Nors net eiliniai parlamentarai šiuo metu uždirba po pusketvirto tūkstančio eurų ir dar kas mėnesį gauna po daugiau nei 1,2 tūkst. eurų „parlamentinėms išlaidoms", pasirodo, to negana. Seimo valdyba įsigudrino patvirtinti naują tvarką, kur seimūnai papildomai galės leisti mūsų pinigus, skirtus parlamentinėms išlaidoms. Atsirado daugybė naujų eilučių: mes apmokėsime jų užsienio kalbų mokymąsi, leisime negrąžintinai pirkti telefonus, kompiuterinę bei programinę įrangą, vargšai už savus net nebenuomos dviračių ar paspirtukų - net tokios smulkmenos yra įtrauktos į naująjį aprašą.
„Įsisavinimo" lyderiai
Net eilinis Seimo narys šiuo metu gauna 3433,8 tūkst. eurų algą be priedų už stažą, dar kiekvienam priklauso ir po 0,8 Statistikos departamento apskaičiuojamo vidutinio šalies darbo užmokesčio suma parlamentinėms išlaidoms kas mėnesį. Šiuo metu tai - 1233,76 euro per mėnesį arba 3547,04 euro per ketvirtį (per ketvirtį neišnaudoti pinigai grįžta į kanceliarijos biudžetą). Per pirmus tris šių metų mėnesius, nepaisant karantino ribojimų, visi kartu sugebėjo išleisti per 275 tūkst. eurų arba vos 20 tūkst. mažiau nei per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Yra ir tokių deputatų, kurie beveik visą sąskaitą išlaižė iki dugno (Petras Gražulis tai iš viso nepaliko nė cento): Laima Nagienė paliko 15 eurų, Arvydas Nekrošius - 41 eurą, Justas Džiugelis - 2 centus.
Kokios gi populiariausios „parlamentinės išlaidos"? Tai - gėlės, kanceliarinės prekės, periodinių leidinių ir laikraščių prenumerata, suvenyrai, knygos, transporto priemonės draudimas, eksploatavimas, techninė priežiūra, viešosios informacijos rengėjų teikiamos paslaugos, taksi paslaugos, viešojo transporto bilietai ir pan. Dabar parlamentarų fantazijai pasireikšti duoda dar daugiau vietos - Seimo valdyba gerokai praplėtė aprašą, kur seimūnai galės leisti visų mūsų pinigus.
Net mokysis už mūsų pinigus
Dabar, jiems užsimanius, mes turėsime apmokėti ekspertines išvadas, dokumentų vertimą į užsienio kalbą, Seimo narių užsienio kalbų mokymąsi bei kitų gebėjimų tobulinimą, dviračių, paspirtukų nuomą, trumpalaikę automobilių nuomą, prieigą prie mokamų duomenų bazių, netgi leisime, likus ne mažiau nei metams iki kadencijos pabaigos, negrąžintinai pirkti, (ne nuomotis) telefonus, kompiuterius, programinę įrangą. Nesunku spėti, kad paskutinė eilutė gerokai išsipūs, nes daiktai liks parlamentarams.
O ir skaidrumo liks dar mažiau. Pavyzdžiui, parlamentarai privalėdavo išsamiai atsiskaityti už tai, kam įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų. Dabar žodis „išsamiai" iš aprašo dingo. Kaip ir nuostata, kad seimūnai pateiktų dokumentus, įrodančius, į kokią transporto priemonę už mokesčių mokėtojų pinigus buvo pilamas kuras, apmokėtos jos remonto, techninio aptarnavimo ar draudimo išlaidos.
Galės pasilikti sau
Naujoves kūrė darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo valdybos narys „valstietis" Jonas Jarutis. Jis „Vakaro žinias" tikino, esą iš esmės nieko naujo nebuvo priimta, jokių naujų privilegijų išrinktiesiems neatsirado.
„Na, dėl to, kad bus leidžiama pirkti kompiuterius ir telefonus... Praėjusioje kadencijoje buvo išsinuomavęs planšetę, tai nuomotojas jos nė neatsiėmė, nes ji buvo nusidėvėjusi. Kompiuterinė technika nusidėvi. Sakote, kad yra daug naujovių. Bet kad beveik nėra, kardinalių pasikeitimų, bent aš, neįžvelgčiau. O dėl atsiskaitymų - tik žodį „detaliai" išbraukėme, tačiau Seimo nariai vis tiek turės nurodyti, kokiam renginiui pirko gėles ar knygas", - kalbėjo J.Jarutis.
Brangūs sveikinimai
Paklaustas, kaip parlamentarai įsigudrina net per karantiną išleisti didžiąją dalį lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms, J.Jarutis atkirto, jog reikia klausti kiekvieno Seimo nario atskirai. Jis pats šiemet per tris pirmus mėnesius išleido beveik 2,1 tūkst. eurų, tad dar apie 1,5 tūkst. eurų būtų likę paspirtukų nuomai ir kitoms naujovėms.
