Vitas TOMKUS: UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ DUOTI Į SNUKĮ?

Maskvoje buvo už jį viršesnių (ir daug baisesnių nei dabar Vašingtone ar Briuselyje!), bet jam labiau rūpėjo Lietuvos žmonės, kurie buvo priskirti valdyti. Matydamas kvailus Kremliaus nurodymus, jis stačia galva nepuldavo aklai jų vykdyti, o dažnai delsdavo ir visaip gudraudavo... Ir kartais pavykdavo. (Pavyzdžiui, parsivilioti iš kapitalizmo į socializmą Lietuvos laikinosios vyriausybės narį Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, apdovanoti jį dvarais ir padidintom pensijom, o jo vaikį Vytuką ne tik į aukštuosius mokslus išleisti, bet ir marksizmo-komunizmo katedros profesoriumi padaryti, dėl ko jis vėliau, matyt, ir buvo kažkieno priskirtas prie LPS iniciatyvinės grupės narių.)

Kaip matot, prie gero Gaspadoriaus kai kam galima visai neblogai prasigyventi, nebūtinai su visais išbuožintais vykti gyvuliniu vagonu į Sibirą. (Beje, įtariu, kad užkietėjęs komunistas Mykolas Burokevičius buvo irgi neblogas gaspadorius - šitokią „širdžių prezidentę" mums pas save išauklėjo ir užaugino!)

Nesu tikras, ar išties rusai Lietuvai siūlė prisijungt Kaliningrado sritį, bet jei buvo taip, o drg. Sniečkus nesutiko, tuomet jis buvo ne tik drąsus, bet ir labai toliaregiškas bei išmintingas: ar bent įsivaizduojate, kokią galingą „penktą koloną" su visais „saldofonais" ir jų šeimomis būtume prie lietuvių prijungę? (Net aš čia turbūt nebeturėčiau, ką veikti...)

Prisimenat, kiek vargo Atgimimo laikais turėjome su rusakalbiais „jedinstvininkais" ir „draugovininkais" persirengusiais kariškiais? Ne mažiau nei šiandien vargsta amerikiečiai su „atvežtiniais" negrais ar prancūzai su „kviestiniais" arabais. Nors ne visai: mes buvome drąsesni ir išdidesni. Ant kelių prieš juos nesiklaupėme. Purvinų batų pasiutusiems svetimšaliams nebučiavome. Žmonų ir dukrų prievartauti aikštėse neleidome. Maža to - su kumščiais ir šaltu vandeniu nuvijom juos nuo Seimo, prie TV bokšto persirengėliams draugovininkams iš KGB neleidome net iš autobusų išlipti. Todėl, kai matau, kaip dabar liberalai su konservatoriais pagal naujausią madą klupdo mūsų paauglius ant kelių ir liepia mojuoti plakatais, smerkiančiais Lietuvos policiją ir šlovinančiais išsigimusius globalistus, man knieti ne atiduoti už juos balsą, o geriau duoti... į snukį.

Už ką?! Už tai, kad mūsų vaikus nuo mažumės bando paversti vergais! O mus, suaugusius, - nevisaverčiais Lietuvos gyventojais. Kurie ne tik savo jaunystės, praleistos socialistinėje santvarkoje, turi gėdytis, bet ir atsižegnoti nuo savo Tautos šviesuolių ir idealų. Nusigyvenome iki to, kad pradėjome viens kitą gėdinti už tai, kad dalyvavome Sąjūdžio judėjime, kurį esą KGB globojo ir įkūrė...

Jei tikrai taip, kodėl KGB darė viską, kad Sąjūdžio iniciatyvinė grupė žlugtų? (Pagimdė tam, kad iškart nužudytų?) Kodėl mus, aktyvistus, KGB nurodymu išmetė iš darbo į gatvę su „vilko bilietu"? (Po tokios KGB „globos" mano šeima beveik metus gyveno iš bibliotekininkės žmonos atlyginimo.) Kodėl visą laiką mus, Sąjūdžio pirmeivius, KGB persekiojo, gąsdino ir grasinosi pasodinti už grotų? Tai Jūs vadinate „rūpesčiu"?! (Nebent, minėdami KGB įtaką Sąjūdžiui, turite galvoje „Dėdulę", „Juozą", „Praną", „Kliugerį", „Gabrielių" ir daugybę kitų, kaip antai, - Vaclovas Daunoras, Vytautas Petkevičius, Vytautas Landsbergis, Virginijus Čepaitis, kurių tikslas buvo mus skaldyti ir valdyti. Kieno nurodymu - nežinau, nes manęs ten nekvietė.)

Tiesą sakant, KGB infiltruotų „sąjūdiečių" prisiminti ir matyti nelabai noriu. Per juos dažnai net LRT televizijos negaliu įsijungti. Bjauru, ir tiek. Kaip jau rašiau, tokiais atvejais mieliau duočiau niekšams į snukį, nes niekada nemėgau anoniminių skundikų. Ir mokykloje, ir darbovietėje. O kadangi dažniausiai skųsdavo mane, matyt, išsivystė refleksai. Gal dėl to „kagėbistai" ir užsislaptino dar 75-iems metams, kad visi iki vieno spėtų laimingai pagyventi ir ramiai numirti ir kad jų aukos tegalėtų jiems per grabų dangčius daužyti. Sako, tada ne taip skauda.

