Žvalgyba: Rusija karinius veiksmus galėtų pradėti per 24-48 val.

Bendrame dviejų žvalgybų dokumente pabrėžiama, kad šiemet karinis Rusijos aktyvumas regione išliks padidėjęs dėl rugsėjį planuojamų "Zapad 2017" pratybų, o iki jų Maskvos nurodymu dažniausiai rengiami "netikėti" kovinės parengties patikrinimo įvertinimai Rusijos ginkluotose pajėgose.

Žvalgyba taip pat teigia, kad pagrindiniu prioritetu Vakarų kryptimi ir Kaliningrade Rusijai išlieka reakcijos greitis ir atgrasymas.

"Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24-48 val. pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos valstybes", - teigiama ataskaitoje.

Anot žvalgybos, Rusijos karinė vadovybė siekia turėti karinius pajėgumus, su kuriais regione karinę operaciją būtų galima įvykdyti be akivaizdaus ilgesnio pasiruošimo, nes taip iki minimumo būtų sutrumpintas priešininko laikas pasiruošti efektyviam atsakui.



Ataskaita: Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkai bandė verbuoti lietuvius

Didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui išlieka Rusija, o nuo jos sistemiškai priklauso ir mūsų šalies kaimynė Baltarusija. Abiejų šalių žvalgybos savo šalyse bandė verbuoti lietuvius, grėsme energetiniam saugumui įvardijami siekiai abiejose šalyse statyti branduolines jėgaines, taip pat žiniasklaidos propaganda bei bandymai eskaluoti etninę priešpriešą, teigiama pirmadienio rytą per Krašto apsaugos ministerijos tinklalapį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitoje.

Ataskaitoje konstatuojama, kad Rusija, agresyviai siekianti dominuoti regione ir pakeisto globalią jėgų pusiausvyrą, yra didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis.

Lietuvos nacionaliniam saugumui rizikos veiksniu įvardijama ir sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Abiejų šalių žvalgybos pernai glaudžiai bendradarbiavo ir tęsė aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą.

Dėl 2016 m. Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus . Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbavo į Baltarusiją vykstančius lietuvius, rinko informaciją apie Lietuvos karinę ir kitą strateginę infrastruktūrą, teigiama ataskaitoje.

Pernai, pagal ataskaitą, iš esmės nesikeitė Rusijos ekonominė politika Lietuvos atžvilgiu. Didžiausią pavojų energetiniam saugumui keliančiais projektais įvardintos Astravo atominės elektrinės statyba ir bandymai atgaivinti Baltijos (Baltijskaja AES) atominės elektrinės Kaliningrado srityje projektą.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija stiprino priemones, ribojančias žiniasklaidos laisvę ir prieigą prie alternatyvių informacijos šaltinių šalyje, bei vykdė žiniasklaidos priemonių plėtrą užsienyje, pasitelkdama internetinę žiniasklaidą ir propagandinius renginius, siekė daryti įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai, eskaluodama tokias visuomenei jautrias temas, kaip NATO pajėgų dislokavimas ar Sausio 13-oji, viešojoje erdvėje kaltino Lietuvą istorijos falsifikavimu.

Grėsme nacionaliniam saugumui įvardijamas ir kibernetinis šnipinėjimas prieš Lietuvos valstybės institucijas. Pagal ataskaitą, didžioji dalis pernai prieš Lietuvos valstybinį sektorių įvykdytų kibernetinių išpuolių yra siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, jų remiamomis grupuotėmis ir pavieniais programišiais.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija siekė silpninti Lietuvos socialinį integralumą, eskaluodama etninę priešpriešą. Nors Rusijai palankios visuomenės ir politikos jėgos neįgijo didelės įtakos Lietuvos vidaus procesams, tačiau jų atstovai išnaudojami Rusijos propagandos tikslais, pažymi analitikai.

Anot ataskaitos, kraštutinių ir ekstremistinių ideologijų rėmėjų Lietuvoje nėra daug ir jie šiuo metu nepajėgūs savarankiškai išprovokuoti didelio masto neramumų.

