1 nuotr.Trečiadienį Ministrų kabinetas išreiškė pritarimą planuojamai valstybinių miškų valdymo reformai, numatančiai sujungti 42 atskiras urėdijas į vieną valstybinę įmonę.
Projektą Vyriausybės posėdyje pristatęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad tai būtų viena nuosaikiausių reformų, kuri nesudarys prielaidų miškų privatizavimui ar išskirtinių sąlygų dideliems medienos prekybininkams.
"Iš esmės lieka ta pati aukciono principu prekybos mediena sistema, kada lemia kainos dydis", - sakė K. Navickas.
Aplinkos ministerijos rengiama pertvarka numato įmonės "Lietuvos valstybiniai miškai" steigimą su nepriklausoma valdyba, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais. Prie įmonės būtų prijungta ir Generalinė miškų urėdija bei miškotvarkos institutas. Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 10-14 mln. eurų. Reformuojant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje dar kartą patikino, kad būsima miškų valdymo įmonė nebus kuriama Vilniuje, todėl pertvarka prisidės prie regionų plėtros.
"Tos darbo vietos, kurios yra regionuose, išliks, jos bus nukreiptos į veiklą, tiesiogiai susijusią su urėdijų veikla. Tie žmonės, kurie neturės kompetencijų - bus galimybė jiems persikvalifikuoti", - posėdyje kalbėjo Premjeras.
Ministras Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad visos įmonių sutartys, sudarytos su urėdijomis, po pertvarkos liks galioti ir pereis "Lietuvos valstybiniams miškams".
Premjeras po posėdžio žurnalistams taip pat siūlė nesieti reformos su darbuotojų skaičiaus mažinimu. Esą pertvarkos tikslas yra visiškai kitoks, o kalbas apie atleidimus eskaluojantys pokyčių priešininkai.
Pasak Premjero, reformos tikslas yra efektyviai veikianti, depolitizuota įmonė, kuri neša naudą pirmiausia valstybei ir jos žmonėms. Jis teigė nematantis argumentų prieštarauti reformai.
"Jeigu kalbame apie efektyvų valstybės įmonių valdymą, apie įmonių, kurios turi generuoti grąžą į mūsų valstybės biudžetą, jei kalbame apie mūsų miškų išsaugojimą, jų tinkamą priežiūrą, atkūrimą, depolitizavimą, skaidrų valdybų paskyrimą, skaidrią vadovų atranką, tarp jų ir urėdų, - tai nepritarti tokiems tikslams nėra jokio argumento", - sakė Premjeras, pridūręs, kad kilęs pasipriešinimas reformai susijęs su šio sektoriaus politizuota veikla.
Premjeras tikisi, kad įstatymų leidėjai dėl valstybinių miškų valdymo reformos spręs jau artėjančioje pavasario sesijoje.
"Tikiuosi, kad Seimo pavasario sesijoje bus priimtas sprendimas. Šiandien pritarėme įstatymo projektams, tai yra pirmas žingsnis. Įmonė, priėmus įstatymus, galės būti įsteigta 2018 m. sausio 1 d., tada prasidės dabar esančių padalinių jungimo procesas ", - sakė S. Skvernelis.
Ministro K. Navicko teigimu, jei Seimas pritartų, reforma galėtų prasidėti nuo kitų metų, bet optimizacijos rezultatai bus matomi maždaug antrojoje kitų metų pusėje. Ministro teigimu, pertvarka yra socialiai orientuota, nes optimizuojant procesus likusius žmones bus siekiama įdarbinti prie aplinkosaugos veiklų, nebus naudojama galinga miškų kirtimo technika didelio nedarbo regionuose.
"Sutaupytos lėšos galėtų būti ir bus naudojamos miško pridėtinei vertei kurti", - kalbėjo K. Navickas.
Kalbėdamas apie kritikos sulaukusią Latvijos reformą, ministras žurnalistams teigė, kad Lietuvos įmonių pertvarka yra visiškai skirtinga.
"Latvijos pavyzdžiu nesiremiame, nes jų įmonė komercializuota, be to, pati priima sprendimus dėl kirtimo masto, o pas mus tai reglamentuoja įstatymas ir Vyriausybė. Tad to varianto net nesvarstome. Mes turime lietuvišką variantą", - sakė aplinkos ministras.
Savo ruožtu Premjeras S. Skvernelis po posėdžio akcentavo reformos svarbą Lietuvos siekiui tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Pasak Vyriausybės vadovo, šalis tikisi kitąmet tapti šios organizacijos nare, o tam būtina išspręsti ir valstybinių miškų valdymo klausimą.
