Vitas TOMKUS: APIE SAVE IR APIE MUS VISUS (Sekmadieninis pamokslas)

O jei, Tamsta, man paprieštarausite, kad visame tame nedalyvavote ir namie abejingai stebėjote, kuo visa tai baigsis, vis tiek nenusikratysite asmeninės atsakomybės prieš savo palikuonis. Galėsite iki užkimimo savo anūkams aiškinti, kad buvote „ne prie ko", o Tamstos vaikaičiai tegalės girtis savo bendraamžiams baltarusiams, ukrainiečiams, rusams, o gal net tolimiems giminaičiams iš Azijos ar Afrikos, kad jų senelis nebuvo „lochas", nes sėdėjo, apsikabinęs televizorių ar bambalį, ir tuščiom akim spoksojo į naikinamą savo Tėvynę. Kaip paskutinis „lochas"!

Šiandien, kardami visus šunis ant konservatorių, socdemų, liberalų, „valstiečių", „darbiečių" ir trijų „Ali Babų (ar bobų?) su Keturiasdešimt plėšikų (muškietininkų)", mes veikiau bandome vėl save apgauti, kad nesijaustume kalti dėl to, kas aplink mus tebevyksta. Užuot atsiplėšę nuo savo kompiuterių, drąsiai, tik kažkodėl anonimiškai, virtualioje erdvėje keikiame tuos, kurie dar bando kažką Lietuvoje keisti. Kad vėliau ramia sąžine vėl galėtume badyti juos pirštais ir piktdžiugiškai visiems aiškinti: „Aha! O ką AŠ tada sakiau?! Viskas taip ir įvyko! Ir vėl jie... apsitapšnojo!"

O gal - ne jie, o - mes apsitapšnojome?

Jie bent pabandė.

O mes?..

Jie veikia realiame gyvenime, o mes - virtualiame pasaulyje. Apsispjaudome, išsikeikiame, apjuodiname vienas kitą per tą prakeiktą dėžę, o ryte vėl įsijungiame kompiuterio monitorių ir stebimės, kodėl po šitiek dėtų mūsų pastangų gyvenimas Lietuvoje nė kiek nepagerėjo?

Dovanokite už banalumą, bet vis dėlto pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs. Kaip mėgsta sakyti Vytautas Landsbergis: „Gerai įsiklausykite į savo širdį..." Aš jau pasiklausiau. Ten kažkas kažką man dar baladoja. Bet Morzės abėcėlės nemoku, tad galiu tik spėti: „Vitai, nepasiduok patriarxui, jei dar plaku, reiškia, esi dar gyvas, o kol gyvas bent vienas lietuvis, dar Lietuva nėra prarasta." (Nežinau kodėl, bet man kažkodėl būtent taip pasigirdo.)

Brangūs lietuviai!

Gal ir nepatikėsite, bet kuo Jūsų čia lieka mažiau - tuo Jūs man labiau esate brangūs, nes visai nenoriu pasilikti su nutautėjusiais kitataučiais Lietuvoje pats sau vienas, nors ir kaip pats brangiausias eksponatas... Uždarys kaip kokį indėną į rezervuarą su dangčiu ir turėsiu gyventi tokioje Lietuvoje, kad nebereikės net pragaro.

Todėl jokiu būdu nepasiduokime sąmoningai „sulietuvintiems" svetimšaliams propagandistams, kurie įkyriai mums perša mintį, kad esame kažkokie nepilnaverčiai, net savo šalies neverti padarai - pikti, pavydūs ir bailūs. Bailiai yra jie, nes kai tik jaunalietuviai ima mojuoti trispalvėmis ir Lietuvos didvyrių plakatais, iš visų pašalių ir TV ekranų pasigirsta isteriškas klyksmas: „Fašistai!.. Nacionalistai!.. Skustagalviai!!!" Tarytum televizijos pačios nebūtų prifarširuotos skustomis ir niekus kalbančiomis galvomis, kurių plikės kažkodėl niekam neužkliūna. Matyt, atitinka globalistų standartus: užuot „sėmęsi stiprybės iš praeities", svetimšaliai sūnūs paklydėliai daužo Atminimo lentas su mūsų Tautos Didvyrių bareljefais, it šėtonai trypia juos savo kanopomis, verčia mūsų vaikų rašytojų paminklus, o vietoj Vyčio monumento - tremtinių šventoje vietoje(!) - perstato smėlio pilis iš išsigimusios sostinės savivaldybės.