Ataskaitoje pažymima, kad pernai terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, o "Islamo valstybė" planavo ir vykdė išpuolius ne tik Europoje, bet ir turistų iš Lietuvos pamėgtose šalyse - Egipte ir Turkijoje. Už saugumą atsakingos institucijos neatmeta, kad Europos Sąjungos ir NATO narė Lietuva gali tapti teroristų taikiniu, tačiau tokios tikimybės nevertina kaip didelės.

Pernai sumažėjo nelegalių migrantų srautai į Europą, tačiau tai vis dar kėlė saugumo grėsmes, nes nelegalių migrantų keliais naudojosi ir dalis teroristinius aktus Europoje rengusių "Islamo valstybės" narių, teigiama ataskaitoje.


Žvalgyba: aktyviu verbavimu užsiima FSB darbuotojas S.Kulešovas

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai užsiima Lietuvos gyventojų verbavimu, kurie vyksta į Kaliningrado sritį, rašoma žvalgybų parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame dokumente teigiama, kad FSB itin aktyviai veikia su Kaliningradu besiribojančiuose Lietuvos regionuose, o S. Kulešovas dažnai prisistato kaip pasienio tarnybos darbuotojas, ES bendradarbiavimo per sieną programos koordinatorius.

"S. Kulešovas potencialius taikinius stebi įvairiuose dvišalio bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi susirinkimuose, bendrų Lietuvos ir Kaliningrado ES lėšomis finansuojamų projektų konferencijose, lietuvių bendruomenės Kaliningrado srityje renginiuose", - rašoma ataskaitoje.

VSD ragina gyventojus, ką nors žinančius apie S. Kulešovą ir jo veiklą, susisiekti su departamentu.

Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos pareigūnai dažnai mėgsta pasinaudoti jaunais ir naiviais Rusijos ambasados darbuotojais informacijai rinkti.

"Nepraėjus nė kelioms valandoms žvalgas apie užmegztus ryšius informuoja Maskvoje esančius savo koordinatorius ir jie sprendžia, ką toliau daryti", - rašoma ataskaitoje.


Saugumo ataskaita: Rusijos įtakos čiuptuvai nusitaikė ir į Lietuvos totorius ir lenkus

Rusija, siekdama savo tikslų, siekia ne tik sukliudyti sėkmingą Lietuvos lenkų integraciją, bet ir didinti savo įtaką totorių bendruomenėje, rodo pirmadienio rytą per Krašto apsaugos ministerijos tinklalapį paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitos duomenys.

Pagal ataskaitą, pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei. Ši šalis yra suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas. Dalis Lietuvos totorių seniai dalyvauja Rusijos tėvynainių veikloje, teigiama ataskaitoje.

Joje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės. Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei.

Tai padarius būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse. Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, aiškina analitikai.

Ataskaitoje minima, kad Rusijos finansuojami ir Lietuvoje veikiantys tėvynainių teisių gynėjai dalyvauja tarptautinių organizacijų - Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žmogaus teisių gynimo forumuose ir kartu su Rusijos diplomatais kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises.

Tai aiškinama tuo, kad Rusijos tėvynainių politika siekiama formuoti Rusijos įtakos sklaidai palankią terpę ir silpninti šių valstybių socialinį integralumą kurstant etninę priešpriešą.

Šią veiklą vykdyti lengviau uždaroje tautinėje bendruomenėje, todėl Rusija ir jos įtakos grupės Baltijos valstybėse siekia sukompromituoti bet kokius bandymus vykdyti integraciją skatinančias tautinių bendruomenių švietimo ir mokyklų pertvarkas, pavyzdžiui, stiprinti valstybinės kalbos mokymą, teigiama ataskaitoje.

Anot saugumo ir žvalgybos pareigūnų, Rusijai toliau išlieka svarbus simbolinę ir praktinę reikšmę šaliai turintis "Maskvos namų" Vilniuje projektas. Iki šiol Rusijai nepavyko Lietuvoje įkurti jokios panašaus statusą turinčios institucijos. Už saugumą atsakingos institucijos neatmeta, kad šiemet Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą.


Ataskaita: Rusija "dvasines vertybes" bruka ir per dvasinius judėjimus

Idėjos apie Vakarų civilizacijos ir liberalios demokratijos žlugimą brukamos ir per dvasinius judėjimus. Lietuvoje veikia keletas judėjimų, kurie priskirti "Naujosios eros" krypčiai, kurie siekia, kad greičiau prasidėtų naujoji neva dvasingos Rusijos era, jos atgimimas ir suklestėjimas, teigiama pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitoje.

