1 nuotr.Trečiadienį Ministrų kabinetas Seimui pateikė galutinę išvadą dėl parlamentarų siūlymų 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerija biudžeto projektui pritarė iš dalies – pagal parlamentarų siūlymus pritarta asignavimų Seimo kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai didinimui virš 700 tūkst. eurų.
Kaip rašoma Vyriausybės nutarime, pritarta premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų. Teigiama, kad šios lėšos bus naudojamos minėjimams ir renginiams organizuoti, leidiniams, edukacinėms priemonėms įsigyti, reprezentacinėms erdvėms prižiūrėti.
Anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, šios lėšos būtų skirtos švęsti Lietuvos nepriklausomybės 35 metams.
„Kitais metais sukanka 35 metai mūsų nepriklausomybei. Kai buvo trisdešimtmetis dėl Covid 19 pandemijos buvo komplikuotas. Dėl to Seimas ruošiasi didesnį dėmesį skirti būtent 35-mečiui. Todėl reiktų papildomo asignavimo“, – Vyriausybės posėdžio metu teigė R. Šadžius.
Taip pat pritarta parlamentaro Raimondo Šukio pasiūlymui padidinti Teisingumo ministerijai numatomus asignavimus 454 tūkst. eurų kitiems metams, tuo metu 2026 m. asignavimai didėtų 590 tūkst. eurų, o 2027 m. – 726 tūkst. eurų. Kaip rašoma nutarime, šios lėšos būtų skirtos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, vykdančių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo veiklą, atlyginimui didinti, taip įgyvendinant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį.
„Sprendžiame problemą iškilusią Teisingumo ministerijos valdomoje srityje dėl kolektyvinės sutarties su medikais, kuri pasirašyta su Sveikatos ministerija. Kai kurie medikai dirba kalėjimų tarnyboje. Jie formaliai neįeina į sveikatos sritį, bet yra nariai tų pačių profesinių sąjungų, kurios pasirašė sutartį sveikatos srities. Ir mes turėtume taikyti tą kolektyvinę sutartį profsąjungų nariams. (...) Iš tikro, tai nedidelė dalis iš tos sumos, kurios buvo prašoma“, – aiškino R. Šadžius.
„Tai – kelias pasitikėjimą institucijomis. Nes jei yra pasiektas toks jau susitarimas, tai mes kažkaip privalome jį įgyvendinti dėl visiems suprantamų priežasčių“, – posėdžio metu pažymėjo premjeras Gintautas Paluckas.
Finansų ministerijos pateiktame projekte pabrėžiama, kad, vertinant poreikį neviršyti deficito 3 proc. nuo BVP, kitiems Seimo narių pateiktiems siūlymams nepritariama. Anot finansų ministro, šiuo metu 3 proc. deficitas nepasiektas dėl išskirtinai mažos korekcijų sumos.
Antradienį Seime įvyko antrasis 2025 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas. Galutinis sprendimas dėl projekto bus priimtas gruodžio 19 d.
Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,10 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,2 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo tokie patys, kadangi jame jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mln. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus arba 777 eurus „į rankas“.
