Avarijų mažiau, bet pasekmės skaudesnės

Šalies keliuose susiklostė paradoksali situacija: pernai, palyginti su užpraeitais metais, įvyko mažiau eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės, tačiau žuvusiųjų skaičius išaugo. Kas tai lėmė?

Policijos departamento pareigūnai teigia dar analizuojantys šią situaciją ir išvadas žada pateikti vėliau. Saugaus eismo specialistai daro prielaidą, kad tokiems eismo įvykių padariniams įtakos galėjo turėti šlubuojanti vairuotojų rengimo ir egzaminavimo tvarka.

Statistika nevienareikšmė

Preliminariais policijos pareigūnų duomenimis, praėjusiais metais šalies keliuose žuvo 303 eismo dalyviai.

„Sprendžiant iš šių duomenų, praėjusiais metais nelaimės šalies keliuose pareikalavo 7 gyvybėmis daugiau nei užpernai, - sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. - Tam, kad galėtume daryti išvadas, kodėl padaugėjo žūčių, turime gerai išanalizuoti visą situaciją. Statistika nevienareikšmė, nes ir pačių eismo įvykių, ir sužeistųjų, ir žuvusių nepilnamečių, ir eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, pernai užregistruota mažiau nei užpernai“.

Pernai Lietuvos keliuose užregistruota 3200 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužaloti ar žuvo žmonės. Tai yra 2 proc. mažiau nei užpernai. 2011 m. tokių nelaimių keliuose užregistruota 3266, 2010 m. - 3532.

Maždaug kas trečias žuvęs - pėsčiasis. Pėstieji tamsiu paros metu nesegi atšvaitų ir dėl to yra nematomi. R.Požėlos įsitikinimu, tokia situacija yra iš dalies užprogramuota ir mūsų teisės aktuose, reikalaujančiuose šviesą atspindintį elementą tamsiu paros metu segėti tik einant neapšviestuose kelio ruožuose. Policijos pareigūnai siekia, kad atšvaitą tamsiu paros metu pėstieji eismo dalyviai privalėtų segėti visur.

Pagalba aukoms neefektyvi?

Per eismo įvykius praėjusiais metais sužeisti 3738 žmonės, arba 4,6 proc. mažiau nei užpernai.

2011 m. būta 3919, 2010 m. - 4228 sužeistųjų. Neblaivūs vairuotojai pernai sukėlė 272 eismo įvykius. 2011 m. dėl girtų vairuotojų kaltės įvyko 298 avarijos, 2010 m. - 291.

R.Požėla atkreipė dėmesį, kad kas penktas eismo įvykio dalyvis miršta pakeliui į medicinos įstaigą ar pačioje ligoninėje.

„Užpernai tokių atvejų užfiksuota 60, panaši ir praėjusių metų statistika, - sakė „Respublikai“ generalinio komisaro pavaduotojas. - Tai kelia susirūpinimą dėl efektyvesnio pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiems ir tolesnio jų gydymo. Pernai gegužę, mėgindami spręsti šią problemą, surengėme specialiųjų tarnybų mokymus, deja, kaip matome, situacija nepagerėjo“.

Daugėjant žūčių šalies keliuose premjeras Algirdas Butkevičius siūlo skirti didesnį dėmesį švietimo programoms ugdymo įstaigose. Nors pernai šalies keliuose, palyginti su užpraeitais metais, žuvo daugiau vairuotojų, Vyriausybės vadovas teigė nemanantis, kad didesnį dėmesį reikia skirti būtent jiems parengti. „Čia kompleksinis klausimas ir jį kompleksiškai reikia spręsti“, - teigė premjeras.

Pavojų kelia jaunimas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas mano, kad skaudžių eismo įvykių keliuose būtų mažiau, jei didesnis dėmesys būtų skiriamas vairuotojų rengimui ir egzaminavimui.

„Statistika liudija, kad vairuotojai, turintys iki dvejų metų vairavimo stažą, kasmet sukelia apie 16-18 proc. avarijų, kuriose sužalojami arba žūva žmonės, - teigė V.Sadauskas „Respublikai“. - Jeigu tokie vairuotojai keliuose kelia grėsmę, išvada viena - jie ir išmokyti, ir išegzaminuoti prastai“.

Pasak V.Sadausko, 2008 m. vairuotojai, turintys iki vienų metų vairavimo stažą, sukėlė 173 eismo įvykius. Tai sudarė 4,7 proc. visų eismo įvykių. 2009 m. - 132 eismo įvykius (4,7 proc.), 2010 m. - 177 eismo įvykius (7,4 proc.), 2011 m. - 174 eismo įvykius (7,9 proc.).

