1 nuotr.Vito Tomkaus žodis: „Tamsta Arvydai ANUŠAUSKAI (konservatoriaus nuomonę skaityti čia), skubu Tamstą nudžiuginti, kad esate TIKRŲ TIKRIAUSIŲ KGB AGENTŲ AGENTAS. Jei pastebėjote, žodeliu „įtariamasis“ neapsidraudžiu. Pirštinė mesta, Tamstai belieka ją pakelti ir kulniuoti į teismą savo „moralinės garbės“ atsiteisti. Turėtų priteisti milijoną, kitą, nes tarp teisėjų irgi nemažai jūsiškių iš KGB, ar ne?
Žaviuosi Tamstos drąsa, tik pasigendu logikos. Kodėl manote, kad tik Tamsta valdote visą informaciją apie buvusius KGB agentus? Nejau užmiršote „pradangintas“ KGB bylas maišuose ir KGB dokumentus, kurie per evakuaciją buvo išvežti į Maskvą? Drįstu priminti: kad kai tik kokiam netikėliui ar neįtikėliui reikėdavo „prispausti KGB uodegą“, o faktų neatsirasdavo, Tamsta su savo draugeliais konservatoriais visuomet maloniai primindavote, kad tai dar nieko nereiškia, nes pavojingiausių KGB agentų bylos buvo pagrobtos maišuose arba iškeliavo į Maskvą. Peršasi nemaloni išvada, kad garsioji jūsų Liustracijos komisija kaip durneliai rausėsi po „atliekas“, kurias jiems pametėjo gudrūs saugumiečiai. Tuomet Tamstoms reikėjo pasivadinti „bomžais“, nes jie taipogi rausiasi po atliekas, tik ne seifuose, o konteineriuose. Bet kuriuo atveju, aš neatmetu galimybės, kad svarbiausios KGB bylos išgaravo, o Jūs, mielas mano kolega, prašau, neatmeskite galimybės, kad jos yra pas mane.
Verčiau sąžiningai, prieš visą Lietuvą, prisipažinkite, kad jūsų išreklamuota liustracija buvo niekinė, grašio verta, labiau skirta laikyti visuomenę prispaustą, kad visi piliečiai būtų paklusnūs it avinėliai, gyventų įtampoje ir nuolatinėje baimėje, kad kaskart prieš pasirodant Tamstų sukurtam tinklalapiui „KGB veikla Lietuvoje“ visi virpėtų iš baimės ir spėliotų: naujoje informacijos porcijoje bus-nebus jų pavardės? Nes visi be išimties bent kiek žinomesni Lietuvos žmonės - sportininkai, mokslininkai, menininkai, rašytojai, turistai ir šiaip nabagėliai, turintys giminių užsienyje - tais laikais privalėjo „bendradarbiauti“ su atstovais iš KGB, ypač jei norėjo iš šalies išvykti. Išimtys buvo daromos tik partinei nomenklatūrai bei aukštiems komjaunimo funkcionieriams, kurie pargrįžę ataskaitas rašydavo ne tiesiai saugumui, o URM atstovams, kurie po to persiųsdavo tiems patiems saugumiečiams. Matyt, apsidrausdavo ateičiai.
Per baimę, o ne pagarbą, Jūs, konservatoriai, užvaldėte Lietuvą, pasinaudoję tuo, kad pasisavinote KGB archyvus, o žmonės, dažnai niekuo dėti, nežinodami koks durnius ką apie juos ten prirašė, turėjo jums aiškintis ir laukti viešo pasmerkimo. Įtariu, kad, norėdami dar labiau visus įgąsdinti, Tamstos savo ranka prirašėte kardinolo Vincento Sladkevičiaus, aktoriaus Donato Banionio bei dirigento Sauliaus Sondeckio pavardes, kad žmonės suprastų, jog po tokių skambių „demaskavimų“ jie tėra mažytės žemės skruzdėlytės, kurias sistema bet kada gali sutraiškyti. Tik niekaip negaliu įsivaizduoti, kokiu būdu kardinolas, aktorius ir dirigentas KGB sąraše atsidūrė draugijoje - negi bendradarbiauti jie nukeliavo susikibę už rankučių? Ir kodėl tai buvo paskelbta tik jiems mirus? Anksčiau komisija buvo akla ir tokių skambių pavardžių nepastebėjo? O jei anksčiau tų pavardžių nebuvo, kas drįso jas ranka prirašyti? O kas galėtų paneigti, kad komisijos pirmininkė specialiai išvyko atostogauti tam, kad būtų įvykdyta provokacija? Ir kodėl ji po tos „klaidos“ neatsistatydino?.. Kaip matote, tiek prisikaupė neatsakytų klausimų, kad pats metas būtų steigti naują komisiją, kuri pasiaiškintų dėl Liustracijos komisijos veiklos dėl „KGB veiklos Lietuvoje“.