„Aš tai, pavyzdžiui, turiu tradiciją žmones sveikinti laikraščiuose su Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja, Kalėdomis, Naujaisiais metais. Elementarus sveikinimas vietiniuose laikraščiuose kainuoja iki 100 eurų. Keletas sveikinimų - ir susidaro vos ne viso mėnesio parlamentinių išlaidų suma", - skundėsi J.Jarutis.
Jis neslėpė, kad darbo grupės vadovu paskirtas buvo todėl, kad jo, kaip valdybos nario, kuruojama sritis yra „Seimo narių darbo sąlygų gerinimas".
„Tačiau įtraukti tik tie nauji siūlymai, kurių nevetavo nė viena frakcija. Užtat kai kurių siūlymų nepalaiminome. Pavyzdžiui, kad būtų galima važiuojant į apygardą atsiskaityti už viešbučius. Taip pat ilgalaikei automobilių nuomai nepritarėme", - didžiavosi J.Jarutis.
Gina frakcijos kolegą
Parlamentarė Rima Baškienė, kuri praėjusioje kadencijoje ėjo pirmosios Seimo vicepirmininkės pareigas, antrino savo frakcijos kolegai, kad nieko baisaus neįvyko. Nors praėjusioje kadencijoje vyko priešingas veiksmas - jau pirmaisiais mėnesiais privilegijos buvo mažinamos. Pavyzdžiui, uždrausta automobilių nuoma.
„Iki tol visos išlaidos paprastai nukeliaudavo į dvi eilutes - automobilio nuoma ir automobilio eksploatavimo išlaidos. Mes, atėję į Seimą, iškart priėmėme pakeitimus, kad daugiau pinigų liktų galimybei supažindinti su Seimo nario veikla, dalyvavimui renginiuose, bibliotekai įteikiant knygą ar vėliavą - tai svarbiau nei automobilio nuoma. Dabar atsirado siūlymai grąžinti automobilio nuomą, tačiau tam nebuvo pritarta. Galimybė trumpam išsinuomoti automobilį ar paspirtuką - nemanau, kad tai kažkas bloga. Didelių pakeitimų tikrai nėra, pasižiūrėta į viską racionaliai, atsiskaitomumas išliko", - tikino R.Baškienė.
Pasak jos, žodžio „detaliai" išbraukimas reiškia, kad dabar nebereikės nurodyti konkrečių žmonių, kuriems Seimo narys pirks suvenyrus, knygas ar kitas dovanas.
Komentuoja filosofas, publicistas, Vytautas RUBAVIČIUS:
Toks Seimo valdybos sprendimas ne tik erzina visuomenę, bet ir yra visiškas nusižeminimas. Priiminėdami tokius reglamentavimus, valdybos nariai pažemina patį Seimo nario statusą, kuris apipinamas kažkokiomis blusomis. Kokia čia parlamentinė veikla pirkti knygas, važinėti paspirtukais už mokesčių mokėtojų pinigus? Iš esmės tai yra papildomas užmokestis. Geriau jau pasididintų atlyginimus ir papildomai nebeimtų priedų. Vis tiek dabar tie priedai nueina jų pačių naudai, už juos galima savo draugams žiniasklaidoje per įvairius straipsnius, skelbimus honorarus padidinti, papirkinėti rinkėjus perkant jiems dovanas ir t.t.
Susidaro įspūdis, kad ten ubagai sėdi, jei jau net už paspirtuko nuomą nebegali susimokėti. Negi nesupranta, kad taip nusižemina? „Trupiniavimas". Tiesa, po to iš tų trupinių susidaro tūkstančiai eurų. Tačiau kai matai ataskaitose, kad į jas įtraukia net ir du eurus, kuriuos sumokėjo už banko sąskaitos aptarnavimą, tai net man pasidaro už juos gėda. Labai tinka parlamentarams posakis, kad alkanam ir vabalas - mėsa, net trupinių neatsisako. Kad tik ne iš savos kišenės.
Tačiau kai taip „trupiniaujama", tai užkraunama daug papildomo darbo. Juk kažkam reikia peržiūrėti ataskaitas, dėlioti popierius, skaitmeninti, o tam reikia samdyti žmones. Bet taip aprūpinami darbu ir algomis draugai bei pažįstami.
Dar atsirado ir nuostata, kad likus ne mažiau nei metams iki kandencijos pabaigos, Seimo nariai galės pirkti telefonus, kompiuterius ir jų negrąžinti. Čia vėl - „iš tos pačios operos". Daroma, kad vienaip ar kitaip, bet kokia forma papildomos sumos pasiektų parlamentarus, bet kad žmonėms neatrodytų jog tai - priedas prie algos.