1 nuotr.Daugiau kaip savaitė praėjo nuo Lietuvą aptalžiusios audros, o padariniai jaučiami iki šiol. Daugybę žmonių audra paliko be elektros visai savaitei. Kai kurie neturi ir vandens. Tarp tokių ir studentai, turėję išmesti sugedusį maistą, ir mamos su vaikais, ir neįgalieji, įkalinti lovose, kurios be elektros neveikia.
Teko išmesti maisto atsargas
Štai Ukmergės rajone gyvenanti Lina (tikras vardas redakcijai žinomas - aut. past.) be elektros išbuvo lygiai savaitę, nors, kaip ji pasakoja, kaimynai elektrą turėjo jau kitą dieną po audros. „Gedimą, nuo praėjusio sekmadienio registravau net keletą kartų, tačiau tik po savaitės ESO pasiūlė generatorių, kai elektra jau buvo atstatyta. Visą šį laiką naudojau žvakes. Gyvenu kaime ne pirmi metai, bet tokia situacija nutiko pirmą kartą", - sako Lina.
Jauna mergina neslepia, kad neeilinė situacija padarė nemažai žalos: „Gaila viso maisto, kuris buvo ne tik šaldytuve, bet ir šaldiklyje. Esu nedirbanti studentė, o visos mano maisto atsargos iškeliavo į šiukšlių konteinerį. Jų buvo maždaug dviem savaitėms. Vėl užpildyti šaldytuvą man bus sudėtinga. Vasaros metu negaunu jokių pajamų, o mokslo metų laiku gaunu 50 Eur stipendiją. Taip pat paramą maistu iš „Maisto banko". Gaila, kad tokiose situacijose niekam neįdomu, ką žmonės valgys kai nebus elektros ir po to. Esu dėkinga mamai ir draugams, kurie ne tik leido telefoną pasikrauti, bet ir pamaitino. Patirtis nekokia."
Linai pikta dėl tokios situacijos, ji žada pildyti prašymą kompensacijai. „Manau, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal tai, kiek yra asmenų šeimoje, ir siekti bent vidutinį dienos pragyvenimo lygį už kiekvieną be elektros praleistą dieną", - sako Lina.
Be elektros - pusantros savaitės
Dalis žmonių elektros neturėjo daugiau nei savaitę. Tarp tokių - Vilniaus rajone gyvenanti Jolanta (tikras vardas redakcijai žinomas - aut. past.), kuri šį trečiadienį pasitiko vis dar neturėdama elektros. Jos namuose dingus elektrai, šeima neturi ir vandens. „Mūsų šeimoje yra mažas vaikas ir negalią turinti mama. Ji guli funkcinėje lovoje, todėl dingus elektrai negalėjome jos nei pasodinti, nei pakelti", - sudėtingą situaciją pasakojo Jolanta.
Net esant tokiai išskirtinei situacijai, tik 9 parą po audros Jolantos šeimai buvo pasiūlytas elektros generatorius. „Pas mus yra du šaldytuvai ir šaldiklis. Visas maistas sugedo. Kasdien važiuojame į parduotuvę, iš kaimynų imame vandenį. Reikia ruoštis į darbus, o nėra nei elektros, nei vandens", - pasakoja Jolanta. Tokioje situacijoje atsidūrė ir keli namai kaimynystėje. Netoliese gyvenanti močiutė išsigandusi, gyvena viena ir neturi net kur telefono pasikrauti. Moteris neslepia pykčio ir sako, kad tikisi kompensacijos, kuri turėtų siekti bent 70 eurų už be elektros praleistą parą.
Skaičiuoja nuostolius ir papildomas išlaidas
Panašioje situacijoje atsidūrė ir dar viena Vilniaus rajono gyventoja Veronika (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.). Jos namuose elektra atstatyta tik šio antradienio pavakare. Patirtį gyvenant be elektros moteris ironiškai vadina 210 valandų nuotykiu. Veronika sako kol kas net negalinti suskaičiuoti, kiek nuostolio patyrė dėl tokios sudėtingos savaitės.
„Išsinuomavome generatorių. Tai - labai brangu. Nes kas 2 val. reikia įpilti 5 l benzino. Todėl nuolat jo įjungto nelaikome, karts nuo karto išjungiame. Kadangi vanduo iš gręžinio, kai nėra elektros - nėra ir vandens. Ir nors pajungus generatorių vanduo atsirado, jis bėgo keisto kvapo, bijau, kad bus sugadinti filtrai, todėl vandenį pirkome.