R.Karbauskis: frakcija pritars urėdijų reformai
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jo vadovaujama frakcija pritars urėdijų reformai ir sprendimai bus padaryti.
"Pateikimui tikrai frakcija pritars, tikimės, kad į visus klausimus bus atsakyta. Galima nuraminti tą visuomenę, kuri yra suabejojusi, reiškia vienas ar kitas abejones. Tai nebus latviškas variantas, tai nebus toks variantas, kuris panaikintų girininkijas, tai bus lietuviškas variantas, ir šiandien mes daug išaiškinimų girdėjome. Aš manau, tas svarstymų periodas bus labai naudingas tam, kad ir Seime nekiltų abejonės, ir kad girininkų, miškininkų visuomenei bus išaiškinta. Tikiuosi, kad tie sprendimai, kurie sukelia vienas ar kitas abejones, bus padaryti tam, kad mes turėtume skaidresnę sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas jaustų tiesioginę naudą, nes šiandien grąža, kaip bebūtų keista, iš miškų sektoriaus valstybei yra labai nedidelė", - trečiadienį po Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Beje, dalis frakcijos narių skeptiškai vertina planuojamą reformą, tačiau R. Karbauskis mano, kad jie išgirs argumentus ir balsavimo metu ją palaikys.
"Dalis frakcijos mano, kad sprendimai, kuriuos mes priimame, turi būti labai apgalvoti, ir šiandien jie įsitikino, kad sprendimai yra labai gerai apgalvojami. Manau, kad frakcijos ir ministerijos nuomonė ir argumentai bus pakankami, kad mes priėmimo stadijoje visi balsuotume 100 proc.", - sakė R. Karbauskis.
Kaip jau skelbta, trečiadienį Ministrų kabinetas išreiškė pritarimą planuojamai valstybinių miškų valdymo reformai, numatančiai sujungti 42 atskiras urėdijas į vieną valstybinę įmonę.
Aplinkos ministerijos rengiama pertvarka numato įmonės "Lietuvos valstybiniai miškai" steigimą su nepriklausoma valdyba, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais. Prie įmonės būtų prijungta ir Generalinė miškų urėdija bei miškotvarkos institutas. Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 10-14 mln. eurų.
Vyriausybė nepritarė naujai mokesčių lengvatai
Vyriausybė, atsižvelgusi į Finansų ministerijos argumentus, nepritarė siūlymui žemės ūkio kooperatinių bendrovių pelnui taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą.
"Finansų ministerija peržiūri visas galiojančias mokesčių lengvatas ir, kol šis darbas nebus baigtas, jokioms naujoms lengvatoms nepritars. Be to, primenu, kad žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms jau yra taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas, o nulinis tarifas sukurtų ydingą praktiką", - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, įmonių, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau nei 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už savo nariams parduotus ar iš jų įsigytus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai bazinis šio mokesčio tarifas - 15 proc.
Be to, tokių žemės ūkio kooperatyvų pelno išmokos ūkininkams (kooperatyvų nariams) neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
17-oji Vyriausybė, įgyvendindama kompleksinę mokesčių pertvarką, yra numačiusi riboti naujų lengvatų atsiradimą bei peržiūrėti šiuo metu galiojančias.
Vyriausybė pritaria vaiko pinigų ir laidojimo pašalpų skyrimui dirbantiems užsieniečiams
Vyriausybė trečiadienį pritarė vaiko pinigų skyrimui Lietuvoje laikinai dirbantiems užsieniečiams, taip pat laidojimo pašalpų skyrimui sezoninį darbą šalyje dirbantiems atvykėliams. Seimui šį klausimą bus siūloma svarstyti skubos tvarka, nes Lietuva šias ES teisyno nuostatas vėluoja perkelti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtose teisės aktų pataisose numatyta, kad 304 eurus siekiančią pašalpą laidojimo išlaidoms apmokėti galėtų gauti sezoninį darbą Lietuvoje dirbantys užsieniečiai arba asmenys, kurie yra perkeliami įmonės viduje (komandiruojami) į Lietuvą ir turintys leidimą čia laikinai gyventi.
SADM parengtos pataisos taip pat numato skirti vaiko pinigus darbuotojams, kurie komandiruojami įmonės viduje į Lietuvą ne trumpiau nei 9 mėnesiams ir turi leidimą gyventi šalyje. Išmokų dydis būtų toks pats kaip ir Lietuvos piliečiams: 28,5 euro per mėnesį iki vaikui sueis 2 metai arba 15,2 euro už vaiką nuo 2 iki 18 metų, jei mėnesinės šeimos pajamos vienam žmogui neviršija 153 eurų.
