Seime susirūpinta dėl griežtesnių bausmių neteisėtos migracijos organizatoriams, o migrantų per Lietuvą smulkiems pervežėjams skiriamos baudos kartais kone prilygsta bausmei už svetimo Galimybių paso („pišpasio") panaudojimą. Pavyzdžiui, ką tik teismas net nekonfiskavo visos vertės naujutėlaičio automobilio, kurį vairavo už tokį nusikaltimą nuteistas Vokietijos pilietis.
Sumokės 14 tūkstančių eurų
Nelegalius migrantus per mūsų šalies sieną gabenančių užsieniečių bylų serija tęsiasi. Neteisėtai migrantus iš Latvijos į Vokietiją vežusiam svetimšaliui skyrė 4000 eurų baudą - mažiau nei už pasinaudojimą svetimu „pišpasiu".
Tokį sprendimą praeitą savaitę priėmė Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai, patenkinę Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Tačiau tai dar ne viskas: buvo konfiskuota ir dalis 2021 metų gamybos automobilio „Audi A4" vertės - 10 tūkst. eurų. Todėl Vokietijos pilietybę turinčio 54 metų A. H. sąskaita iš viso turėtų palengvėti 14 tūkstančių eurų.
Svetimšalio vairuojamą naujutėlę „audinę" Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sustabdė šiemet vėlų rugsėjo 27-osios vakarą Pasvalio rajone, maždaug už kilometro nuo Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos. Jame sėdėjo keturi Irako piliečiai. Pareigūnai nustatė, kad šie keleiviai rugpjūčio viduryje pasiprašė prieglobsčio Latvijoje.
Įžvelgė per sunkią naštą
Prokuroras prašė kaltinamajam skirti galutinę 4 tūkst. eurų baudą ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - beveik 25,5 tūkst. eurų. Pasak M. Jurkėno, pritaikytos piniginės sankcijos turėtų ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, tačiau ir atgrasyti nuo tolimesnių mėginimų per Lietuvos valstybinę sieną neteisėtai gabenti migrantus. Teismo vertinimu, visos automobilio vertės sumos konfiskavimas būtų per sunki finansinė našta kaltinamajam.
Štai praeitą mėnesį latvis dėl neteisėto keturių irakiečių gabenimo iš Latvijos per mūsų valstybės sieną gavo vos 4 tūkstančių eurų baudą. Jis neteko ir 1270 eurų, nes tiek įvertintas vyro automobilis.
Prokuratūros praeito mėnesio duomenimis, nuo vasaros pradžios už neteisėtą asmenų gabenimą per Lietuvos sieną buvo nuteista 14 asmenų. Iš jų 1,5 metų belangės skirta tik vienam migrantų gabentojui, penki atsipirko areštu nuo 39 iki 90 parų, aštuoni gavo baudas nuo 5100 iki 15 000 eurų.
Dvylikai iš jų skirtos bausmės buvo sumažintos trečdaliu. O bausti už tokius nusikaltimus galima ir laisvės atėmimu iki 6 metų.
Mato tik pagnaibymus
Ar migrantų pervežėjus atgraso mūsų teismų skiriamos tokio dydžio bausmės, kai už gabenimą į Vakarus dosniai atvertos nelegalų piniginės? Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas ir Seimo narys Povilas Urbšys „Vakaro žinioms" tvirtino: „Tokie teismų pagnaibymai nelegalių migrantų pergabenimo organizatoriams ir pervežėjams nėra veiksmingi. Už neteisėtą patekimą į Europą mokami nemaži pinigai. Simbolinės bausmės tikrai neatgraso tų, kurie pelnosi iš žmonių skausmo ir sukuria humanitarines krizes. Tai tik padidina pačių migrantų riziką."
P.Urbšys pastebėjo, kad tokia situacija atspindi kitokį požiūrį į problemą ir politiniu lygmeniu. „Mes matome, kad migrantai naudojami kaip hibridinio karo įrankiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje į tai žvelgiama kaip į humanitarinę problemą, kurią bando spręsti žmonės, todėl už tai nereikia jų griežtai bausti", - kalbėjo jis.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas dr. Romualdas Drakšas įsitikinęs, kad pats bausmių dydis tik labai santykinai atgraso žmones nuo nusikalstamų veikų. Anot jo, taip rodo ir išsamūs tyrimai.
Vis tik advokatą sudomino teismo sprendimas nekonfiskuoti migrantų pervežėjo vairuoto automobilio visos vertės: „Nežinau minėtos bylos aplinkybių. Jei automobilis buvo registruotas nuteistojo vardu, jis privalėjo būti konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo įrankis. Kitu atveju paprastai konfiskuojama visa jo vertės suma. Kodėl šį kartą teismas švelniai pažiūrėjo ir nusprendė tik dalį sumos - tai atskiras jo sprendimas."
Siūlo stipriau gaudyti
R.Drakšo nuomone, net jeigu švelnesni teismo sprendimai gali pasirodyti morališkai neteisingi, didelės įtakos pačiam procesui neturi. Jis siūlo į susiklosčiusią situaciją žvelgti realiai: „Pervežėjas iš Lietuvos į Vokietiją migrantų gabenimo schemoje yra tik smulkus sraigtelis. Daug jam mokėti, matyt, neturėtų - galbūt, tūkstantį. Dar viena aplinkybė: jeigu pervežėjas neturi turto ir negauna pajamų Lietuvoje, nieko nepavyks išieškoti, ar jam skirsi dešimt, ar dvidešimt tūkstančių baudos."
Advokato požiūriu, atgrasinti nuo migrantų pervežimo turėtų ne pačių bausmių dydis, o sulaikytų pervežėjų, ikiteisminių tyrimų, iškeltų bylų skaičius: „Pervežėjų pakanka. Bet jeigu jų nesėkmės istorijos bus dažnos, jei sulaikyti pervežėjai neteks daugiau, nei gali uždirbti, tai gerai pasvers riziką, ar verta bandyti savo laimę."
Kaip informavo VSAT, dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną pasieniečiai šiemet pradėjo 55 ikiteisminius tyrimus, o sulaikė 81 neteisėtai gabenusį migrantus asmenį. Dažniausiai pervežimu užsiėmė Irako ir Ukrainos (po 10), Sakartvelo (9) Lenkijos (7), Sirijos (6), Vokietijos (5) ir kitų šalių piliečiai. Daugiausiai gabenti irakiečiai.