Kur kas skaudžiau, kai tave NKVD pareigūnams priduoda tavo suolo draugas. Dar skaudžiau, kai po to jis įsiskverbia į Sąjūdį ir ištaško visus savo bendražygius. (Įskaitant ir lietuvių liaudies poetą Justiną Marcinkevičių.) Po to, pasinaudodamas klasta ir niekšybėmis, amžiams užvaldo Sąjūdžio pirmininko postą ir žmonių protus. O galiausiai, absoliučiai uzurpavęs valdžią, įsirašo save Istorijon, kaip vienintelį ir nepamainomą Lietuvos patriarchą, ir už mūsų pinigus dar apsistato apsauginiais, dėl kurių paprastas žmogelis net per ištiestą ranką negali prie jo priartėti... Nei gėlių savo stabui įteiksi, nei per fizionomiją savo džiaugsmui uždroši.

Už ką?

Už Tėvynę!

Autoriaus trigrašis: Reikia kuo greičiau seime sumažinti „liaudies tarnų" skaičių. Jei trečdaliu Lietuvoje sumažėjo liaudies, trečdaliu turi mažėti ir tarnų skaičius. Ir ne mūsų tarnams spręsti, kiek mums patarnautojų reikia. Jei nori, kad jų dirbtų daugiau, lai emigrantus susigrąžina. Kad proporcijos atitiktų... Kaip? Ogi labai paprastai. Lai užleidžia seime pusę savo vietų emigravusiems dėl geresnio gyvenimo. O ką? Seime blogas gyvenimas? Net po dešimt kandidatų į vieną kėdę taikosi. O kur dar jų patarėjai, padėjėjai, padėjėjų pavaduotojai! Jei bent pusę tų etatų atiduot užsieniuose išsilavinusiems lietuvaičiams, manau, ne tik jiems gyvenimas pagerėtų. O kadangi pretendentai iš užsienio bus nuo Lietuvos reikalų atitrūkę, mažiau sulauks ir įvairių nedorų prašymų iš vietinių pažįstamų. O jei dar gerai už pakarpos pakratyti kadrus ministerijose, o jų vieton pasikviesti išsilaksčiusius po svietą specialistus, pusę milijono susigrąžintume. Jau nekalbu apie ambasadas - ką ten tuzinas mūsiškių Minske veikė, a?

Signataro Audriaus BUTKEVIČIAUS komentaras:

Labas Vitai, bratka,

gerai tu čia parašei - nei pridėsi, nei atimsi. Ale, va. Tik vėliau pastebėjau, kad konkrečiai nepasakei, kiek, kam ir už ką reikia duoti per snukį. Todėl, išgėręs burnelę „ant drąsos", sėdau rašyti.

Tegul malonusis skaitytojas man bus atlaidus, kad nepaminėsiu visų veikėjų ir visų atvejų, už kuriuos reikia „duoti snukin". Atmintis jau ne ta. Už tai norėčiau paskelbti konkursą, taip sakant, tęstinį sąrašą, kuriame visi galėtų pasisakyti: kiek kartų, kam ir už ką. Beje, „už ką" ne taip jau ir svarbu. Kad tik snukis būtų!

Pradėsiu nuo šių dienų ir nuo tų, kurie yra prie valdžios. Reikia duoti, visų pirma, „valstiečiams ir žaliesiems". Visiems be išimties. Bet Karbauskiokui - dvigubai. Gavo valdžią už filmuką apie Naisių idiliją, tautiškumą ir gamtos apsaugą. Rezultatas - iškirsti miškai, lenkiškas protektoratas versle ir tušti pažadai pagerbti vaikučius tautiniais skudurėliais... Nors kaukes trispalve būtų išdažę!

Ak, tiesa, dar gavom idiotiškiausią Europoje pandemijos suvaldymo politiką: karantinavimas ir visuomenės gąsdinimas buvo sutapatinti su krizės valdymu, paliekant visus sergančiuosius Dievo malonei, taikant gydymą „per atstumą"... Visko nevardinsiu, nes ranka pati siekia butelaičio su lietuviška rugine - ne išgerti, o per kvailas ir plikas makaules užvožti.

Kirkiliniai socialdemokratai - atskira tema.

Juos visus reikia lupti be gailesčio, kaip kadais jie mūsų biudžeto negailėjo ir vis kairėn pinigus taškė. O komsorgas Linkevičius užsitarnavo ne mažiau nei Karbauskis. Už ką? Už baltarusišką politiką, pastumiant brolišką mums tautą į maskolių glėbį. Už tai, kad negaliu atskirti: idiotizmas tai ar provokacija. Snukin! Apie tokius „menkniekius", kaip Klaipėdos uosto žlugdymas ar priešo sutelktas pajėgas mūsų pasienyje, nekalbėsime.

