1 nuotr.Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino šių metų užduotis ir prioritetus šalies žvalgybinėms institucijoms.
Po posėdžio Prezidentės vyriausioji patarėja saugumo klausimams Živilė Šatūnienė teigė, kad VGT nariai aptarė nacionalinio saugumo situaciją, naujas grėsmes ir iššūkius saugumui, taip pat nustatė šių metų žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos - užduotis, kurioms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkami resursai apsaugant ekonominę, kibernetinę, politinę ir kitas erdves.
"Beveik viskas, kas buvo aptarinėjama Valstybės gynimo tarybos posėdyje, yra įslaptinta informacija (...), todėl dėl mūsų visų saugumo nenorėčiau sakyti, kam teiksime prioritetą. Žvalgybos informacijos poreikiai yra tam tikras vidaus ir išorės grėsmių dokumentas, kuriame yra prioritetinės temos", - po posėdžio žurnalistams teigė Ž. Šatūnienė.
Tai pirmasis naujos sudėties VGT posėdis po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų.
Seimas šią savaitę tvirtins atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje grėsmėmis įvardijama korupcija, socialinė atskirtis, Rusijos keliamas karinis pavojus. Pastarąjį kartą dokumentas buvo peržiūrėtas 2012 m.
Šiemet VSD skirti papildomi 1,5 mln. eurų, krašto apsaugos sistemai biudžete numatyti papildomi 149 mln. eurų - iš viso 723 mln. eurų, arba 1,8 proc. nuo BVP. NATO standartą - 2 proc. nuo BVP - numatoma pasiekti 2018 m.
VGT yra svarbiausia institucija, koordinuojanti šalies saugumo, gynybos reikalus, ją sudaro Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos VGT priėmė sprendimą atkurti šauktinių kariuomenę, taip pat buvo priėmusi sprendimą pirkti vokiškas "Boxer" pėstininkų kovos mašinas, taip pat pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai.
