Vyriausybė linkusi pritarti Seimo narių skaičiaus mažinimui

"Kiek Seimo narių turėtų atstovauti, ir kada turi būti data, dėl to diskusijos vyksta Seime. Yra įvairių siūlymų dėl datos - galbūt ne kovo mėnesį, bet rugsėjo pradžioje padaryti, nes tai irgi leistų apie pusantro, du mėnesius įsijungti į biudžeto formavimą. Ko gero šis sutrumpinimo terminas turėtų didesnę sėkmę", - sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, Vyriausybė pritarė, kad Seimo narių skaičius gali būti sumažintas. Pasak S. Skvernelio, sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar 101 Seimo narys, vietoj dabartinių 141, nebūtų per mažai.

"Jeigu mes vertintume pagal gyventojų skaičių, tai atrodo, kad proporcija būtų išlaikyta. Pagal piliečių skaičių, galbūt, yra ir per mažai. Vėlgi, kaip mes atstovausime mūsų piliečius gyvenančius užsienyje. Gali būti variantas - viena apygarda, tuomet - vienas Seimo narys, ar galbūt du Seimo nariai (būtų išrinkti emigrantų - ELTA ). Dėl to manau, kad tai yra politinės valios apsisprendimas", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras asmeniškai pasisako už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius.

"Mano pozicija kalbant apie efektyvesnį, labiau sutelktą darbą, tuo labiau, kad mes galime stebėti tendencijas ir matyti, kiek vidutiniškai posėdyje dažniausiai būna Seimo narių. Ir kitas momentas - kas, galbūt, oponuoja, kad būtų lengviau paveikti 101 arba 121 nei 141, tai jei tokiu požiūriu žiūrėtume, galime visokių argumentų rasti", - kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras teigia, kad rinkimų datos paankstinimas iš spalio perkeliant pora mėnesių anksčiau, padėtų naujai išrinktai valdžiai ateinančių metų biudžeto formavimo procese.

"Dėl datos paankstinimo, kaip turėjęs galimybę praktiškai patirti, ką reiškia formuoti Vyriausybę tokiu laikotarpiu, tikrai manau, kad vienas Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė būtų gerokai laimingesni, jeigu tą galėtų padaryti bent pusantro - porą mėnesių anksčiau. Tai yra realu", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras abejoja, ar realu rinkimų datą nukelti dar labiau - į kovą.

"Ar realu kovo mėnesį baigti kadenciją, žinant, kad pakankamai dar daug likę kadencijos ir Seimo nariai yra išrinkti ir gavę įgaliojimus veikti visam laikotarpiui, tai tas sprendimas būtų sunkesnis. Nes yra užregistruotos Konstitucijos pataisos rugsėjo mėnesį daryti rinkimus", - sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį svarstė Konstitucijos pataisas, kuriomis siūloma mažinti Seimo narių skaičių iki 101 nario.

Seimo narių, tarp kurių - "valstiečių-žaliųjų" lyderis Ramūnas Karbauskis ir jo partijos frakcijai priklausantys nariai bei keli parlamentarai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, parengtomis Konstitucijos 55 ir 57 straipsnio pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Seimą sudarytų ne 141, o 101 Seimo narys ir rinkimai būtų rengiami ne rudenį, o pavasarį - kovo mėnesio antrąjį sekmadienį.

Tam, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, už jas turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai, arba 94 parlamentarai. Dėl pataisų balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.


Premjeras tiki, kad alkoholio ribojimai ilgai neatsipirks

Prekybininkams perspėjant, kad įvedus Vyriausybėje svarstomus alkoholio prekybos ribojimus, alkoholis brangs, regionų mažos parduotuvės sutrumpins darbo laiką, o žmonės plūstels pirkti alkoholio į Lenkiją ir Latviją, Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad siūlymai yra kompromisiniai, nežlugdantys verslo, ir svarbūs, siekiant spręsti alkoholizmo problemą šalyje.

