Vyriausybė didesnius mokesčius žada derinti su lengvatomis, išlaikyti sistemos stabilumą

„Konkurencingumo mažinti nenorime, mokestinės naštos šiaip sau niekam nesiruošiame užkelti, tačiau turime įvertinti kontekste – net jeigu kažkoks tarifas vienas ar kitas keičiasi, pažiūrėkime, kokios yra išlygos ar lengvatos investuojantiems į inovatyvias priemones, darbo našumą. (…) Tai yra kompleksinis klausimas, bet jis nebus paprastas tikrai“, – žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su verslo atstovais sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, kalbėti apie atskirų mokestinių tarifų kėlimą nebūtų tikslinga, mat Lietuva Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių sąrašę pagal apmokestinimo naštą užima antrą-trečią vietą.

„Kalbame apie tai, kokia apskritai mokestinė našta verslui ir žmonėms yra pakeliama ir sąžininga. Todėl kalbėti vien tik apie vieną ar kitą tarifą nereikėtų“, – nurodė premjeras.

Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad bet kokie mokestiniai pokyčiai bus galimi tik po konsultacijų su verslo asociacijomis.

„Ruošiame ne reformą, ruošiame mokesčių pakeitimus. Ir čia didžiulis skirtumas, kadangi mokesčių reformą mes įvykdėme paskutinę 2019 metais. Jinai, mano supratimu, įnešė labai nemažos sumaišties“, – žurnalistams kalbėjo ministras.

Anot R. Šadžiaus, pagrindinė užduotis – išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą, todėl bet kokie pokyčiai bus siūlome esamos sistemos rėmuose. Ministro teigimu, šalis neturi finansinių galimybių plėsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, nes šių metų biudžete nustatytas maksimalus 3 proc. siekiantis deficitas.

Verslas palaiko visuotinį NT mokestį

Savo ruožtu susitikime dalyvavęs asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas pabrėžė siūlęs įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, taip pat pridūrė nepalaikantis didelę įtaką verslo aplinkai turinčių pelno ir gyventojų pajamų mokesčių pokyčių.

„Šitų dalykų pakeitimas turėtų (…) neigiamą aplinką vietinių investuotojų investicijoms Lietuvoje, tiek užsienio investuotojams“, – tikino R. Valiūnas.

Visgi keisti GPM tarifą, pasak jo, būtų galima tik panaikinant progresinį apmokestinimą sumoms virš „Sodros“ lubų – šiuo metu tai yra metinių pajamų, viršijančių 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), dydis, nuo 2020 m. pakeltas 5 proc. 

„Tie 5 proc., kur dabar mokamas ne 27, o 32 proc. (PVM tarifas – ELTA) – jie tikrai turi neigiamą įtaką aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui iį įdarbinimui“, – sakė „Investors‘ Forum“ vadovas.

R. Valiūnas taip pat teigė palaikantis visuotinį nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, PVM kėlimą 1 proc., jeigu pinigų reikėtų „čia ir dabar“, išsakė poreikį peržiūrėti verslo liudijimų išdavimo tvarką ir jų apmokestinimą.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis kalbėjo apie poreikį didinti gyventojų motyvaciją kaupti pensijai.

„Fundamantali problema labai aiški – žmonės Lietuvoj mažai kaupia pensijoms ir todėl gauna mažas pensijas. Ir dėl to reikia spręsti kompleksiškai – ir dėl pirmos pakopos, t. y. „Sodros“ problemą, (…) kad žmonės galiausiai matytų, kiek yra realiai, kaip ir antroje pakopoje, sukaupę pinigų ir tai juos motyvuoja mokėti mokesčius „Sodrai“, – sakė A. Romanovskis.

„Žmonės „Sodros“ mokestį suvokia ne kaip kaupimą pensijai, o kaip paprasčiausiai dar vieną mokestį valstybei, nes nejaučia, kad gaus naudą būdami senjorais", – nurodė LVK vadovas.

Sutariama dėl skolinimosi gynybos finansavimui

Mokestiniai pokyčiai, anot premjero, reikalingi norint tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas ir gynybos poreikius.

„Finansavimas yra tik du šaltiniai – ekonomikos dydis ir sumokami mokesčiai ir tam tikras laiko pirkimas skolinantis. Šiuo atveju tikrai kitų metų biudžete, nepaisant ekonominio projektuojamo augimo, dalis pinigų bus skolinamasi – ir bus skolinamasi tiek bendroms reikmėms, tiek gynybos finansavimui“, – pabrėžė G. Paluckas.

Jo teigimu, tvariam krašto apsaugos finansavimui reikalingos „rimtos“ sumos, o paskolų planas turėtų būti išdėstytas 5 metų laikotarpyje, o ne vienerių metų perspektyvoje.

„Investors‘ Forum“ vadovas taip pat pritarė idėjai toliau skolintis gynybos reikmėms, o skolas grąžinti, pasiekus planuojamus 100 mlrd. eurų BVP vertę.

„Greitas ir tvarus sprendimas yra skolinimasis šiuo metu. Nes mokesčių padidinimas neduos tos greitos pasekmės, jis duos priešingai tą lėtą pasekmę mokesčių surinkimo mažėjimui“, – tikino R. Valiūnas.

Šių metų biudžete gynybos reikmėms numačius skolintis papildomus 800 mln. eurų, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra išsakiusi nuomonę, jog Lietuva galėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai.

LVK prezidentas džiaugėsi, kad naujoji Vyriausybė „labai esmingai“ padidins finansavimą gynybai ir toliau skolinsis.

„Kalbėjome ir apie tai, kad reikia galvoti apie visuotinio šaukimo idėjos gilinimą ir būtent tos idėjos finansavimą, nes tai yra ne tik karinis aspektas, bet ir ekonominis-socialinis aspektas. Suomijos pavyzdys rodo, kad visuotinis šaukimas yra naudingas ir ekonomikai paruošiant jaunus žmones darbo rinkai", – pabrėžė A. Romanovskis.

Premjeras taip pat yra sakęs, jog 2025 m. valstybės biudžeto peržiūrą planuojama vykdyti vasario viduryje – po to, kai bus parengtas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas.

Seimas 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą priėmė pernai gruodžio mėnesį.

2025 m. valstybės biudžeto pajamos siekia 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos auga 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).