Žmonės bėga dėl euro išaugintų kainų

Emigracijos banga neslūgsta - palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Taigi pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo (2015 m. - 22,4 tūkst.).

Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 14,2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų) - 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m. Pernai į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių (29,5 proc. visų imigrantų), tai 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 m.

Statistika taip pat rodo, kad iš šalies išvyksta jaunimas. Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20-29 metų, kas ketvirtas - 30-39 metų.

O patraukliausia vieta imigruoti vis dar išlieka Jungtinė Karalystė. Pernai į šią šalį išvyko beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. - į Airiją, 7,8 proc. - į Norvegiją, 7,6 proc. - į Vokietiją.

2016 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo 44,6 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijos - 9,5 proc., Airijos - 8,6 proc., Ukrainos - 8,3 proc., Vokietijos - 5,9 proc. 2015 m. kas antras grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, 11 proc. - iš Airijos, 10,7 proc. - iš Norvegijos.

2016 m. į Lietuvą imigravo 1,6 tūkst. (26,5 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 1,2 tūkst. (19,4 proc.) - Baltarusijos, 841 (14,1 proc.) - Rusijos Federacijos.

Emigracijos skaičius išvydęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dauguma šalį palieka, nes negali oriai gyventi ir pragyventi: „Emigracija yra iššūkis, kurį turime bent jau sugebėti sustabdyti. Reikia, kad ateitų užsienio investicijos, kartu ir vietos investuotojai galėtų investuoti ir kurti konkurencingas darbo vietas - ne vien konkuruoti darbo užmokesčiu, kas šiandien vyksta, bet ir darbo našumu. Norėdami pasiekti darbo našumą, skatinsime verslą investuoti į modernias technologijas fiskalinėmis, mokesčių paskatomis.“


Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, tyrinėjanti emigracijos procesus:

Labai aktualu ir skaudu, kad 2015 m. įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o 2016 m. - net 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau, nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose.

Pastarųjų metų emigracijos srautai beveik prilygsta kritiniams trečiosios bangos emigracijos metams. Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, visgi statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita.

Nors anksčiau vyrai ir moterys migruodavo panašiai, 2014 m. emigruojančių vyrų skaičius ėmė lenkti moterų skaičių, o 2015 m. tas skirtumas gerokai išaugo.

Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis.

Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtų bangų. Antroje vietoje - produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 proc.). Palyginkite, per pirmą bangą - 25 proc., antrą - 29 proc., trečią - 35 proc. respondentų įvardino kainų svarbą.

Darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia Lietuvoje gyvenantys žmonės (40 proc. respondentų), ir asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 proc.) taip pat įvardinami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba per kiekvieną bangą vis didėja.

Kalbant apie traukos veiksnius, didesnės pajamos svečioje šalyje buvo įvardintos beveik 60 proc. ketvirtosios migracijos bangos respondentų. Tai taip pat didesnis skaičius lyginant atsakymus su kitomis migracijos bangomis.

Apžvelgiant šiuos ekonominius veiksnius ir jų augančią svarbą, tai galima pavadinti „išgyvenimo strategija“. Tokią strategiją žmonės rinkosi ir po 1990-ųjų, kai buvo itin didelis nedarbo lygis ir reikėjo ieškoti išeičių.

Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu. 46 proc. visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą - tik 17 proc. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardinti Lietuvą savo namais.

Nerimą kelia ir tokie faktai, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą.

Apžvelgus visas emigracijos bangas galima teigti, kad dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių, ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja. 2000-2005 m. prognozės, kad naujos ES šalys pamažu prisivys senbuves savo darbo užmokesčiu ir migracijos srautai iš jų sumažės, Lietuvos atveju nepasitvirtino. Lietuva savo minimaliu, taip pat ir vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto. Tuo metu perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“