Žingsnis teisinės valstybės link

Teisingumo ministrė M.Vainiutė Seimui šiandien pateikė projektą, kuriuo siūloma patobulinti Baudžiamojo proceso kodeksą (pataisoms Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu). Jis šiuo metu numato, kad baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas bet kokiu atveju, jei tik sueina senaties terminas. Teisingumo ministerija siūlo naują nuostatą - procesas privalo būti nutrauktas tik tuo atveju, jei suėjo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Taip paliekama galimybė kaltinamajam, kuris jaučiasi nepelnytai apkaltintas, siekti reabilitacijos, nes šiuo metu sukakus senačiai teismas negali skelbti ne tik kaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio.

Teisingumo ministeriją tokį projektą teikti paskatino pernykštis Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad, sukakus senačiai ir nesant galimybės viešai paneigti kaltinimą, sudaromos prielaidos kilti didelei žalai kaltinamojo garbei ir orumui, jo ir jo šeimos geram vardui bei reputacijai.

„ Manyčiau, kad tai labai geras sumanymas, nes dabar kategoriškai atsisakoma tęsti bylos tyrimą, jei sueina senatis. Dabar iš žmogaus atimamas šansas apsiginti, jei jis to nori, todėl ministrės siūlymas - pažangus dalykas. Šiuo metu esantis reglamentavimas nesudaro galimybės prokurorui ar teisėjui tirti bylą esant senačiai. Ji nutraukiama, tačiau tas įtarimas, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, išlieka. Žmogus neturi galimybės būti reabilituotas,“ - sako žinomas teises profesorius Alfonsas Vaišvila.

- Kai sukanka senatis, net ir apie asmenį, kuris nepadarė nusikaltimo, visuomenėje dažniausiai vyrauja nuomonė: išsisuko.

- Būtent taip dažniausiai ir yra. Tačiau šis pažangus ministrės siūlymas orientuotas į atskiro žmogaus galimybę apginti savo garbę ir orumą. Tai yra artėjimas prie teisės, prie asmens teisių akcentavimo.

- Kodėl dabar nutraukiamas tyrimas sukakus senačiai, net jei kaltinamasis to nenori? Taupomi valstybės pinigai?

- Mes prie atskiro žmogaus teisių saugojimo akcijos labai lėtais žingsniais artėjame. Tuos žingsnius buvo galima jau seniausiai žengti. Tačiau pas mus mąstoma nenuosekliai, nuo fakto iki fakto šokinėjama kengūros principu. Žmogui, kuris yra nekaltas, svarbu savo nekaltumą įrodyti, nors sukakus senačiai jam jau niekas nebegresia. Bet juk yra ir moralinis aspektas, visuomenė turi žinoti, kad tokio nusikaltimo jis nėra padaręs.

- O, be moralinio aspekto, ar nėra ir praktinių? Gal kaltintam, bet nenuteistam dėl senaties sunkiau įsidarbinti?

- Juridiškai tai neturėtų būti kliūtis įsidarbinti, tačiau tik juridiškai. Niekas nenorės įdarbinti žmogaus, kuris galimai yra padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, nebūtų jokių šansų eiti politinio pasitikėjimo pareigų, taip pat su tokia dėme būtų neįmanoma įsidarbinti STT, FNTT, valstybės tarnyboje ir t.t. Niekas tiesiai nesakytų, kad tu nepriimamas dėl to, tačiau, žiūrėk, per konkursą tau ir nubrauktų kokį balą. Dabar darbinantis į slaptas pažymas dar ir mažesnės nuodėmės įrašomos.

- Senatis dažniausiai sukanka, kai per tam tikrą laikotarpį nepavyksta surinkti kaltę įrodančių faktų. Ar tokiu atveju, sukakus senačiai, lengva būtų įrodyti ir kaltinto asmens nekaltumą?

- Palietėte labai svarbų aspektą. Byla nutraukiama, kai manoma, kad esamomis sąlygomis negalima nei nustatyti, nei paneigti konkrečių faktų buvimo. Tai yra įrodinėjimo problema. Su ja būtų susiduriama ir kai asmuo siektų reabilitacijos. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad, sukakus senačiai ir asmeniui paprašius tirti bylą, jis sulauks ne reabilitacijos, o kaltinamojo nuosprendžio, nes galbūt paaiškės naujų aplinkybių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“