17 nuotr.Man nepatinka „sūnūs paklydėliai", kuriems plačiai atsimerkia akys tik tada, kai jie viską praranda: dvasinę ramybę ir pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis ir tikėjimą, ką nors pakeisti; bankams užstatytus namus su visomis „garantijomis" (verslu ir turtu); šeimą, išsibarsčiusią pasaulyje su vaikais ir anūkais; Seimą, apsėstą utėlių, velnių ir erkių; Gimtinę su unikalia kalba ir protėvių tradicijomis; kultūrą su talentingais spektakliais ir kultūringais ministrais; švietimą be išsigimimo, vaikų tvirkinimo ir bukinimo; sveikatą su nemokamu gydymu; pensijas, kurių užtektų oriai pasenti ir numirti; Tėvynę su jos tautos autoritetais, politikos korifėjais ir ne tik Gaono išminčiais; Laisvę ne tik priešintis svetimšalių klastai, bet ir galimybę nors retsykiais per visuomenės informavimo priemones pareikšti nesuderintą su aukštesne instancija idėją ar mintį; Nepriklausomybę su savo valiuta, žiniasklaida, bankais, ekonomika ir politika; įstatymus, ginančius visus piliečius, o ne vien kalinius, išsigimėlius, kitalyčius, kitataučius ir kitaodžius; pasitikėjimą valdžia, finansinėmis institucijomis, teisėtvarka, žiniasklaida ir netgi - savo akimis, ausimis, nuovoka ir sveiku protu.
Užuot savikritiškai apžiūrėjęs save veidrodyje, savo buvusią patenkintą ar abejingą, o šiandien iš siaubo perkreiptą fizionomiją, tūlas buvusios Lietuvos jau buvęs pilietis staiga panūsta rasti „ATPIRKIMO OŽĮ", tik ne savyje, o tarp „skandalingai ir liūdnai pagarsėjusių" tipų... Todėl kažkodėl pirštais bado mane?! Neturiu nei ožio barzdos, nei pernelyg didelės „nuodėmių" kupros, nemekenu piktai ant žmonių iš balkono, niekur nesibalotiruoju ir nesitabaluoju Seime bei Vyriausybėje, nesitrinu aplink prezidentus, neplatinu paskalų ir gandų po užsienio ambasadas, nepravardžiuoju runkelių, vatnikų ir rusų veislės šunaujos atstovų, nemalu š..., iš spec. palatos nesisvaidau pamokslais ir prakeiksmais tiems, kurie dėl prastos reakcijos ir dar prastesnių savisaugos instinktų laiku neįstojo į „Konservatorijos" partiją. Neišvadinau „šliužais" referendumo rengėjų, kurie iš paskutinių jėgų mėgino išsaugoti lietuviams jų protėvių žemę; neapdovanojau savo anūko žmonos valstybiniu sklypu tik... už vieną eurą, nepadovanojau savo anūkui ilgam užkonservuotos nacionalinės ir savarankiškos politikos plius visą bandą išromytų ir išrūrintų išverstaskūrių avinų, sočiai papenėtų, nupenėtų ir apaugintų tokiais „lašiniais", kad dar ilgai iš bado nemirs, net jei pasaulį ištiktų maras, badas ir karas. (Nebent nuskęstų „INDEPENDENCAS".)
Ir puiku! Bus kam papasakoti, nuo ko ir dėl ko visas bardakas prasidėjo...
Tarp kitko, neduok tu Dieve, jeigu mūsų patriarxui nutiktų kokia nelaimė, kas, beje, dažnai nutinka su sistemai nebereikalingais liudininkais, donoru būti niekaip negalėčiau - neturiu nė lašelio „mėlyno", „išrinktosios tautos" ar Basanavičių giminės kraujo. Nebent mano koks nutrūktgalvis prosenelis (Tomkai visad buvo greiti ant gražių moterų - nežiūrėjo nei jų kilmės, nei paso!) per tą skubą su kokia nors probasanavičiūte nusidėjo - giminei vargu ar padėjo, nes mūsų, runkelių, genai nė per plauką nepagerėjo. Dukart visus archyvus išknisau, bet nė vieno aristokrato neradau - vien tik basiakai, chalopai ir golodrancai... (Dovanokit, Skaitytojau, bet išversti į lietuvių kalbą man liežuvis neapsiverčia... Be to, nenoriu savo anūkėlių išgąsdinti, nes dar pavardę pasikeis į kokią Tomkę, Zvonkę, Bunkę, Numkę ar Tumkę!)
Ar ne dėl to, sakau, su mūsų ponais valdžioje taip nesutariu?..
