Vyriausybės programa „Tik rytoj, tik poryt“

Jei žmogus turi principingą planą - pagaminti taburetę, jis gamybos priemonėmis ir žaliava paprastai apsirūpina iš anksto. Turi ir lentų, ir vinių, ir plaktuką. Tad vos jam suteikiama taburetės gaminimo teisė, iškart puola darbuotis. Ne vinių ieškoti, bet kalti taburetę. O Vyriausybė tik dabar kalba apie „vinis“ ir „plaktukus“. „Taburetes“ išvysime daug vėliau. Negi ministrai, prieš sutikdami eiti pareigas, negalėjo apsirūpinti „plaktukais“? Joks stalius tokio aplaidumo nesuprastų.

Dėl Vyriausybės vienuose rūmuose piliečiai turbūt jaudinsis mažiausiai. Tegul. Vilniuje rūmų pakaks. Jei kas, pastatys naują pastatą. Keistoka tik tiek, kad programos priemonių planas orientuotas ne į esamą, bet į būsimus, gana tolimus laikus. O kol kas mokyklos apsieis be psichologų. Savižudžiai iki kitų metų gali laisvai žudytis. Tiesa, priemonių planas - savotiška atodanga. Parodanti visus dabartinio mūsų socialinio gyvenimo skaudulius. Jei Vyriausybės programoje numatyta, kad pas šeimos gydytoją 2020 metais pateksime per 7 kalendorines dienas, tai kiek dabar ligoniai laukia? Tokių duomenų net NĖRA!

Vyriausybė užsibrėžusi bent pusmečiu prailginti vidutinę Lietuvos vyrų ir moterų sveiko gyvenimo trukmę. Vyrai išliks sveiki iki 58,5 m, o moterys - iki 62,8 m. Tai, kaip skelbia Vyriausybės orakulai, įvyks 2020 metais. Kaip tai pasieks? Aktyviai išaiškindami asmenis, priklausančius rizikos grupėms. Tarkim, per daug geriančius. Tad visi, kurie neturi pensinio amžiaus, mažiau gers, todėl pusmečiu trumpiau dirbs savo darbus pasiligoję. O prieš pat pensiją vis vien dauguma piliečių bus chroniški ligoniai. Iki vis ilgėjančio pensinio amžiaus šliaužte prišliauš.

Kita vertus, kaip žmogui nepasiligoti? Nuo gripo dykai skiepijami tik vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai ir senjorai. Bet vos ne kasmet gripo epidemijos skelbiamos visose šalies savivaldybėse. Darbingi žmonės bent savaitę guli namie lovose. Neina į darbą. Negamina bendrojo vidaus produkto. Gauna laikino nedarbingumo pašalpas. Už gydymą apmoka ligonių kasos. Tad kas valstybei ekonomiškai labiau apsimoka? Ar dykai piliečius skiepyti, ar ilgai šelpti, gydyti? Ypač jei gripas su komplikacijomis. Viena gripo vakcinos dozė kainuoja valstybei 4 eurus. Bet gripu susirgęs darbuotojas jau paima iš valstybės apie 200 eurų. O ko valstybei labiau reikia? Sveikų, darbingų piliečių ar ligonių?

Dar vienas pavyzdys. Aktualus grybautojams, uogautojams ar šiaip gamtos mylėtojams. Vienas pasiskiepijimas nuo erkinio encefalito kainuoja žmogui 22 eurus iš savo kišenės. Per metus - 66 eurus, nes rekomenduojama skiepytis triskart. O kodėl valstybė nesuteikia nemokamos paslaugos? Juk gydymas nuo erkinio encefalito, lovadieniai, įvairios paciento reabilitacijos, o gal net neįgalumas ligonių kasoms ir „Sodrai“ kainuoja daug brangiau. Vidutinė nervų sistemos sunkios infekcijos gydymo kaina - 2110,97 euro. Neskaičiuojant, kiek laiko žmogus nėjo į darbą. Bet niekas kažkodėl neskaičiuoja, kas valstybei ekonomiškai naudingiau.

Sveikatos apsaugos sistema taip sutvarkyta, kad pacientas kuo labiau įsisirgtų. Tarkim, žmogus pastebi, kad jo viena akis keistai mirga. Nėra okulistas, todėl neįtaria, kad pradeda plyšti ir atšokti akies tinklainė. Registruojasi pas šeimos gydytoją. Šis, kaip numatyta Vyriausybės programoje, 2020 m. priims po 7 dienų. Pamatuos kraujo spaudimą. Dėl akies mirgėjimo nusiųs pas okulistą, neurologą. Nes gal dėl prastos kraujotakos akis mirga. Tik keista, kad tik viena. Retesni specialistai, jei iš viso dirba šeimos klinikose, atvažiuoja tik kartą per savaitę. Geriausiu atveju priims po 1-2 sav. Okulistas duos siuntimą į Akių kliniką. Jei gyveni provincijoje, teks laukti ilgiau. Jei gyveni Kaune ar Vilniuje, lauksi trumpiau. Gal ką nors suveiksi per pažintis. Bet kol žmogus pasieks akių chirurgą, akis jau bus apakusi. Nes tinklainė galutinai suplyšusi. Lazeriu jau nesulopysi. Ligonių kasoms teks apmokėti brangią operaciją. Negarantuojančią, kad pavėlavęs pacientas matys. Taip pat teks ligonių kasoms apmokėti už šeimos gydytojo, okulisto, neurologo darbą. Ir paciento lovadienius. „Sodrai“ - už laikiną, o gal jau nelaikiną nedarbingumą. Jei pacientas dirbo ten, kur būtinas geras regėjimas.

Aišku, kas nors sakys, kad toks akies atvejis - išimtis. Bet žmogų lygiai taip pat gali ištikti ir kitokios sveikatos bėdos. Per mažos, kad kviestum greitąją medicinos pagalbą. Bet pakankamos, kad tektų pereiti šeimos gydytojo ir specialistų pakopas. Jei turi pinigų užsimokėti už mokamas paslaugas, ilgai neuždelsi. O jei neturi pinigų, koks nors medicininės diagnostikos aparatas bus labai ilgai užimtas. Įdomu, kiek lietuvių patenka pas onkologus dar pirmos vėžio stadijos. Kažin, ar tokių daug...

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“