Naujoji Rusijos era dažnai siejama su Vakarų civilizacijos ir liberalios demokratijos žlugimu. Šių idėjų sklaida atitinka dabartinio Kremliaus režimo ideologiją, kuria siekiama Rusiją pateikti kaip alternatyvą Vakarams ir taip atkurti įtaką posovietinėje erdvėje, teigiama ataskaitoje.

Anot saugumo ir žvalgybos analitikų, Rusijos dvasinių judėjimų idėjos atitinka dabartinio Kremliaus režimo ideologiją - siekiama Rusiją pateikti kaip alternatyvą Vakarams ir taip atkurti įtaką posovietinėje erdvėje.

Prieš keletą metų tarp šių judėjimų pradėjo išsiskirti Valerijaus Sinelnikovo draugų klubas "Baltosios gulbės" ir to paties pavadinimo leidykla. Prieš trejus metus ji išleido knygą apie krizę, pernai - Staliną šlovinantį leidinį, o šiemet ketina pristatyti dar vieną žymaus Rusijos radikalo Nikolajaus Starikovo leidinį.

Prieš "anglosaksų sąmokslą" ir įvairias Vakarų įtakos apraiškas Rusijoje kovojantis N. Starikovas buvo atvykęs į susitikimą su savo skaitytojais Vilniuje ir davė interviu Lietuvos rusakalbiams skirtai žiniasklaidai.

Žvalgybos ir saugumo pareigūnai daugumą Rusijos "Naujosios eros" dvasinių judėjimų atstovų Lietuvoje vertintina kaip mažai įtakos Lietuvos vidaus procesams turinčias Rusijos "minkštosios galios" priemones, apsiribojančias "Rusijos dvasinių vertybių" sklaida.

Rusijos propagandisto N. Starikovo knygų leidyba rodo, kad leidyklos "Baltosios gulbės" atstovai pradeda veikti ne tik kaip Rusijos "minkštosios galios" priemonė, bet ir įgyvendinti ardomojo pobūdžio Rusijos ideologinę politiką, kuria siekiama menkinti Lietuvos valstybingumą. Vienas būdų tam pasiekti yra teigiamo sovietų (taip pat ir Stalino) vaidmens Lietuvos raidai formavimas, sovietų okupacijos ir nusikaltimų neigimas, teigiama ataskaitoje.


Saugumo ataskaita: Rusijos dėmesys Lietuvos kaimynystėje vykdomiems energetiniams projektams tik stiprės

Trečiosios šalys stiprina aplink Lietuvą statomų atominių jėgainių projektų lobizmą Europos Sąjungoje, o jų dėmesys šiems projektams tik stiprės, sakoma pirmadienį visuomenei pristatytoje bendroje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Dokumente, įvertinant grėsmes Lietuvos energetiniam ir ekonominiam saugumui, taip pat teigiama, kad Rusijos dujų milžinė "Gazprom" siekia išsaugoti savo pozicijas Baltijos šalyse. Tuo metu Rusijos strategija nukreipti vietinės kilmės krovinius į savus jūrų uostus gali sudaryti prielaidas skaldyti Baltijos valstybių pozicijas svarbiais regiono ekonominio saugumo klausimais.

Ataskaitoje skelbiama, kad Baltarusijos kartu su rusų korporacija "Rosatom" vykdoma Astravo atominės elektrinės (AAE) statyba, nepaisant 2016 m. įvykusių incidentų, vyko forsuotu režimu, nesilaikant tarptautinių saugumo reikalavimų ir ignoruojant Lietuvos priekaištus dėl neužtikrinamo AAE saugumo. Tuo pat metu Baltarusijos institucijos kartu su "Rosatom" aktyviai bandė stiprinti lobistinę veiklą ES šalyse ir institucijose.

AAE įvaizdžio formavimas buvo įtrauktas ir į Rusijos ir Baltarusijos ekspertų klubo, kuris buvo įsteigtas Minske 2016 m. kovą ir kurio veikloje dalyvauja žinomi Rusijos propagandistai, darbotvarkę. Lietuvos pareigūnų ataskaitoje akcentuojamas esą akivaizdžiai vyraujantis politinis AAE projekto aspektas.