Todėl prieš puldami kitaminčius, patys būkime sąžiningi ir bent sau, tyliai tyliai, pabandykime atsakyti į paprastus klausimus: „Kur AŠ buvau, kai prie seimo į protestuotojus, kovojusius dėl mūsų bendrų interesų, šaudė pagal įsakymą tų, kurie iš baimės drebėjo anapus parlamento lango? O ką AŠ dariau, kai tuos protestuotojus ilgai tampė po teismus?"

Jeigu politika nesidomite, gal Tamstą tebedomina gamtiniai reikalai?

Ką veikėte, kai aktyvistai žygiavo gelbėti Labanoro girios? Kur, Tamsta, buvote, kai neabejingi piliečiai stovėjo prisirišę prie kertamų miesto medžių? Irgi neįdomu?

Vis vien Tamstoms svarbiau, kad iš Lietuvos nedingtų paskutiniai grynaveisliai lietuviai?..

Kad jau seniai dingsta! Airijoje, Anglijoje, o ypač - Norvegijoje: gražūs ir maži mūsų lietuvaičiai. Ar bent kartą atėjote Tamstos į piketus prie Norvegijos ambasados? Jei ne politikuoti, tai bent nelaimingoms mamoms ašarą nubraukti? Apie dingusias mergaites iš Garliavos neklausiu - vėl pasipils: „Kiek galima apie tuos „patvorinius" kalbėti?"

O apie pedofilus, kurie niekur nedingo ir tebėra tarp mūsų, kalbėti irgi nenorite? Jau ir prie jų pripratome?! (O gal net maloniai įpratote?) Tada nebežinau apie ką su Tamstom kalbėti ir ką Tamstoms daryti. Labai prašau Tamstų daugiau į mane nebesikreipti su klausimu: „O ką siūlai daryti?" Ką norit - tą ir darykit. O kai iš baimės ir nepilnos laimės galutinai prisidarysite, būtinai man praneškite, kur ir kada palikote savo žymę šioje nuodėmingoje ašarų pakalnėje?.. (Kad netyčia neįminčiau.)

Autoriaus trigrašis: Kaip viskas banalu ir paprasta. Net per daug primityvu! Iš pradžių valdžiažmogiai su savo „kišeniniais" propagandistais gebelsiškais metodais atbukina rinkėjus, tada apdrabsto purvais Tautos šviesuolius, o kai „apačios" ir „viršūnės" jau apdorotos ir jas net pykina nuo veidmainingos ir parsidavėliškos politikos, Lietuvos valdžia gali išdarinėti ką tik nori: vogti ES milijonus, veistis seime, vyriausybėje ir prezidentūroje, vaipytis priešais publiką... O kad susikompromitavę politikieriai patys iš Olimpo nenudardėtų atgal į „apačias", privalo „lėlininkams" iš ES ir JAV, su kaupu atidirbti: jokių būdu neleisti tautai išsirinkti lyderius, kurie gintų nacionalinius interesus ir bet kokiom priemonėm sunaikinti vietinės reikšmės šeimininkus, kurie nenori mokėti duoklės pasaulio užkariautojams ir su jų deleguotais komisarais „duona kasdienine" dalintis. Šlykščiausia, kad taip bjauriai elgtis privalome ne tik savo šalies viduje, bet ir pas savo valstybės kaimynus. Tad tokia šiais laikais yra ta mūsų „Tiesa", kaip seniau kad būdavo vienintelė „Pravda", kurios niekas nedrįsta nei patvirtinti, nei paneigti. Jei kas išdrįsta apie tai oficialiai užsiminti, dar oficialiau apšaukiamas nesveiku „sąmokslo teorijų" kūrėju, jei tik po to geopolitika nepasikeičia. Kaip kad nutiko su Prancūzijos prezidentu Sarkozy, kuris buvo apkaltintas tuo, kad entuziastingai prisidėjo prie Libijos prezidento Kadafio barbariško nužudymo dėl to, kad nereikėtų jam grąžinti kelių dešimčių milijonų eurų gautų rinkimams. Kai ši informacija pasirodė viešumoje, jos autoriai buvo apkaltinti dėl „sąmokslo teorijos", o kai Sarkozy, matyt, nesuderinęs su pasaulio valdovais, pabandė vėl tapti prezidentu, akimirksniu „sąmokslo teorija" virto baudžiamąja byla ant prokurorų stalo... Kuo viskas baigėsi - neaišku. Faktas tik tai, kad į prezidentus jis nebesibalotiravo.