Va, dar azerai su armėnais susipjovė ir taip sunyko mūsų saugumo krizė, Gitanui ir Lineliui net piršto nepajudinus.

Beje, Gitaną irgi reikia išvanoti. Manot, tik profilaktiškai? Ne tik! Nedaro jis savo darbo: neprižiūri Linelio, leidžia Paulauskui (ne tam, kuris su Zuoku balatabaluojasi Seimo link), susimokius su Skverneliu, lietuviškus miškus iš mūsų švedams išsivežti. Dėl miškų aš jį suprantu. Tiek metų švedams tarnavus, nepatogu kažkaip imti ir atsakyti. Be to, ir prieš karą žydai Lietuvos miškus švedams plukdė. Tradicija, taip sakant. Nepaisant to, Smetonai dabar paminklą statom. Yra vilties, kad ir jam kas nors kada nors už mus atsilygins... Apie tai, kaip kariniai, gynybos reikalai užmesti, net nenoriu kalbėti. Be to, nelabai valdžioje yra su kuo.

Ar reikia mušti konservatorius? Reikia mušti tuos, kuriems kyla toks klausimas. Kartu su krikščionimis demokratais? Taip. Šitiems - dvigubai. Ypač abiem Saudargams! Už ką? Kitą kartą parašysiu, nes labai jau daug abu prisidirbę.

O kol kas dar apie tai, už ką ir po kiek konservatoriai pasipelnė ir nusipelnė. Už „Mažeikių naftos" išparceliavimą kartu su Abišala... (Taip stipriai dirbo, kad net nežino, kur dviejų vyrukų galvos pasimetė!) Švento žodžio „Nepriklausomybė" naudojimas suskystintų dujų vogimo schemai pridengti. Pats vogimas, ofšorai valstybiniams pinigėliams padėti - čia normalu. Juk nesipiktina niekas. Į gatves su šakėm neina. Todėl už tai stipriai nemušim.

O dėl Grybauskaitės - kaip džentelmenas galiu pasiūlyti mušti tik per antrą galą. Manau, kokie du šimtai lazdų per padus - būtų pats tas. O jūs pagalvojot, kad per uodegą? Negražu, oi, kaip negražu, prezidentė vis dėlto... Ir ne už dujas, taip sakant, ne už milijardus, iš mūsų kišenių išpumpuotus. Aš mušiu tik už tai, kad tam laiveliui vadovauti pastatė Andriaus Tučkaus sūnelį. Negražu juk taip atvirai, neprisidengiant - ir mes juk žmonės. Žinot, tas Andrius Tučkus pradžioje buvo pristatytas prie Terlecko, bet paskui, kai Terleckiokas legalizavosi, nebuvo jo kur dėti, tai padarė Dėdulės parankiniu. Karjera! Pačiam Landsbergiui patarnauti ėmėsi! Kaip koks lietuviškas Prigožinas. Va, už tai!

Kiek mušti Paluckinius „socdemus"? Manyčiau, profilaktiškai. Tik Sakalo neliesim. Savas!

Liberalai: neliesim, nes tai sąžiningi vagys. Visi, kas už juos pasisako, išpažįsta seną tiesą: „Jeigu tave du kartus apgavo tas pats žmogus, tai tu išvien su apgavikais". Zuokinių taip pat neliesim. Pameni, kaip puikiai jie prasuko aferą su FLUXUS šūdniekėliais, dar pats metras Mekas buvo gyvas. Kaip dabar pamenu: sėdi Mekas, žiauną pakabinęs, o apie jį visokie pižonai-pasturlakai šokinėja, jo šūdą, gražioje dėžutėje įpakuotą, menu vadina. O Meką tik akys išduoda: žvengia fluksiniu juoku, bet neišsiduoda. Tik Zuokas rimtas, pinigus skaičiuoja! Vot čia tai menas! Čia jums ne Eifelio bokštą parduoti! Palaikau!

Svarščiko chebrą reikia mušti rimtai. Pagaliais. Ne už tai, ką padarė, o už tai, ko nepadarė, kai galėjo padaryti. Kaip ta ponia sakė, SVOLOČIAI. Pats svarščikas gal dar ir nieko. Pamenu, dar lietuviškai nevapėjo, o jau mane Kėdainiuose mokė, kaip Lietuvą reikia tvarkyti. Turėjo jis Kėdainiuose tokį rūsį, ten savo šnekas ir varinėdavo. Bet ko iš jo norėt - maskolis! Ten dabar pas juos toks Skardžius atėjo. Tai jo, šiukštu, liesti nevalia. Tai mūsų žmogus! Ir kaip žinoma, „mano priešo priešas - mano draugas".

Šiam kartui tiek! Darykit sąrašus, vyrai. O, kad išgėrę nepamestumėt, tai viską siųskit „Respublikai", Vitui Tomkui.

Dovanokit už tarmybę... kai ruginukės paragauju, tai pradedu kalbėti taip, kaip mano krašte dėdė Banys kalbėdavo. Senas Lietuvos kareivis buvo. Želigovskininkus mušė, Vilnių imti norėjo, tik antantės kordonai sustabdė.

Bet apie tai kitą kartą.

...