Vitas TOMKUS: „PASIRINKIMAS”.

Nusiraminkite. Viskas bus gerai. Ne - mums, tai - kitiems, o juk mes, lietuviai, esam labai geranoriški. Kai norim. Viskas bus po senovei. Kaip sakydavo mano Tėvukas: „Kaip radom - taip ir paliksime." Bet aš nelabai jo klausiau ir stengiausi daryti viską, kad pasaulis po mūsų liktų geresnis ir gražesnis.

Manau, Tamstos, to paties norite, ar ne?

Ir ne tik Tamstos, bet ir konservatoriai nori, kad vaikai po mūsų gyventų Gerovėje. Bet, kaip pasakytų Erlickas, tos gerovės nėra tiek daug, kad visiems vaikams užtektų. Todėl pradžiai aprūpiname savus (pvz., Austėją su Gabriuku,), nes visi normalūs tėvai gyvena dėl savo vaikų, o tik po to dėl kitų. Bet tam, kad aprūpintume bent savus, privalome svetimais pasirūpinti: perleisti JIEMS savo bankus, žiniasklaidą, pelningas įmones. Kitaip bus „oranžinė" revoliucija ar „nelaimingas atsitikimas" - pro langą iškritimas, po mašina papuolimas arba dar vieno „diktatoriaus" atsiradimas, kurį reiks nuversti. Kaip? (Skaityk iš pradžių.)

Nepatikėsit, bet kartais būnu demokratas. (Nors pagal JAV standartus esu labiau respublikonas.) Todėl - rinkti ar nerinkti? - kiekvienas turėjo teisę pats pasirinkti. Tamstoms jau rašiau, kad atiduosiu savo balsą tik tuomet, jeigu patriotinės jėgos susivienys. Deja, jos to nepadarė. Maža to, užuot pasirašiusios mano siūlytą Vienybės Deklaraciją, prieš pat rinkimus taip tarpusavyje susiriejo, kad vienas kitą nuo galvos iki kojų purvais išmozojo. Žodžiu, elgėsi kaip tikri idiotai - negi mums tokių Seime dar neužtenka?! Lieka tik spėlioti, ką jie būtų išdarinėję, jei mūsų dėka būtų į Seimą papuolę - vienas kitą užpjautų negyvai, nebeliktų valdančioms partijoms jokios opozicijos! O kokia mums, jų rinkėjams, būtų gėda ir nusivylimas! O kaip trintų iš džiaugsmo savo rankytes ir uodegytes liberalai! Sakytų, na, ar nesakėm, kad visi patriotai yra irgi idiotai; kurių velnių juos išrinkot - mes ir patys mokam daugintis, dėka Sorošo apmokamų programų išsigimėliams! (Liūdniausia, kad jo nešvariais pinigais su malonumu pasinaudojo ne vienas vedlys, kuris šiandien tautinėms jėgoms vadovauja.)

Esu tikras, kad po tokio mūsų „pasirinkimo" Lietuva dar ilgai ilgai už tikrus lietuvius nebalsuotų. Todėl ir nedalyvavau valdančiųjų cirke, kuriame nei stebėtojų visur buvo, nei balsadėžės buvo užantspauduotos, net rinkėjai visi prileisti nebuvo. Jeigu būčiau pasielgęs kaip Tamstos, dabar irgi būčiau nusivylęs kaip Tamstos: kaltinčiau tautiečius „aklumu", abejingumu ir dar ant savęs pykčiau. (Kad už naujus idiotus balsavau.) Nes kai matai neteisingas valdžios rinkimo taisykles - nepamainomi sąrašiniai, kadencijos Seime iki gyvos galvos, pirmavimas sąraše už pinigus - sąžiningai atlikti pilietinę pareigą tampa nebeįmanoma, kai yra sukurtos tokios nesąžiningos taisyklės. Ar bent vienas sutiktumėte dalyvauti nesąžiningose varžybose ar lažybose? Esu tikras, kad ne. Nėra durnių! O kodėl taip rizikuoti galima per visaliaudinius rinkimus, nuo kurių baigties priklauso mūsų ir būsimų kartų gyvenimas ir ateitis? Koks durnius man paaiškins?

Tiems, kurie mane kaltina už tai, kad neatidaviau savo balso už „mažesnę blogybę" - patriotus su „Napoleono" sindromu, „valstiečius" ir „darbiečius" be kūjo ir pjautuvo, užtat su milijonais, - ramia sąžine atsakau: užtat neapsikvailinau. Jeigu jau dabar patriotai-idiotai sugebėjo susipešti dėl lyderystės - kas būtų, jeigu jie „aukso puodą" su ES milijardais laimėtų? (Puikiai pamenu, kas atsitiko su šventeivomis iš Sąjūdžio, kuomet jie į savo rankas valdžią paėmė - vos neišprotėjo iš laimės!) Aš nekaltas, kad „valstiečių" klounai iš sovietmečio prisimena tik vieną žodį „NELZIA!", kas lietuviškai reiškia „NEGALIMA!", ir niekaip neišmoksta normalių ministrų išsirinkti. O jeigu „juodieji buhalteriai" su išverstaskūriu kortų šuleriu tesugeba padėti ant Lietuvos Uspaskicho galvutę, irgi reikėjo už juos balsuoti, kad ne tik konservatoriams, bet ir Lietuvai būtų blogiau? Įtariu, kad toks tipas kaip Guoga, turėdamas Seime daugumą, taptų ne tik konservatorių „krikštatėviu" ir Viktoro „juodosios buhalterijos" vyr. finansininku. „Otkatai" riedėtų ne tik iš Briuselio pas mus, bet ir atgal į Briuselį - pas europarlamentarą Viktorą.

Gražus būtų „vaizdzialis", ar ne?

Todėl daugiau nebenoriu niekam aiškintis, kodėl nebalsavau. Aš nekaltas. Kalta mano sunki vaikystė, kai norėjau tapti laivo kapitonu. Vaikystė baigėsi, o svajonė išliko. Ji kalčiausia, kad rinkimų naktį man prisisapnavo, o gal ir tikrai paskambino iš konservatorių štabo anonimas ir pasiūlė tapti galingo Lietuvos dujovežio „INDEPENDENCE" laivo kapitonu.

Iš pradžių labai apsidžiaugiau, kad svajonės pildosi, bet... paaiškėjus, kad laivo savininkai ne norvegai, o kumpanosiai, jungos tik iš Filipinų, ir lietuvaičių įdarbinti negalėsiu, kad nesužinotų iš kur realybėje perkamos dujos, sutrikau: paprastai bekvapės dujos labai pasmirdo. Kaip konservatoriai Seime. Tad buvau priverstas atsisakyti. Ne dėl politinių pažiūrų, o dėl konservatorių smarvės, kurios nebeįmanoma iškentėti.

Tad tvirtai apsisprendžiau likti „Durnių laive", nes tarp savų, lietuvių, ir jaukiau, ir saugiau gyventi. Ir net, jei reikės, numirti...

Tik be reikalo nebandykit to daryti, nes valdžia iš tos laimės, kad nebereiks mums mokėti pensijų, dar daugiau dujų prigamins. Tada jau tikrai visi uždusime!

O kas juos tada rinks į Seimą?

Patys išsirinks?!

Tiek daug neatlaikysime.