Į teismus ir toliau plūsta valdininkų, teisėjų skundai, kuriuose prašoma kompensuoti per krizę sumažintus atlyginimus. Vilniaus apygardos administraciniame teisme tokių skundų pateikta beveik keli tūkstančiai. Be to, teismai ne tik dėl padidėjusio krūvio atsidūrė sudėtingoje padėtyje, bet ir dėl po spalio 1-osios atkurtų tarnautojų atlyginimų. Pasak Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus, visi teismai metus baigs su skolomis, o kai kurie pinigų nebeturės jau po kelių savaičių.
Skundų daugėja
Iki vakar dienos, spalio 28-osios, Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo gavęs 1863 valstybės tarnautojų skundus, kuriais prašoma priteisti iš valstybės per krizę sumažintų atlyginimų dalį. Į teismus kreipiasi ministerijų ir departamentų, Valstybės kontrolės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, teismų tarnautojai.
Valstybės tarnautojų ieškinių lavina valstybei gali kainuoti milijonus. Iš valstybės biudžeto teks padengti ir tarnautojų bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius kritiškai vertina tai, kad teisėjai nelaukia, kol Seimui bus pateiktas sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmas, ir jau dabar valstybę skundžia teismui.
„Aš asmeniškai manau, kad šitaip elgtis teisėjai neturėtų, bet, žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti teisybės teismuose. Čia nei Teisėjų taryba, nei kas nors kitas negali pakeisti žmogaus apsisprendimo. O aš pats galvoju, kad bylinėtis šiuo metu būtų ne visai etiška. Galų gale mes visi gyvename iš vienos piniginės - valstybės biudžeto, ir jis nėra toks jau pilnas, kad staiga visiems būtų galima kompensuoti krizės praradimus“, - „Respublikai“ savo nuomonę apie kolegų norą bylinėtis su valstybe išsakė G.Kryževičius.
Jo nuomone, teisėjai turėtų palaukti, kol Seimui bus pateiktas sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmas. Kompensavimo tvarką Vyriausybė žada pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos.
„Žinoma, valstybė turės prisiimti tą kompensavimo naštą. Tik klausimas - per kiek laiko: ar per metus, ar per dvejus. Mano požiūris visada buvo toks, kad turime suprasti savo valstybės finansines galimybes, ir būtų korektiškiausia palaukti, kol bus priimtas politinis sprendimas, specialus įstatymas. Reikia priminti, kad panaši situacija jau yra buvusi po Rusijos krizės, kai nustatyta, kad teisėjų algos sumažintos neteisėtai“, - kalbėjo G.Kryževičius.
Jis priminė, kad tuomet maždaug pusė teisėjų kreipėsi į teismus dėl sumažintų atlyginimų kompensavimo. Tiesa, kokia dalis teisėjų kreipėsi dabar, G.Kryževičius pasakyti negalėjo. Tokių duomenų Teisėjų taryba nerinko.
G.Kryževičius sako, kad dėl skundų gausos pasunkės ir teismų darbas. „Tai išbalansuos teismų darbą, suprantama, kad tokius skundus galima sugrupuoti, sujungti į vieną ar kelias dešimtis bylų. Taip būtų greičiau skundai išnagrinėti. Kol kas Teisėjų taryba dar nesulaukė nusiskundimų, kad padėtis būtų labai prasta ir kad reikėtų jau dabar imtis kažkokių organizacinių priemonių. Teismų vadovybė kol kas susitvarko su srautais, skirstydama bylas“, - kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkas.
Tačiau ar neatsitiks taip, kad bylose teisėjai spręs savo ar kolegų ieškinius? G.Kryževičius atsako: „Na, nėra kito teismo, kas galėtų spręsti. Mes jau pasimokėme iš praeitų laikotarpių, kai reikėjo spręsti tokias bylas. Esame nutarę ir pasitarę tarpusavyje, kad dėl skaidrumo administracinių teismų teisėjų bylas nagrinės bendros kompetencijos teismų teisėjai, o bendros kompetencijos teismų teisėjų bylas - administracinių teismų teisėjai. Šitos dvi sistemos atskirtos, kad nebūtų interesų konflikto“.
Teismai jau skendi skolose
Nuo spalio 1 dienos, kai įsigaliojo KT teismo sprendimas, kai kurių teisėjų algos gerokai padidėjo. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo pirmininko alga, siekusi 9450 litų (iki mokesčių), padidėjo iki 14 535 litų. KT teisėjų algos pakilo nuo 8577 iki 13 207 litų.
Apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų pirmininkų - nuo 7033 iki 8640 litų. Šių teismų teisėjų - nuo 6300 iki 7740 litų. Apylinkių teismų teisėjų atlyginimai dabar siekia 6390 litų (per krizę jie buvo sumažinti iki 5020 litų).
Teisėjų tarybos pirmininkas akcentuoja, kad teisėjų atlyginimai dar negrįžta į prieš krizę buvusį lygį: „Teisėjų algos nebus atkurtos. Tai tikrai nėra tūkstančiai litų. Asmeniškai man atlyginimas „į rankas“ yra 7300 litų. O padidėjimas bus apie 800 litų per mėnesį. Negalima sakyti, kad tai atkurtas atlyginimas, nes koeficientai negrąžinti į buvusį lygį (dabar pareiginės algos bazinis koeficientas - 450 litų, iki 2009-ųjų buvo 490 litų - red. past.). Bazinis dydis išliko sumažintas, nes KT pasakė, kad jį buvo galima mažinti ir jis sumažintas tinkamai. O atlyginimų atkūrimas visu mastu nėra įvykdytas. Negalime kalbėti apie tokius atlyginimus, kokie buvo iki krizės“.
Pasak G.Kryževičiaus, dėl KT įpareigojimo atkurti atlyginimų koeficientus į prieš krizę buvusį lygį teismai atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Beveik visi šalies teismai metus baigs su skolomis. Štai Šiaulių miesto apylinkės teismas jau lapkričio viduryje nebeturės pinigų atlyginimams mokėti. Teisėjų taryboje sprendžiama, kaip perskirstyti vidinius teismų sistemos resursus, kad būtų išspręsta susidariusi situacija.
„Jei mes neatkurtume atlyginimų, yra numatyti delspinigiai. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kurio pirmininkas esu, pasiskaičiavome, kad jei atlyginimų neatkurtume, metus baigtume turėdami 130 tūkst. litų minusą darbo užmokesčio fonde, o jei atkursime, ką ir darome, metus baigsime turėdami pusės milijono litų skolą. Ją ketiname padengti iš kitų metų finansavimo. Tikimės, kad kitais metais bus didesnis biudžetas numatytas tam, kad įsiskolinimų nebūtų“, - vylėsi jis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