Vairuojantieji antrus metus 2008 m. sukėlė 293 eismo įvykius (7,94 proc.), 2009 m. - 196 eismo įvykius (6,94 proc.), 2010 m. - 197 eismo įvykius (8,19 proc.), 2011 m. - 179 eismo įvykius (8,14 proc.).

Specialisto patarimai

- Ar išties dėl nelaimių keliuose kaltas prastas vairuotojų parengimas? - pasiteiravo „Respublika“ sostinėje veikiančios Broniaus Kazlausko automobilių vairavimo mokyklos vadovo, buvusio automobilių ralio sporto meistro Broniaus Kazlausko.

- Vairuotojai nėra prasčiau pasirengę, tiesiog dažno jų mentalitetas labai „aukšto“ lygio. Jie įsivaizduoja esantys geriausi ir negalvoja apie kitus eismo dalyvius, apie taisykles. Jei gatvėse būtų didesnė prevencija, jei policija kreiptų didesnį dėmesį į pažeidimus persirikiuojant, nerodant posūkių, vairuotojai bijotų važiuoti kaip sugalvoję. Tačiau policijos pareigūnų gatvėse trūksta.

- Kokių vaistų pasiūlytumėte tokiam vairuotojų mentalitetui gydyti?

- O kodėl nebūtų galima, kaip sovietiniais laikais, tokiems pažeidėjams ne baudas skirti, o siųsti perlaikyti teorijos egzaminų? Toks žinių patikrinimas pažeidėjams anuomet prilygdavo baisiausiai nuobaudai! Čia nebūtų joks žmogaus teisių pažeidimas - jei nepaisai taisyklių, įrodyk, kad jas žinai. O situacija keliuose pasitaisytų.

- Ar prieš žiemą sulaukėte daug vairuotojų, kurie prašė padėti atnaujinti įgūdžius?

- Iš esmės nebuvo tokių atvejų. Visi labai pasitiki savo jėgomis ir dažnai jas pervertina. Tačiau pamiršta, kad privalu laikytis ir saugaus atstumo, ir saugaus greičio. Tokie vairuotojai ir žiemą važiuoja kaip vasarą, o atsibunda tik tada, kai reikia stabdyti ir paaiškėja, kad stabdymo kelias dėl slidžios dangos yra ilgesnis.

Statistika

Metai  Žuvo  Transporto keliuose priemonių skaičius

2012    303    2 237 882
2011    296    2 174 024   
2010    299    2 144 548
2009    368    2 052 502   
2008    499    1 938 468
2007    740    1 838 385   
2006    760    1 815 749
2005    773    1 658 068   
2004    751    1 505 693
2003    709    1 437 994   
2002    697    1 353 941
2001    706    1 298 836   
2000    641    1 334 544
1999    748    1 249 772   
1998    829    1 145 879
1997    725    1 041 681   
1996    667    1 028 248
1995    672    891 562   
1994    765    876 935
1993    958    955 691   
1992    836    916 974
1991    1173    879 487   
1990    1001    848 545
1989    1011    807 694   
1988    765       n.d.
1987    623       n.d.   
1986    617       n.d.
1985    649       n.d.   
1984    712       n.d.
1983    784       n.d.   
1982    818       n.d.
1981    743       n.d.   
1980    779       n.d.
1979    799       n.d.   
1978    803       n.d.
1977    789       n.d.   
1976    831       n.d.
1975    899       n.d.   
1974    780       n.d.
1973    686       n.d.   
1972    738       n.d.
1971    761       n.d.   
1970    667       n.d.
1969    572       n.d.   
1968    584       n.d.
1967    476       n.d.   
1966    452       n.d.
1965    351       n.d.   
1964    397       n.d.
1963    351       n.d.   
1962    335       n.d.
1961    353       n.d.   
1960    279       n.d.
1959    279       n.d.   
1958    247       n.d.
1957    254       n.d.   
1956    194       n.d.
1955    213       n.d.   
1954    217       n.d.
1953    193       n.d.   
1952    180       n.d.
1951    141       n.d.   
1950    118       n.d.
1949    84         n.d.   
1948    69        n.d.
1947    58        n.d.   
1946    39        n.d.
1945    18        n.d. 
(per II pasaulinį karą statistika nebuvo vedama)
1939    94        n.d.   
1938    100      n.d.
1937    64       n.d.   
1936    47       n.d.
1935    45       n.d.   
1934    26       n.d.