Gal mane bent iš dalies pateisins šie istoriniai faktai. Visi LDK Didieji Kunigaikščiai, kaip čia švelniau išsireiškus, sangulavo ir santykiavo su kilmingomis kaimyninių šalių valdovų dukterimis. Arba kaip mes, runkeliai, liaudiškai trumpai drūtai šnekam: dulkino svetimas ir tik kilmingas. Pavyzdžiui, prisiminkime Lenkijos karalaitę Jadvygą, kurią meistriškai patvarkė mūsų Jogaila, o kartu su ja ir visą Lietuvą bei kitus Gediminaičių dinastijos vyrus (Ar tik jis nebus homoseksualizmo pradininkas visoje Žečpospolitoje?), kurie iki tol ramiai sau, ir ne tik sau, kaip dabar, ėmė duoklę iš Maskvos ne tik auksu, bet ir natūra. (Ar Tu žinai, mielas Skaitytojau, kad Rusijos caras Ivanas Rūstusis, nugalabijęs savo sūnų, yra ne rusų, o mūsų, Gediminaičių, dinastijos atstovas?)
Kitaip tariant, mes su Landsbergiu nekalti, nes kalti yra tik mūsų genai. Jis kaip tikras kryžiuotis negali neloti ant rusų, o aš negaliu nepulti Landsbergio, nes, dovanokite, kaip tikras lietuvis negaliu ramiai stovėti ir išsižiojęs žiūrėti, kaip naikinama mano (ne vien mano, priminsiu, bet ir Jūsų) Tėvynė. Mat turiu bjaurią manierą, kištis ten, kur niekas neprašo, be to, negaliu ilgai (daugiausiai dvi tris valandas) ramiai žiūrėti, kaip kas nors ką nors skriaudžia. Nes man labai nepatinka, kai žmonės pernelyg ilgai kankinasi, tad norisi juos apginti, arba greičiau pribaigti. Todėl visą sąmoningą gyvenimą stengiausi apginti skriaudžiamus piliečius: prie ruso, žydo, jankių ar mišrūno pasalūno profesoriaus.
Tad kai mane užsipuola į ožio ragą suriestas tautietis su savo bukais klausimais, kur buvau prieš dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų, man labai knieti jį pasiųsti „ant trijų raidžių". Beje... Nors kaip minėjau esu nekilmingas, kartais būnu labai labai kultūringas. Ir niekur nieko nesiunčiu.
Mieliau duodu į snukį!
Metas suprast ir mane. Aš juk tamstelių neklausinėju, kur buvote prieš 30 metų, kai mafija, kurią aklai neigė Landsbergio klika, mus šaudė ir sprogdino? Ką veikėte prieš 20 metų, kai Linkevičiaus bei Kirkilo sėbrai už kritiką dėl komunistų išgrobstytų ES ir bankų lėšų ant „Respublikos" visą krūvą revizijų bei spec. tarnybų užsiundė mūsų naikinti? Kur ir su kuo davėtės, kai, įkūręs „Žalgirio" nacionalinio pasipriešinimo judėjimą, kviečiau visus sąmoningus piliečius rinktis prie Seimo ir priešintis valdžios savivalei, o daugiausiai susirinko policijos ir VSD pareigūnų?
Vien dėl perdėto kuklumo nesidomėsiu, kodėl patingėjote sudėti už mane parašus, kai ėjau į prezidentus tik tam, kad laikinai uždaryčiau brangius prezidento rūmus ir, kad galėčiau inicijuoti kai kuriuos svarbius pakeitimus Lietuvos Konstitucijoje: ypač - jie dabar kaip niekad mums praverstų.
Dėl viso to man yra labai nemalonu prisiminti, kas buvo prieš penkiolika ar dešimt metų, kai degino mano namus, persekiojo šeimą, tampė po etikos komisijas ir teismus, kėlė baudžiamąsias bylas, norėdami pasodinti, visaip šmeižė ir dergė Sorošo pakalikai, o po to „Respubliką" smerkiančius laiškus šimtai papirktų inteligentų pasirašinėjo, kol, galų gale, konservatoriai savo pasiekė ir kovinga bei nenugalima „Respublika" iš dienraščio virto savaitraščiu. Nebeišsilaikėme finansiškai dėl baudos, kurią mums valdžia paskyrė. Už ką? Už „Respublikoje" paskelbtą informaciją apie tai, kokias kosmines algas gavo „Snoro" banko plėšikai. (Mūsų Monikai iš ne mūsų LRT su savo vargana kelių dešimčių tūkstančių alga iki jų - kaip iki mėnulio!)
Todėl klausiamas, ką dariau prieš „N" metų, atsakau labai paprastai: ką norėjau - tą ir dariau. Ir toliau taip darysiu, nes esu laisvas pilietis.
O, pavyzdžiui, vakar kėliau bokalą. Už „Respubliką" ir visus Respublikonus: žurnalistus ir skaitytojus. Už tai, kad neparsidavėme ir nepasidavėme. Laikykimės kartu. Suėjo jau 31 metai.
Su Gimtadieniu, Respublikonai! Į Jūsų sveikatą.