Nors Kaliningrado srities Baltijos atominės elektrinės (BAE) statybos liko užkonservuotos, "Rosatom" suaktyvino veiklą, kuria buvo siekiama sudaryti prielaidas projektą atgaivinti: pagrįsti tariamą BAE naudą, užsitikrinant ES šalių paramą bei elektros eksporto rinkas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas lobistinei veiklai ES institucijose.

Baltarusijos institucijų bandymai riboti neigiamos informacijos apie AAE sklaidą rodo, kad artimoje perspektyvoje Baltarusija laikysis pozicijos neteikti visos informacijos apie projekto įgyvendinimo eigą, o vis aktyvesnė korporacijos "Rosatom" "įvaizdžio formuotojų" (lobistų, diplomatų, žurnalistų ir politikos technologų) veikla rodo išskirtinį Rusijos dėmesį Lietuvos kaimynystėje vykdomiems energetiniams projektams. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šis dėmesys tik stiprės: toliau bus bandoma patraukti į savo pusę EK pareigūnus, daryti įtaką per žiniasklaidą, naudotis Rusijos ir Baltarusijos politikos technologų paslaugomis.

Ataskaitoje skelbiama, kad Rusija siekia išlaikyti įtaką Europos dujų rinkoje. Per Baltijos jūrą iš Rusijos į Vokietiją planuojamas tiesti dujotiekis "Šiaurės srautas-2" sulėtintų Europos energetinės sąjungos kūrimosi procesus bei sumažintų jos efektyvumą. Kompanija "Gazprom" taip pat tikisi užsitikrinti rinkos dalį Baltijos jūros regione įgyvendindama ir suskystintųjų gamtinių dujų projektus Kaliningrado ir Leningrado srityse.

Nepaisant akivaizdžių pokyčių Lietuvos energetinių išteklių rinkoje, 2016 m. Rusijos koncernas "Gazprom" bandė išlaikyti savo dalį Lietuvos dujų rinkoje, tačiau prarado didžiausius klientus regione. Prognozuotina, kad "Gazprom" sieks išsaugoti savo pozicijas regione, taip pat ir bandydamas manipuliuoti tiekiamų dujų kaina.

Rusija toliau vykdo protekcionistinę politiką, nukreiptą prieš Baltijos jūros uostus ir didinančią jų konkurenciją. Neigiamą įtaką Lietuvos transporto sektoriui darė Rusijos sprendimas mažinti žaliavinės naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms bei perorientuoti krovinius į Rusijos uostus.

2016 m. Rusijos kompanijos žymiai mažiau savo produkcijos gabeno per Latvijos jūrų uostus. Rusijos strategija nukreipti vietinės kilmės krovinius į savus jūrų uostus, skatinusi konkuruoti Baltijos šalių transporto kompanijas, gali sudaryti prielaidas skaldyti Baltijos valstybių pozicijas svarbiais regiono ekonominio saugumo klausimais.

Pagrindinis Rusijos tikslas autotransporto pervežimų sektoriuje buvo blokuoti lietuviškų kompanijų vykdomą tranzitinių krovinių pervežimą, siekiant ilgainiui perimti visą nelietuviškos kilmės krovinių gabenimą. 2016 m. Lietuvos autotransporto pervežimų įmonės buvo priverstos toliau konkuruoti su Rusijos įmonėmis nelygiavertėmis sąlygomis. Rusija ne tik darė spaudimą Baltarusijos muitinės kontrolės pareigūnams periodiškai stabdyti krovinių pervežimus Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, bet ir pradėjo taikyti daugiau administracinių reikalavimų Lietuvos autotransporto bendrovėms ir valstybinėms institucijoms, be to, buvo padidinti kelių mokesčiai.


Prorusiški ir radikalūs politikai kol kas didesnės įtakos neįgavo

Rusijai palankias idėjas skleidžiantys politikai ir visuomenininkai bei radikalai didesnės įtakos Lietuvoje neįgavo, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitoje pateikta informacija.