Didele problema su kanalizacijos valymo įrenginiu - be elektros žūva mikroorganizmai, pradeda smirdėti. Nežinia, kaip viską teks sutvarkyti, teks užsakyti nuotekų išvežimą.
Labai gaila šaldymo kamerų, kur jau buvo užšaldytos uogos žiemai. Pirmas dienas dar turėjau vilties, kad atlaikys. Bet dabar jau viskas atsileido, teks išmesti. Be to, šaldikliuose buvo ir žalia mėsa, kuria maitiname šunis. Tai - irgi nuostoliai.
Gerai, kad mūsų viryklė dujinė, tad galėjome pasigaminti maisto. Žinau, kad kaimynė su mažu vaiku turi elektrinę, tad turi valgyti sausą maistą arba vykti į miestą. Ir mes negyvename kokiame pasaulio krašte - iki Vilniaus ženklo - 12 km. Iš namų matosi Gedimino bokštas", - apie gyvenimą be elektros pasakojo Veronika.
Generatoriaus nuoma šeimai kainavo 32 eurus pirmomis paromis, o vėliau - 17 eurų parai. Dar papildomai kainavo benzinas, kurio kiekvienai parai šeima išnaudojo apie 15 litrų. Šeima renka visus išlaidų čekius ir tikisi kompensacijos, nors draudime jau atsakė, kad žala nebus atlyginta, kadangi ant namo neužvirto medis...
Generatorius - ne išsigelbėjimas
Veronika sako, kad nors išnuomotas generatorius kažkiek gelbėjo - tai ne išeitis: „Pats generatorius - sudėtingas dalykas. Moteriai jį įjungti sunku. Aš pati ne kiekvieną kartą sugebu. Reikia jėgos jam užkurti, o tada mokėti perjungti visus namo elektros laidus. Vienai kaimynei generatorių atvežė sūnus, bet moteris nepajėgia jo įjungti.
Kompiuterių nuo generatoriaus krauti nesiryžome, nes srovė labai šokinėja. Taip jau sugadinome plaukų džiovintuvą. Teko įsigyti kelias išorines baterijas. Juk vykstame į darbus - reikia ir nusiprausti, ir susiruošti."
Todėl ji skeptiškai vertina ESO ir valdžios agitacijas gyventojams pasirūpinti generatoriais. „Mes turėjome generatorių, pirktą statyboms. Kainavo daug, o atlaikė tik statybas, po kurių sugedo. Nusipirkus, jo gali ilgai ir neprireikti. Be to, visada turi būti pasiruošęs kuro. Dirbdamas generatorius kelia didelį triukšmą, nemalonų kvapą, o elektros srovės svyravimai gali pridaryti dar daugiau nuostolių.
Man atrodo, kad didžiausia problema yra tai, kad ESO pastaruoju metu bent Vilniaus rajone neprižiūri elektros linijų, mažai tvarko medžius šalia linijų. Kai statėme namą, elektrą atsivedėme savo lėšomis ir tai kainavo beprotiškus pinigus. Mūsų laidai nutiesti po žeme, bet ir tai mūsų neišgelbėjo, nes kažkur kitur nesutvarkyta", - sako Veronika.
Moteris neslepia, kad nors ir buvo pasiruošę, kiekviena para be elektros, tapo vis sudėtingesniu išbandymu: „Su kiekviena diena didėja nuovargis. Labiausiai - dėl vandens trūkumo, nes jo reikia ir namie, ir gyvūnams, ir augalams, ir ūkio darbams. O kai pirmadienį kaimynei senjorei kažkas pasakė, kad elektros gal ir visą mėnesį nebus, teko ir kaimynus guosti, vieniems kitus palaikyti. Tikrai sunku."
Pajungė visus
Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius" elektros tiekimą atstatė visiems po praėjusios savaitės audros jos netekusiems gyventojams.
„Tinklą dar reikia pilnai sutvarkyti iš techninės pusės, tačiau tiekimas atstatytas visiems vartotojams", - „Eltai" trečiadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Jos teigimu, daliai elektros linijų pažeidimus patyrusių gyventojų elektros tiekimą užtikrina generatoriai. Didelis jų poreikis išlieka Vilniaus regione, tačiau konkretus jų skaičius nuolat keičiasi.
„Tinklas tvarkomas ir generatoriai atjunginėjami", - sakė R Juodkienė.
