 |
V.Žukas: neturime gynybos plano, apibrėžiančio institucijų ir visuomenės funkciją agresijos atveju (10)
Gailė Jaruševičiūtė, Elta
Vyriausiasis prezidento patarėjas Vytautas Žukas sako, kad pagrindinis Lietuvos saugumo sistemos trūkumas yra aiškaus gynybos plano, apibrėžiančio visuomenės ir valstybės institucijų atsaką į agresiją, neturėjimas.
1 nuotr.
„Rimtas trūkumas yra tai, kad mes iki šiol esame parengę tik ginkluotos gynybos planus, neturime plano, kuris apibrėžtų visuomenės ir valstybės institucijų atsaką į galimą karinę agresiją. (...) Neturime plano, kuris tiksliai numatytų, kokį vaidmenį turi atlikti neginkluotas pilietinis pasipriešinimas“, – Seime vykstančioje konferencijoje „Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę“ sakė V. Žukas.
V. Žukas pabrėžė, kad, siekiant efektyvios valstybės gynybos, kiekvieno piliečio indėlis yra labai svarbus, todėl, pasak jo, reikia sudaryti sąlygas pritaikyti kiekvieno piliečio asmenines savybes šiam tikslui. Prezidento patarėjo teigimu, šis tikslas turi atsispindėti ir gynybos plane, kuris privalo būti parengtas jau artimiausioje ateityje.
„Tokį visą apimantį valstybės gynybos planą būtina parengti artimiausioje ateityje. Šiame procese turi dalyvauti visos atsakingos valstybės institucijos, ir toks yra Lietuvos Respublikos prezidento siekis“, – sakė V. Žukas.
Konferencijoje dalyvavęs Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis taip pat kalbėjo apie visuomenės mobilizacijos ir įsitraukimo svarbą atsako į agresiją atveju. Pasak pranešėjo, norint pasiekti mobilizaciją – būtina struktūrizuotis.
„Mobilizacija nėra duotybė. (...) Kad tai būtų pasiekta, reikia struktūrizuotis, reikia koreliuoti visuomenės mobilizacinius gebėjimus, o tai nuo kiekvieno iš mūsų išprusimo, darbo, įsitraukimo į visuomeninę veiklą priklauso ir tuos dalykus reikia subendrinti“, – tegė V. Vilkelis.
Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Rekomenduojami straipsniai
