Visos Aljanso narės yra besąlygiškai įsipareigojusios vykdyti savo NATO įsipareigojimus, sakė Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) oficialioje NATO daugianacionalinio bataliono pristatymo ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Lietuva niekada nebebus viena. Jos žmonių ateitis yra užtikrinta didžiausio visų laikų karinio Aljanso. Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada daugiau nebus paaukota. Visi Lietuvos sąjungininkai vykdo Aljanso įsipareigojimą be jokių kompromisų", - Ruklos mokomajame pulke išsirikiavusiems sąjungininkų kariams kalbėjo Vokietijos ministrė.
U. fon der Lejen Rukloje prisiminė ir Lietuvos istoriją, pabrėždama, kad šalis ilgą laiką buvo stipresnių kaimyninių valstybių apsuptyje, kurios nerodė jokios pagarbos tarptautinei teisei, įskaitant ir nacistinę Vokietiją, ir Sovietų Sąjungą.
"Nacių valdymo metu vietos lietuvių tautai nebuvo, o Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir sąjungininkų pergalė neatnešė laisvės Lietuvai (...), priešingai - matėme stalinistinį terorą ir trėmimus", - teigė ministrė.
Kaip ELTA jau rašė, visą priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudarys apie 1 200 karių iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Norvegijos, o 2018 m. prie grupės prisijungs Kroatijos ir Prancūzijos pajėgos. Pajėgos batalione bus rotuojamos kas 6 mėnesius. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi bataliono vadovybė iš Vokietijos ir dalis karių, taip pat belgų logistikos kuopa ir pirmosios olandų pajėgos.
Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, sąjungininkų kariai į Lietuvą atvyksta tinkamu laiku, nes saugumo situacija regione išlieka įtempta, stebima vis didesnė Kaliningrado srities militarizacija, kuri kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai bei NATO.
"Taika ir saugumas nėra duotybės, todėl mums reikia realaus atgrasymo priemonių saugant taiką. Sąjungininkų buvimas čia siunčia žinią visiems: NATO yra vieninga", - ceremonijos metu teigė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.