Post scriptum tiems, kurie yra įsitikinę, kad nieko jau nebeįmanoma Lietuvoje padaryti. Net sovietmečio metu, kai po viešnagės Amerikoje apsvaigęs TSKP CK generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas įsakė visoms tarybinėms respublikoms priverstinai auginti kukurūzus, atsirado toks vienas su stuburu vadovas, kuris kolūkio pirmininkams patarė kukurūzais apsėti tik šalikeles, o už jų ir toliau sau ramiai auginti tradicines žemės ūkio kultūras. Tąkart jis rizikavo ne tik savo karjera, bet ir šeimos bei artimų bendražygių gerove. Užtat dabar galiu išdidžiai jaunimui pranešti, kad tas su stuburu ir sveiku protu partinis veikėjas buvo lietuvis Antanas Sniečkus. Dovanokit, kad esu priverstas liaupsinti užkietėjusį komunistą, LKP CK Pirmąjį sekretorių, bet, prašau, suprasti ir mane: šiandieninėje Lietuvoje tarp parsidavėlių klapčiukų valdžioje nematau nė vieno, kuriuo galėčiau kaip lietuvis lietuviu didžiuotis.

Autoriaus komentarai: Atidžiai perskaičiau Tamstų komentarus, tada pasižiūrėjau į dangų - lyg ir ne pilnatis: kas gi su mūsų galvom ir galvytėm?! Prie ko čia santvarkos, sąjūdis, komunistai, kapitalistai? Aš tik kaip sektiną pavyzdį paminėjau Lietuvos vadovą Antaną Sniečkų, kuris net tarnaudamas rusams, kaip išgalėdamas stengėsi nenuskriausti Lietuvos žmonių. Kad jie nesurusėtų, neišsilakstytų po Sąjungą, kurioje irgi buvo vietų su kosminiais atlyginimais, prieš Kremliaus ponų („tovariščių") valią atstatė Trakų pilį, pristatė gamyklų, laivų, mokyklų... Todėl, kad buvo tikras šalies Gaspadorius! Žinoma, ne visai tikras, Maskvoje buvo už jį viršesnių, bet jam rūpėjo Lietuvos žmonės, kurie buvo jam priskirti. Matydamas kvailus Kremliaus nurodymus, stačia galva nepuldavo aklai jų vykdyti, o visaip gudraudavo... Ir dažnai pavykdavo. Nesu tikras, ar išties rusai siūlė Lietuvai prisijungt Kaliningrado sritį, bet jei buvo taip ir jis nesutiko, tuometnis Lietuvos vadovas buvo ne tik drąsus, bet ir labai išmintingas.

Prisimenat, kiek vargo Atgimimo laikais turėjome su rusakalbiais „jedinstvininkais" ir „draugovininkais" persirengusiais kariškiais? Ne mažiau nei dabar vargsta amerikiečiai su atvežtiniais negrais ar prancūzai su kviestiniais arabais. Ne visai. Mes buvome drąsesni. Ant kelių prieš juos nesiklaupėme. Purvinų batų pasiutusiems svetimšaliams nebučiavome. Žmonų ir dukrų prievartauti aikštėse neleidome. Maža to - su kumščiais ir šaltu vandeniu nuvijom juos nuo seimo, prie TV bokšto persirengėliams draugovininkams iš KGB neleidome net iš autobusų išlipti. Ta proga klausiu „žinovų", kurie vis aiškina, kad mano ir Jūsų Sąjūdį KGB įkūrė ir juo rūpinosi: kodėl kagėbistai darė viską, kad Sąjūdis žlugtų? Kodėl mus, aktyvistus, KGB nurodymu išmetė iš darbo į gatvę su „vilko bilietu" (vieną pirmųjų - mane), persekiojo, gąsdino ir net ruošėsi sušaudyti? Tai Jūs vadinate „rūpesčiu"? Nebent, minėdami KGB įtaką Sąjūdžiui, turite galvoje „Dėdulę", „Juozą", „Praną", „Kliugerį", „Gabrielių" ir daug kitų.