Vyriausybė ieško būdų, kaip padrąsinti bedarbius pašalpą keisti į atlyginimą

"Vasarį Lietuvos darbo biržos buvo užregistruota beveik 24 tūkst. laisvų darbo vietų. Turime paradoksalią situaciją, kad turime pakankamai didelį kiekį žmonių, kurie yra nedirbantys, ir turime darbo rinkoje didelę pasiūlą įvairiausių profesijų, ir įvairiausiuose sektoriuose - prekybos, statybos, transporto, logistikos, administracinėje, aptarnavimo veikloje", - interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Premjero vertinimu, dabartinė socialinės paramos sistema dar neskatina įsilieti į darbo rinką, nes dėl finansinių praradimų, kurie ištinka gaunant darbo pasiūlymą, ir netekus socialinės paramos, žmonės sako, kad dirbti "neapsimoka".

"Pašalpų sistema negali pasibaigti žmogui įsiliejus į darbo rinką, turi būti tęstinis mokėjimas arba pereinamasis laikotarpis, kada jis būtų skatinamas įsitvirtinti darbo rinkoje ir toliau integruotis ir sugebėti pragyventi savarankiškai. Dabar staigus iš karto socialinės paramos nutraukimas duoda tokį rezultatą. Šita sistema yra keistina", - sakė S. Skvernelis.

Iš kitos pusės, pasak Premjero, reikia galvoti, kaip padėti verslui, kad jis galėtų kelti atlyginimus. Šioje srityje kalbama apie darbo našumą.

"Dėl to investicijos į procesus, modernizavimą, technologinį atnaujinimą yra labai svarbu. Tada galėtų kilti ir darbo užmokestis, nebūtų tokios baimės, kad eksportuojama produkcija tampa nebe konkurencinga", - sakė S. Skvernelis.

Pasak Premjero, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijos ir Vyriausybė yra numačiusios konkrečius darbus, kas galėtų paskatinti technologinį atsinaujinimą, darbo našumo kėlimą ūkyje, kalbama apie visos socialinės paramos sistemos peržiūrėjimą.

Kaip skelbia LRT radijas, "Eurostat" duomenimis, vasarį nedarbas Lietuvoje 8,3 proc. didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 122 tūkst. gyventojų.


S.Skvernelis nedramatizuoja padėties dėl naftos produktų iš Baltarusijos eksporto sumažėjimo

Premjeras Saulius Skvernelis nedramatizuoja padėties dėl sumažėjusio Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, bet pažymi, kad su Rusija dėl rinkos konkuruojančios Lietuvos valstybinės įmonės turi galvoti apie tai, kaip surasti daugiau klientų.

"Alternatyvų visada yra, yra jų paieška, įmonių tikslas, įvertinant rizikas, turėti kuo daugiau klientų. Kalbant apie galutinį tašką - Klaipėdos valstybinį jūrų uostą - tai krova tikrai kiekvienais metais didėja ir tampa rekordine. Tai rodo, kad tiek pačios uosto įmonės, tiek ir logistikos įmonės sugeba šitose sudėtingose ne tik geopolitinėse, bet ir rinkos situacijose, konkuruoti ir krovinius gauti", - sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.

Pasak Vyriausybės vadovo, natūralu, kad Rusija turi geopolitinių ir ekonominių interesų skatinti savo uostus.

"Taip pat - kalbant apie naftos produktų krovą ir transportavimą, jie bando - ir natūralu, kad taip darys - pirmiausia per ekonominę prizmę sudominti Baltarusiją ir natūraliai skatinti savo uostus. Dėl to mes šitoje konkurencinėje kovoje turime būti proaktyvūs - tą ir daro tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek Klaipėdos nafta, galvodami apie savo ateities rinkas. Manau, kad tų valstybės įmonių uždavinys yra daryti viską, kad būtų kuo daugiau klientų, tai labai svarbu mūsų šaliai, ekonomikai", - kalbėjo S. Skvernelis.

Kaip praneša LRT radijas, Baltarusijai ir Rusijai nesusitariant dėl rusiškų dujų ir naftos tiekimo sąlygų pasekmes jau pajuto ir Lietuvos logistikos bendrovės. Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms trūksta naftos, jos beveik neeksportuoja produkcijos per Klaipėdos uostą. Todėl tiek Klaipėdos nafta, tiek Lietuvos geležinkeliai, teigiama, gauna žymiai mažiau pajamų.

Valstybės saugumo departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos nesutarimai dėl naftos tiekimo neigiamai veikia Lietuvos bendroves, be to departamentas atkreipia dėmesį, kad Rusija taip pat spaudžia Baltarusiją, kad ši už geležinkelių tarifų nuolaidas vežtų naftos produktus į Rusijos uostus.


Premjeras: į valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą reikia įtraukti visuomenę

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas negali apsiriboti infrastruktūriniais projektais, paminklo pastatymu ir siauram ratui svarbiomis konferencijomis, teigia Premjeras Saulius Skvernelis, pažymėdamas, kad tai turi tapti visų žmonių švente.

"Iš esmės, jei pažiūrėtume atgal, kas buvo, tai daugelis institucijų, ministerijų, savo rutininę veiklą tiesiog bandė pritraukti prie šimtmečio minėjimo. Jeigu pažiūrėtume įvertinę tai, kad papildomo finansavimo nebuvo skirta, tai daroma asignavimų valdytojų sąskaita, praktiškai visos priemonės buvo orientuotos į infrastruktūrą ir paminklų statymą. Gavosi, lyg tai būtų institucijų suplanuotų veiksmų šventė be visuomenės įtraukimo", - sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.

Pasak Premjero, reikia tai pakeisti, kad šimtmečio minėjimas būtų visos visuomenės šventė, nebūtų apsiribota formaliais renginiais - kaip, pavyzdžiui, įvairios labai siauros konferencijos.

"Norisi, kad būtų kuo didesnis įtraukimas, įsilietų visuomenė į bendrą šventės koncepciją, mes pasitelkėme ir profesionalius ekspertus, vadinamuosius šimtmečio patarėjus, kad pabandytume sukoncentruoti tuos veiksmus. Paminėjimas numatytas ne tik metų pradžioje, bet jis apims visus metus", - sakė S. Skvernelis.

LRT radijo duomenimis, šią savaitę Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija planuoja patvirtinti pakoreguotą minėjimo planą.