"Mes daugiau nei valandą laiko užtrukome, aš tikrai noriu pasidžiaugti ir padėkoti Sveikatos apsaugos ministerijai, nes ta išvada, aš manau, tikrai yra subalansuota, pasiektas maksimalus kompromisas, siekiant tikslų ir riboti prieinamumą, ir mažinti alkoholizmo pasekmes, ir, išlaikant racionalų sveiką protą, nežlugdyti nei mūsų ekonomikos, nei verslo", - sakė Premjeras po Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomos tokios alkoholio kontrolės priemonės, kaip nepardavimo amžiaus kėlimas iki 20 metų, pardavimo laiko trumpinimas, reklamos draudimai, pardavimo vietų griežtesnis reglamentavimas.

Vyriausybės vadovas teigė, kad dėl daugelio dalykų sutarta, o galutiniai neaiškumai turėtų būti išspręsti iki kitos savaitės Vyriausybės posėdžio.

Atsakydamas į prekybininkų argumentus, kad ribojimai paskatins pirkėjų turizmą į kaimyninę Lenkiją ir apsunkins regionų gyventojų kasdienybę, Premjeras vadina šantažu.

"Nes susiję ribojimai tie, kurie tikrai yra logiški, tai yra darbo laikas, ir kada pasakoma, kad žmonės turės rinktis, ar bėgti nusipirkti, tai pasirinkime prioritetą, ar mes negalime sekmadienio pusdienio apsieiti be pirkimo? Tuo labiau, kad viešojo maitinimo įstaigose bus prekiaujama. Tai tokie pasakymai, kad dabar parduotuvės derins laiką prie alkoholio, yra panašūs į šantažą", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras pasiektą sutarimą vadina kompromisiniu ir neatmeta, kad Seime gali būti siūlymų ir dėl griežtesnių priemonių bei ragina nesidairyti į kitas šalis. Jis tikisi, kad kaip ir įvedus tabako ribojimus, sugriežtinus prekybą alkoholiu, Lietuvos pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės.

"Tabako ribojimų atveju Lietuva buvo viena iš pirmųjų, kuri ribojimus įvedinėjo, po to šalių atsirado daugiau, ir kiek sveikatos ministras pateikė, kad ne viena valstybė laukia panašių mūsų žingsnių, ir tendencijos gali būti, kad palaikymo iš kitų valstybių turėsime. Mes neturime kopijuoti ir sakyti, kaip yra kitose valstybėse", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras neneigia, kad trumpuoju laikotarpiu dėl sumažėjusio alkoholio vartojimo valstybė gali prarasti iš akcizų surenkamų pajamų į biudžetą, bet tiki, kad ilgainiui tai atsipirks.

"Žinoma, trumpuoju laikotarpiu tai yra natūralu (praradimai į biudžetą surenkamų pajamų - ELTA), jeigu mes kalbame apie prieinamumo mažinimą. Mes ribojame prieinamumą ir tikimės, kad vartojimas nesumažės? Tada tokių žingsnių nereikia. Bus mažėjimas trumpalaikiu laikotarpiu, bet ilgalaikiu laikotarpiu, kalbant apie pasekmes, tiek sveikatai, tiek socialiniam stabilumui, saugumui ir kriminogeninei situacijai tai tikrai turi būti pliusas", - sakė S. Skvernelis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė daugeliui kompromisinių pasiūlymų, kurie pateikti Vyriausybės projekte, pritariąs, bet su tam tikromis išlygomis.

Prekybininkų atstovas nepagrįstu vadina siūlymą riboti vakarinį alkoholio pardavimo laiką dviem valandomis.

"Jis apsunkins ypatingai mažesnių miestelių mažų parduotuvių gyventojams apsipirkimo patogumą, nes parduotuvės tokios prisitaikys prie darbo laiko ir tiesiog jį sutrumpins", - sakė L. Vilimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas taip pat sako, kad savivaldybėms suteikiama per daug laisvės dėl galimybės nustatyti teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiu.