Ypač šlykščiai ir bjauriai per televiziją nuskambėjo kaltinimai S.Sondeckiui, neva tai vykusiam šnipinėti savo tėvo. Atseit KGB „išsiaiškino“, kad Kanadoje gyvenantis ponas Sondeckis nori pasimatyti su sūnumi, todėl Amerikoje ir organizavo jiems šeimyninį susitikimą. Nesuprantu, ką kagėbistams reikėjo ten „aiškintis“- koks tėvas nenorės pamatyti savo sūnaus?! Man labiau norėtųsi išsiaiškinti, kas paleido tokią „antį“ į eterį? Antra vertus, būtent ji ir perpildė mano kantrybės taurę. Suprantu, kad valdžia mėgsta kvailinti žmones, bet ne iki tokio gi laipsnio! Net aš, „morališkai jau seniai bankrutavusios „Respublikos“ savininkas, iškilmingai skaičiuojantis valandas iki savo paties apsidergimo“ ir „reto bukumo, idiotizmo ir įžūlaus politinio reketo priemaiša“, kaip subtiliai pastebėjo gerbiamas Seimo narys Arvydas Anušauskas, ir tai suvokiau, kad taip elgtis su žmonėmis negražu.
Ta proga, Arvydai Anušauskai, prisipažinsiu, aš irgi galvoju kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Jaučiu, kad turiu mažai šansų laimėti teismą, nes žinau, kad ten daug KGB agentų, bet viltis yra durnių, vadinasi, ir bukų motina. Tuo pačiu turėsiu puikią progą savo maišus perkratyti, kad ir aš galėčiau faktų apie susikompromitavusius teisėjus iškrapštyti, o po to juos šantažuoti. Pats išbandysiu kaip praktikoje veikia konservatorių valdoma teisinė sistema: pažiūrėsime, kas stipresni - jų „kišeniniai“ teisėjai ar maniškiai - ištraukti iš maišo?
Pabaigai noriu atsiprašyti pono Anušausko, kad tiek daug dėmesio jam paskyriau. Prašau suprasti teisingai - vienas Tamstos neatsargiai parinktas žodis mane iki sielos gelmių įžeidė. Patikėkit, niekaip negaliu su Tamsta sutikti, kad esu „reto bukumo“ žmogus. Ar galite pateikti bent vieną konkretų pavyzdį, kuomet aš nebuvau toks pat bukas kaip visi. Aš visą savo sąmoningą gyvenimą stengiausi sąžiningai niekam nekristi į akis, būti tvarkingas ir taisyklingas. Visada prieš valdžią stengiausi atrodyti bukas kaip bato aulas. Nes puikiai žinau, jog per daug protingi yra niekam nepriimtini. Nei į darbą, nei į partiją, nei į valdžią. O Tamsta bandote mane apšmeižti, kad bukas būnu retai.
Net kai referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą išsitęsė per dvi dienas, apsimečiau, kad nieko nepastebėjau ir abu kartus, šeštadienį ir sekmadienį, ėjau balsuoti. Ir abu kartus mano balsus priėmė, nes ten dirbo tokie pat buki kaip aš. Ėjau ir trečią kartą pas juos balsuoti, bet, deja, pirmadienį ten viskas buvo uždaryta. Nepasimečiau. Skubiai prabalsavau internetu ir girdėjau, kad irgi užskaitė. Pasirodo, ir ten visi buki. Ir po šito, kai aš triskart pardaviau Lietuvą už skalbimo miltelius, jūs man, Tamsta Anušauskai, drįstate aiškinti, kad aš esu dar nepakankamai bukas?!
Taip kad, pone Anušauskai, ruoškitės teismui, teks už žodį „reto“ prieš įstatymą visu griežtumu atsakyti. Iki susitikimo. Su pagarba bet kokiai valdžiai bukas pil. Vitas Tomkus.“
