1 nuotr.Nors centro-kairės koalicijos atstovai vis užsimena apie poreikį gerinti santykius su Pekinu, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis nemano, jog Kinija kada nors gali atleisti Lietuvai dėl sprendimų, susijusių su Taivanu. Žvalgybos vadovas pabrėžia – jeigu Vilnius atsiprašytų ir nusižemintų Kinijai, tai būtų didelė šalies užsienio politikos nesėkmė.
„Mūsų vertinimu, Kinija turbūt niekada neatleistų Lietuvai Taivano pripažinimo ir, kaip jie įsivaizduoja, jų vieningumo, vienos Kinijos idėjos sugriovimo. Mūsų vertinimu, tas santykių šiltinimas neturėtų būti Lietuvos sąskaita“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Jauniškis.
„Nemanau, kad netgi ir atsiprašius Kinijos tai pakeistų situaciją, tai būtų tik nusižeminimas ir labai didelis užsienio politikos fail‘as (liet. nesėkmė)“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
