1 nuotr.Rekordiškai mažas aktyvumas, renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP), gali būti susijęs su rinkiminiu nuovargiu, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, šį sykį dalis rinkėjų nusprendė neateiti prie balsadėžių išreikšti savo pilietinės valios.
„Turbūt galima žiūrėti į kaimyninių šalių patirtį. Iš tiesų ir Latvijoje balsuoja ne tiek daug, bet kadangi pas juos visą laiką vyksta rinkimai atskirai, matome, kad šiemet pas juos balsavo 34 proc. ir jiems tai šuolis. Mūsų rinkėjai turbūt įpratę prie to, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, nes tris kartus mums taip yra pavykę“, – sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Petronienė.
„Ir šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą kas antrą savaitgalį eini balsuoti ir, turbūt, dalis rinkėjų jau nebepasiryžo eiti balsuoti“, – apgailestavo ji.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