Saugumo ir žvalgybos organizacijų duomenimis, Lietuvoje veikia keletas Rusijai palankių visuomeninių organizacijų ir politinių partijų, kurios atkartoja Rusijos propagandos klišes - skleidžia antivakarietiškas idėjas, protestuoja prieš NATO pajėgų dislokavimą ir karines pratybas, menkina Rusijos grėsmę ir kaltina Lietuvą esant rusofobišką.

Kai kurie šių organizacijų atstovai propaguoja Rusijos interesams naudingą "neutraliteto" strategiją Lietuvos saugumo ir užsienio politikoje, ragina nesikišti į Vakarų bei Rusijos konfliktą ar net išstoti iš NATO. Teigiama, kad tik taip galima išvengti Rusijos grėsmės Lietuvos suverenitetui, teigiama ataskaitoje.

Rusijai palankūs visuomeniniai judėjimai ir politinės partijos, siekdamos populiarinti savo idėjas, organizuoja įvairias protesto akcijas. Vienu iš paskutinių tokio pobūdžio renginių pavyzdžių įvardijama sausio 16 d. Vilniuje prie Seimo vykusi akcija "Už taiką ir teisingumą", kurioje Socialistinio liaudies fronto ir Kovotojų už Lietuvą sąjungos atstovai paskelbė peticiją su reikalavimu pradėti Lietuvos išstojimą iš NATO. Renginio data buvo specialiai suderinta su tą pačią dieną prieš 8 metus prie Seimo vykusiomis riaušėmis.

Nors anot saugumo analitikų, ką parodė ir pastarieji Seimo rinkimai, šių organizacijų skleidžiamos idėjos netapo populiarios Lietuvos visuomenėje, Rusijai palankios organizacijos ir jų atstovai yra efektyviai išnaudojami Kremliaus kontroliuojamos propagandinės žiniasklaidos formuojant įvaizdį, kad Lietuvoje veikia Rusijos užsienio politiką remiantys pilietinės visuomenės atstovai ir politikai.

2016 m. kraštutinių dešiniųjų ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose Europos valstybėse, nesugebėjo padidinti savo politinių nuostatų populiarumo visuomenėje. Tokią situaciją nulėmė eskalacijai tinkamų temų, tokių kaip stipri tarpetninė įtampa ar didelio masto išorinė imigracija, nebuvimas ir pačių kraštutinių dešiniųjų susiskaldymas bei tarpusavio konfliktai, teigiama ataskaitoje.

2016 m. Kaune susiformavo autonominio nacionalizmo ideologiją propaguojanti grupė. Nors Lietuvoje tai yra naujas reiškinys, tačiau Europoje panašūs judėjimai jau veikia nuo 2003 metų. Autonominiai nacionalistai savo retorikoje kraštutinį nacionalizmą ir ksenofobiją derina su antikapitalistinėmis nuostatomis, aiškinama ataskaitoje.

Lietuvoje veikiančiai autonominių nacionalistų grupei priskiriami asmenys per apžvelgiamą laikotarpį palaikė ryšius su Jungtinėje Karalystėje veikusia dešiniųjų ekstremistų organizacija "National Action", kuri 2016 m. gruodžio mėnesį buvo uždrausta, remiantis terorizmo prevencijos teisės aktais.

2016 m. Lietuvoje nebuvo nustatyta Rusijos karinę agresiją remiančių ir antikonstitucinę veiklą vykdančių ekstremistinių grupių, tačiau yra tam tikrų požymių, kad tokio pobūdžio grupės gali susiformuoti ateityje, teigiama ataskaitoje.

Konfliktas Ukrainoje ir dėl to kilęs ažiotažas Lietuvos žiniasklaidoje bei visuomenėje labiau konsolidavo Kremliaus režimo kariniams veiksmams pritariančius asmenis Lietuvoje. Tai buvo ypač pastebima socialiniuose tinkluose, kuriuose padaugėjo Rusiją palaikančių akcijų ir net atvirai Rusijos imperiniam mesianizmui simpatizuojančių asmenų pareiškimų.

Nustatyta, kad dalis šių asmenų yra buvę sovietų kariškiai ir milicijos darbuotojai, kiti šiuo metu priklauso įvairiems kovos menų, šaudymo ir karinio sporto žaidimų klubams. Tokios jų ideologinės nuostatos ir veiklos pobūdis yra prielaida atsirasti nedidelėms prokremlinėms ekstremistinėms grupėms, teigiama ataskaitoje.


