Viešieji pirkimai - tik deklaratyvus pavadinimas

Lietuvoje gerėja viešųjų pirkimų situacija, tačiau čia smulkaus verslo atstovai jaučiasi nelygiaverčiai konkurso dalyviai.

Buvęs parlamentaras verslininkas Antanas Bosas, neretai ir pats dalyvaujantis tokiuose konkursuose, sako, kad viešųjų pirkimų belikęs tik pavadinimas. Anot jo, paanalizavus daugybės konkursų sąlygas, aiškiai matyti, kad konkursai paruošti konkretiems pirkėjams ar konsorciumui. Pasak A. Boso, konkurso sąlygose jau eliminuojamas konkurencingumas, kainos, kokybės rodiklis. Viešųjų pirkimų konsignacijų valdytojų yra labai daug - nuo ministerijų iki savivaldybių, čia sprendžiami partiniai interesai ir tai, pasak A. Boso, ir lemia neskaidrumą šioje sistemoje.

"Tai varo į neviltį verslininkus, kurie normaliai dalyvauja konkursuose. Įdomiausia tai, kad šiandien iš konkurso eliminuoti tie savarankiški subjektai, kurie ekonominio pakilimo laikotarpiu nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, buvo stiprūs, vykdė savarankiškus projektus, rado savo finansavimus ir statė pastatus. Jie eliminuoti, nes nestatė tų visuomeninių pastatų arba nestatė tokiomis sąlygomis, kokias dabar įrašo", - trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Ar viešieji pirkimai tikrai vieši?" kalbėjo A. Bosas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) vadovas Danukas Arlauskas apžvelgdamas dabartinę viešųjų pirkimų situaciją sakė, kad didesnė dalis verslininkų teigia, kad fonas gerėja, ir ypač mažesnėse, tokiose kaip Trakų, Šiaulių, savivaldybėse. Komplimentų sulaukė ir tinkamai savo darbą atliekanti Centrinė projektų valdymo agentūra.

Kita vertus, D. Arlauskas išskyrė, jog smulkaus verslo atstovai norėtų, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Absoliuti dauguma minėtųjų įmonių ir dabar vykdo viešuosius pirkimus, bet mikroįmonių lyginamasis svoris viešuosiuose pirkimuose yra laba mažas. Dėl to esą pažeidžiamas smulkaus verslo aktas, teigia LVDK vadovas. Be to, D. Arlauskas mano, jog absoliučiai visi viešieji pirkimai nėra kontroliuojami: apie 30 proc. derybų sudaroma ne viešai, kai tuo tarpu Skandinavijos valstybėse šis skaičius siekia 5 proc. Lietuvoje pasitaiko, jog įmonė, kuri tikisi laimėti konkursą, gauna informaciją "iš vidaus", konkurso rengėjų. Žinant tokią informaciją, tampa daug lengviau pasirengti konkursui.

"Labai daug kas priklauso ne nuo įstatymo, o nuo žmonių, kurie tuos pinigus valdo ir projektuoja situacijas konkretiems konkursams", - neabejojo D. Arlauskas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius viešuosiuose pirkimuose pasigedo didesnės Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kontrolės ir patariamojo žodžio Vyriausybei tobulinant nutarimus, kurių spragos sudaro galimybes kompanijoms neteisėtai laimėti konkursus. Be to, A. Butkevičius sakė, kad viešuosius pirkimus sunkina ir biurokratinis aparatas, jam nelogiška atrodo, kad viešuosiuose konkursuose kaina nuo skaičiuotinos vertės per konkursą sumažinama 50 proc.

Žalgirietis Gediminas Jakavonis neslėpė įžvelgęs, kad ir politikai, palaiminę tam tikrus projektus, gauna "otkatus" iš viešųjų pirkimų objektų.

Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė teigė, kad Ūkio ministerija (ŪM) atsakinga tik už viešųjų pirkimų sureguliavimą įstatymuose. Didžiąja dalimi, anot jos, šioje srityje tenka vadovautis Europos Sąjungos teise. Šiuo metu Lietuvoje viešųjų pirkimų apimtys yra labai didelės. A. Railaitė siūlė atsakomybę prisiimti ne tik paslaugos pardavėjui, bet ir jos pirkėjui.

"Įstatymas, matyt, ne itin galėtų kiekvieną perkančiąją organizaciją kažkokiu būdu reguliuoti, nes poreikiai, pirkimai yra įvairūs, dėl to pati perkančioji organizacija su visa atsakomybe turi nusistatyti sąlygas, kuriomis ji perka kokį darbą, paslaugą, prekę", - komentavo ŪM atstovė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad, tobulinant viešuosius pirkimus ir juose atsisakant neskaidrumo, pirmiausia reikėtų jų nepolitizuoti, padaryti nepriklausoma Viešųjų pirkimų tarnybą, detaliai aprašyti įgaliojimus skelbiantiesiems tokius konkursus, tobulinti projektų, kvalifikacinių kriterijų vertinimą. Problemą padėtų išspręsti ir elektroniniai viešieji pirkimai, nepriklausomų ekspertų institutas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VPT patikrino daugiau kaip 300 pirkimų. Tik 17 proc. tikrintų pirkimų tarnyba nerado reikšmingų pažeidimų, o dėl 26 proc. pirkimų kreiptasi į teisėsaugos institucijas.