"Seimo bus prašoma įstatymo projektus svarstyti skubos tvarka, kadangi jau yra gauti Europos Komisijos oficialūs pranešimai dėl teisės pažeidimų procedūrų vėluojant perkelti direktyvas", - Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
SADM duomenimis, pernai buvo išduota 13 leidimų dirbti sezoninį darbą Lietuvoje. SADM neturi duomenų, kiek asmenų 2016 m. buvo komandiruoti į Lietuvą, bet manoma, kad jų nebus daug, todėl laidojimo pašalpos ir išmokos vaikui papildomų asignavimų iš biudžeto nepareikalaus.
Vyriausybė pritarė mažiausiai uždirbančių mokslininkų algų didinimui
Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui padidinti vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų apatines atlyginimų ribas.
Pagal siūlymą, mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos padidėtų 50 proc.: nuo 468,6 iki 703,4 euro, vyresniųjų mokslo darbuotojų - 27 proc.: nuo 553,8 iki 703,4 euro, mokslinių sekretorių - 8 proc.: nuo 653,2 iki 703,4 euro.
Kaip posėdyje informavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tam šių metų biudžete yra papildomai surasta 3,1 mln. eurų.
"Konkretus pareiginės algos koeficientas turėtų būti nustatomas konkrečiai pareigybei, o priedai ir priemokos nustatomos konkrečiam darbuotojui. (...) Taip pat yra svarbu numatyti galimybę ne tik mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, bet ir institutų darbuotojams, jų pavaduotojams, moksliniams sekretoriams gauti valandinį atlygį už pedagoginį darbą", - sakė J. Petrauskienė.
Tokį siūlymą yra pateikę Seimo nariai Raimundas Paliukas, Orinta Leiputė, Arimantas Dumčius. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo iš esmės pritarti pasiūlytam įstatymo projektui, bet jį pakoreguoti.
Lietuvių kalbos kultūros metais - dėmesys lietuvių kalbai
Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą ir jame numatė įvairias veiklas, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą, visų pirma, vaikų ir jaunimo grupėse, skatins domėjimąsi gimtąja kalba ir jos istorija.
"Lietuvių kalba yra ne tik viena seniausių kalbų pasaulyje, bet ir mūsų tvirtybės, vienybės simbolis. Galbūt kartais net nepagalvojame, kokia ilgaamže, unikalia ir daugelio pasaulio kalbininkų tyrinėjama kalba bendraujame. Mes kaip tauta turime džiaugtis ir didžiuotis sugebėję ją išsaugoti", - apie gimtosios kalbos reikšmę kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šiais metais planuojama apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojus, išrinkti taisyklingiausius jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir studentų mokslo darbus. Taip pat numatoma surengti Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkursą, organizuoti lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą, kurioje dalyvautų vaikai, besimokantys tiek šalies, tiek ir užsienyje esančiose lietuviškose mokyklose.
Kitais visame pasaulyje organizuojamais renginiais, geresnėmis prieigomis prie lietuviškų elektroninių leidinių, "Tautosakos savaite" bus siekiama populiarinti lietuvių kalbą ir neformalųjį mokymą Lietuvoje bei svetur.
Vyriausybė savo programoje yra numačiusi saugoti nacionalinį kultūros paveldą, prasmingais darbais atskleisti jo svarbą, išlaikyti svarbiausią mūsų kultūros pamatą - gimtąją kalbą.
Sudaromos lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų
Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui sudaryti sąlygas motyvuoti akcinių bendrovių darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą - neatlygintinai arba iš dalies neatlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Lengvesnis akcijų suteikimas darbuotojams, stebėtojų tarybai ir valdybai leis dar labiau įsitraukti į įmonės veiklą.
„Siūlomais pakeitimais siekiame didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir tikimės, kad ši forma taps priimtinesnė vidutiniam verslui. Be to, pakeitimai padės kurti patrauklią investicinę aplinką, nes kartu bus mažinama ir administracinė našta verslui", - sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Vyriausybė taip pat pritarė kitiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams - numatoma sumažinti minimalų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį iki 25 tūkst. eurų (anksčiau - 40 tūkst. eurų).
Taip pat atsisakoma maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, bus nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
Civiliniame kodekse ketinama nustatyti, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą bei išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS.
Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projektai bus teikiami svarstyti Seimui.