Ataskaita: Lietuvos totoriai - Rusijos ir užsieniečių musulmonų taikinyje

Lietuvos totorių bendruomenė pernai patyrė iššūkių dviem frontais - iš vienos pusės jų bendruomenę bandė paveikti savo interesų siekianti Rusija, iš kitos pusės - užsieniečiai musulmonai, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitos duomenys.

Pagal ataskaitą, pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei. Ši šalis yra suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas. Dalis Lietuvos totorių seniai dalyvauja Rusijos tėvynainių veikloje, teigiama ataskaitoje.

2016 m. taip pat fiksuoti nesėkmingi užsieniečių musulmonų bandymai daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei ir keisti Lietuvoje gyvenančių totorių islamo tradicijas. Totorių dominavimas Lietuvos musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religiniam gyvenimui ribojo radikalizacijos sklaidos Lietuvoje galimybes, rodo ataskaita.

Pagal ją, ES ir NATO narė Lietuva yra galimas islamistinių teroristų taikinys, tačiau neprioritetinis. 2016 m. Lietuvoje neveikė radikalią islamistinę ideologiją išpažįstančios teroristinės organizacijos, neužfiksuota teroristų grasinimų vykdyti teroro ataką prieš Lietuvą, nėra duomenų apie iš Lietuvos išvykusių mūsų šalies piliečių dalyvavimą Sirijos ir Irako konfliktuose.

Bendras Lietuvos musulmonų bendruomenės radikalizacijos lygis išliko žemas.

2016 m. toliau augo terorizmo grėsmė Egipte ir Turkijoje - Lietuvos piliečių pamėgtose turizmo šalyse - Egipte ir Turkijoje.


VSD vadovas: Rusijos propaganda Lietuvoje neefektyvi

Rusijoje kaip niekada gausiai rengiama propagandinės medžiagos, tačiau Lietuvos visuomenė jai nėra smarkiai paveiki, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Pasak VSD vadovo, vien Rusijoje pernai buvo parengta per 1,5 tūkst. valandų vaizdo medžiagos užsienio kalbomis, išversta per 2,5 tūkst. dokumentinių ir animacinių filmų.

"Kam tai daroma, manau, yra akivaizdu - paveikti, sujaukti protus, nes netikrumo ir iliuzijų aplinkoje yra lengviau veikti paslepiant tikruosius savo ketinimus", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jauniškis.

Pirmadienį VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (karinė žvalgyba) paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Dokumente pažymima, kad, pavyzdžiui, pernai startavusią internetinio portalo "Sputnik" versija lietuvių kalba buvo realizuota pasitelkiant Baltarusijos atstovus, neradus tinkamų asmenų Lietuvoje.

"Džiugu pastebėti, kad Lietuvoje bandomi įgyvendinti Rusijos propagandos projektai dėl visuomenės sąmoningumo nesurenka žurnalistų, ideologinių baudžiauninkų komandos ir dažniausiai neatranda savo skaitytojų Lietuvoje teritorijoje", - pirmadienį Seime sakė D. Jauniškis.


Prezidentė: Lietuva pasirengusi gintis ir apsiginti

Lietuva yra pasirengusi apsiginti, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama žvalgybų pirmadienį paviešintą informaciją, kad Rusija prieš Baltijos valstybes pradėti karinius veiksmus yra pajėgi per 24-48 valandas.

Šalies vadovės teigimu, nieko naujo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pateiktame grėsmių vertinime nėra, nes grėsmės lygis Lietuvoje išliko nepakitęs ir jau anksčiau buvo žinoma, kad Rusija yra pajėgi atlikti agresyvius veiksmus Baltijos valstybių atžvilgiu.

„Lietuva yra pasirengusi gintis ir apsiginti", - teigė D. Grybauskaitė.

Anot Prezidentės, šalies greitojo reagavimo pajėgos į krizinę situaciją gali reaguoti per valandą, o šalies gynybos scenarijai yra numatyti gynybos planuose, numatyti ir dvišaliai susitarimai saugumo srityje su kitomis užsienio valstybėmis, kuriama nauja „Aukštaitijos" rezervistų brigada.