"Pateikiau pavyzdį - vienos iš savivaldybių sprendimą visoje savo rajono teritorijoje drausti prekybą alkoholiniais gėrimais šunų parodos metu. Toks pavyzdys rodo, kad tokių atvejų gali būti. Dabar savivaldybės naudojasi tokiomis teisėmis. Mes manome, kad turėtų būti aiškesni kriterijai", - sakė L. Vilimas.

Prekybininkų atstovas nekritikavo siūlymo didinti nepardavimo amžių iki 20 metų, pasak jo, čia - jau Seimo reikalas, kaip jį pagrįsti žmonėms.

"Šioje vietoje mes, kaip prekybininkai, kaip ir dabar užtikriname nepardavimo amžių iki 18 metų, tai lygiai taip pat užtikrinsime iki 20 metų nepardavimą asmenims", - teigė L. Vilimas.

Asociacijos vadovas džiaugėsi, kad buvo atsižvelgta į jų siūlymus dėl reklamos draudimo.

"Visų pirma nenueita kraštutiniausiu keliu, kad tiek valgiaraščiuose, tiek parduotuvių lentynose nebūtų galima demonstruoti alkoholinių gėrimų. Mes pateikėme išimtis, kokios, mūsų supratimu, turi būti numatytos tokiam absoliučiam draudimui, ir į jas buvo atsižvelgta", - sakė L. Vilimas.

Prekybininkų atstovas mano, kad draudimai paskatins pirkėjų turizmą į Lenkiją ir Latviją.

"Manome, kad bus labai ženkli įtaka rinkai. Tik reikia suprasti, kad visų pirma ne vartojimui, nes vartojimo įpročiai keičiasi per gana ilgą laiką, tiesiog bus įtaka pirkimo įpročiams. Tikrai matome ir stebime labai grėsmingas situacijas su didėjančiais kiekiais, dabar jau ir alkoholinių gėrimų, apsipirkimo Lenkijoje ir Latvijoje, kuri dabar turi daug mažesnius akcizus nei Lietuva. Kiekvienas papildomas ribojimas žmonėms sukelia nepatogumą, dėl ko jie vis tiek apsisprendę įsigyti tam tikrą prekę, ieškos būdų, kaip tai padaryti", - sakė L. Vilimas.

Pasak jo, alkoholis Lietuvoje brangs tiek dėl akcizų, tiek dėl mažėjančio vartojimo.

"Alkoholis bet kokiu atveju, matyt, brangs dėl mokesčių akcizų didinimo. Taip pat reikia suprasti elementarią verslo logiką, jeigu labai stipriai kris pardavimai, gamintojai savo kaštus turės pasidengti didindami kainą likusiam parduodamam kiekiui", - sakė L. Vilimas.

Vyriausybė patvirtino pagalbos avarijos aukoms ir jų artimiesiems teikimo tvarką

Vyriausybė nustatė tvarką, kuria, įvykus orlaivio avarijai, turės vadovautis institucijos ir įstaigos. Taip pat reglamentuojamas informacijos apie avariją gavimas ir perdavimas, gelbėjimo darbų organizavimas, nustatyta avarijos padarinių šalinimo bei pagalbos avarijos aukoms ir jų artimiesiems teikimo bei visuomenės informavimo tvarka.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad naujoji tvarka turėtų pagerinti būtinos pagalbos teikimą.

"Esame patyrę pamokų, kurios atskleidė atsakingų institucijų veiksmų koordinavimo trūkumą, jų nepasirengimą veikti efektyviai. Todėl dabar, įvykus orlaivio avarijai, visos tarnybos aiškiai žinos savo funkcijas, galės skubiai suteikti būtiną pagalbą, apie situaciją nedelsiant informuoti visuomenę", - sako S. Skvernelis.

Nutarime įvardintos Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Aplinkos, Užsienio reikalų ministerijų, atitinkamų savivaldybių tarnybų funkcijos. Nustatyta, kad informaciją visuomenei ir avarijos aukų artimiesiems teiks valstybės įmonė "Oro navigacija".

Avariją patyrusių orlaivių paiešką ir gelbėjimo darbus koordinuos Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priklausantis Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras, taip pat Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Atsakingos institucijos toliau tobulins šią tvarką.