Lietuvos valdžia elgiasi it palaida panelė, bandanti jaunikį suvilioti iškart keliais frontais. Tas jaunikis - užsienio investicijos. Piršlys Andrius Kubilius dėl to sukorė kelią net į užatlantę. Tačiau investicijos kažkodėl vilionėms nepasiduoda arba užkimba tik ant nuolaidų, apie kurias vietinis verslas tegali svajoti.
Nemoka sudominti
Ūkio ministras Dainius Kreivys užvakar pareiškė, kad Lietuva yra sudariusi net 44 užsienio kompanijų, kurias nori pakviesti investuoti į Lietuvą, sąrašą. Esą su 4-5 iš jų jau vyksta realios derybos. Panašų signalą į Lietuvą parsiuntė ir šiandien JAV vizitą baigiantis premjeras Andrius Kubilius. Jis pareiškė pakvietęs investuoti į Lietuvą Amerikos informacinių technologijų milžines.
Investicijų medžioklė vyksta ne tik valstybės mastu. Štai Kauno savivaldybė jau kelintus metus iš eilės Kanuose (Prancūzija) vykstančioje parodoje pristatys savo investicinius projektus. Bėda ta, kad nors Kaunas Kanuose iki šiol prisistatinėjo daugelį kartų ir išleido ne vieną šimtą tūkstančių savivaldybės biudžeto litų, jokių investuotojų po parodų nesulaukė.
Tokio pat fiasko laukiama ir iš A.Kubiliaus kelionės bei D.Kreivio pažadų, mat pastaraisiais metais Lietuva susidomėjo vienintelė didesnė užsienio kampanija - bankas “Barclays”. Susidomėjo, nes Vyriausybė pažadėjo jai nuo visuomenės slepiamo dydžio dotaciją. Vietiniam verslui apie tai pasvajoti sunku. Negana to, saviškiams net neskelbiama, kokie yra Lietuvos prioritetiniai projektai. Jie neslepiami tik nuo užsieniečių, kuo puikiausiai duodant suprasti, kad vietinės investicijos - nepageidaujamos.
Savi diskriminuojami
“Nenorėčiau teigti, kad, pavyzdžiui, Kaune nebuvo jokių investicijų. Norvegai investavo į “Reval Hotel Neris”, - prieštaravo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Anot jo, ir rodymasis įvairiose parodose duoda rezultatų, bet jie visuomenei matomi ne iš karto. Tačiau Kauno meras kritikuoja valstybės poziciją, kad užsienio investicijoms taikomos nuolaidos, o vietiniam verslui - ne.
“Kaune tokios diskriminacijos nėra”, - tikino jis.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka tvirtina, kad užsienio kapitalo viliojimas pateisinamas vieninteliu atveju - jei investuoja į naujas technologijas.
“Bet tam niekas nevažiuoja. Atvažiuoja ir daro tą, ką patys lietuviai gali daryti. Tokiu atveju reikia nacionalinį kapitalą skatinti, nes užsieniečiai atvažiuoja tik pelno gauti ir išvažiuoja”, - sakė Seimo narys.
J.Veselka nieko gero nesitiki iš šiuo metu vykstančių užsienio kapitalo vilionių. Pasak jo, pasirenkamos ne tos šalys, kurios Lietuvą laiko savo įtakos zona - Rusija, Vokietija ar kitos, o JAV, Prancūzija, kurių mažytė ir nestabili mūsų rinka nedomina.
“Todėl toks lakstymas po ne tuos užsienius - bevertis”, - įsitikinęs politikas.
Parankiniai per prievartą
Antanas BURAČAS - akademikas, profesorius habilituotas daktaras:
Yra lietuviško kapitalo diskriminacija užsienietiško atžvilgiu. Tačiau tų mokestinių lengvatų, valstybės dotacijų užsienio investicijoms net ir nereikėtų, jei Lietuvoje būtų kita verslo aplinka, nebūtų tiek daug biurokratijos įvairiais lygiais. Man dažnai skambina iš užsienio, tai įsitikinau, kad užsieniečiams svarbiausia investuojant - šalies patikimumas. Į šią sąvoką įeina ir biurokratijos mažumas, ir mokesčių pastovumas, nekaitaliojimas kasmet, jų aiškumas. To pas mus nėra.
O investicijų skatinimas turėtų būti, nesvarbu, ar jos užsienio, ar vietinės. Tai turėtų priklausyti nuo valstybės interesų. Į ES stojome ne tam, kad atliktume parankinių vaidmenį. Jei kalbame apie darbo vietų kūrimą, tai turime skatinti vietinius verslininkus. Arba užsieniečius, jei jie įsipareigoja Lietuvos gyventojams sukurti daugiau darbo vietų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
