaip politikai užsižaidžia su institucijomis, norėdami vieni kitus nubausti. Pripažinti jam antisemitizmą... tai jau juokinga, valstybės institucijos pačios save žemina tokiais dalykais. O žmogus, gebantis veikti, tai dar panaudojo rinkdamas tam tikrą kapitalą būsimai politinei kovai. Pasirodė, kaip turintis stuburą, išmonę ir tapo bus dar stipresne jėga per rinkimus nei būtų buvęs be šios istorijos.
Užkliuvo „taika"
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė dviejų kreipimųsi dėl šeštadienį Kėdainiuose vykusios „Vikonda grupės" rengtos Ledų šventės. Abu skundus dėl renginio, kuris asocijuojamas su į Darbo partiją sugrįžusiu V.Uspaskichu, jau nagrinėja Kėdainių rajono apygardos rinkimų komisija.
„Šiandieną gavome paklausimą dėl danguje iš dronų buvo sudėlioto užrašo Taika, kurį taip pat perdavėme nagrinėti Kėdainių rajono apygardos rinkimų komisijai, kuri jau nagrinėja ankstesnį kreipimąsi", - komentare „Eltai" pirmadienį teigė VRK patarėja Diana Daubarė.
„VRK lauks apygardos rinkimų komisijos išvadų šiuo klausimu", - pažymėjo ji.
Šiandien yra tiek laisvių, kad lytį galima pasirinkti, apie kokį stuburą tada galima kalbėti!