Ginklų turėtojams žada stipresnes vadžias – ar policinės priemonės padės išvengti naujų tragedijų?

Apyvartoje - šimtai tūkstančių ginklų

Po Lietuvą sukrėtusių šiurpių atvejų, kai vyrai nušovė savo žmonas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla Info TV laidoje pareiškė, kad nori nenori, bet tenka inicijuoti ginklų laikymo kontrolės griežtinimą: „Iš policijos iniciatyvos tikrai kils. Tiek policijos generalinio komisaro nustatytų tvarkų peržiūra, neatmetu ir įstatyminių projektų."

Kaip rašė „Vakaro žinios", liepos 9 d. Tauragės rajone 47 metų vyras, kaip įtariama, nušovė savo 39 metų sutuoktinę, o po to nusižudė pats. Jis buvo medžiotojas, turėjo leidimą laikyti ginklą. Dar prieš porą dienų Skuodo rajone girtas 54 metų vyras, kaip įtariama, per konfliktą galimai nelegaliai laikytu medžiokliniu nupjautavamzdžiu šautuvu nušovė savo buvusią 43 metų sugyventinę. Buvo ir kitų nelaimių.

„Dar noriu priminti įvykį Šalčininkų rajone, kai sutuoktinio buvo nužudyta mūsų pareigūnė. Matyt, sprendžiant tam tikras šeimynines dramas buvo panaudotas legaliai laikomas medžioklinis ginklas", - sakė policijos vadovas.

Plačiai nuskambėjo žinia ir apie tai, kad liepos 11 d. Kauno rajono kaime rastas susižalojęs 41 metų vyras, o šalia - teisėtai laikytas pistoletas. Kėdainių rajono kaime 34 metų vyras per konfliktą šovė iš teisėtai laikyto lygiavamzdžio šautuvo ir sužeidė 65 metų vyrą. Tai įvyko artimoje aplinkoje.

Kaip pranešė „Elta", vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė irgi tvirtina, kad reikia dar kartą įvertinti ginklų išdavimo tvarką, o policija turės intensyviau tikrinti ginklus laikančius asmenis: „Turime tokią geopolitinę situaciją, kad, viena vertus, kalbame apie intensyvesnį ginklavimosi procesą Lietuvoje, bet, kita vertus, turime situacijas, kurios yra labai skaudžios."

Jos žiniomis, apyvartoje yra apie 200 tūkst. ginklų.

Siūlo žiūrėti į ilgesnę perspektyvą

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas tvirtina, pastarieji keli sunkaus smurto įvykiai per kelias dienas yra tik sutapimas.

„Žinoma, kad jie liūdina ir glumina, bet nerodo jokių didėjimo tendencijų. Priešingai - sunkaus smurto mąstai mūsų šalyje nuosekliai mažėja. Negalime lyginti kelių savaičių ar mėnesių, turime žiūrėti į daug ilgesnę perspektyvą", - „Vakaro žinioms" komentavo jis.

Kriminologas priminė, kad pernai registruotas mažiausias nužudymų skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją - 73, prieš 20 metų buvo šešis kartus daugiau.

„Nusikaltimų panaudojant šaunamąjį ginklą yra labai nedaug ir skaičius nedidėja - jų per metus būna tik keliasdešimt iš maždaug 50 tūkst. registruotų nusikalstamų. Jei keliasdešimt tūkstančių asmenų Lietuvoje turi šaunamąjį ginklą, tai sunku išvengti, kad tam tikrais atvejais jie bus panaudoti ir darant nusikalstamas veikas. Ginklų kontrolė Lietuvoje yra griežta ir tai yra gerai. Nemanyčiau, kad pagal kelis pavienius atvejus galima daryti išvadas apie visos sistemos veikimą ir iš karto kalbėti apie reikalingumą ją griežtinti. Žinoma, jei yra sisteminių trūkumų, juos reikia taisyti", - tvirtino G.Sakalauskas.

Gali griebti kirvį ar žarsteklį

Medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša „Vakaro žinioms" stebėjosi, kaip dar galima griežtinti ir taip pakankamai griežtą sistemą: „Pagal planinį patikrinimą viskas gali atrodyti gerai, bet nežinai, kaip žmogus pasielgs atitinkamoje emocinėje būsenoje. Jeigu jis yra linkęs į smurtą, tai vietoje šautuvo gali griebti peilį, kirvį ar žarsteklį."

Jo nuomone, neaiški siūlymų kilmė ir rezultatas, nes tikrai prevencijai pasiūlyti ne deklaratyvią, o tikrą priemonę yra sudėtinga. Pasak L.Daukšos, patikros procedūros šaunamajam ginklui įsigyti yra nuodugnios, o leidimo jį turėti iškart netenka žmogus, teisėsaugai įkliuvęs dėl smurto, girtumo, kvaišalų vartojimo ir kt., kilus įtarimui, kad sergama psichinėmis ligoms.

Draugijos direktoriaus pastebėjimu, naudojant medžioklinius ginklus nusikaltimai atliekami retai: „Šalyje yra per 30 tūkst. medžiotojų, tai kartais vienas kitas tragiškas atvejis pasitaiko. Ir dėlto esame labai susirūpinę, bet tai labai maža dalis iš bendro tokių nusikaltimų skaičiaus. Kas labiau už psichikos specialistus gali labiau įvertinti, ar žmogus yra adekvatus naudoti vieną ar kitą ginklą? Nei patys medžiotojai, nei pareigūnai to nepadarys."

Per 15 minučių neįvertins

Vis tik ginklą norinčių gauti žmonių psichikos patikra iki šiol išlieka skylėta. Apie specialistai „Vakaro žinioms kalbėjo dar beveik prieš trejus metus. Pabrėžta, kad žmonės keičia psichikos sveikatos centrus ir tuomet gali nepasakyti apie ankstesnį gydymąsi, o psichiatrui nėra galimybės gauti objektyvius duomenis iš visos šalies gydymo įstaigų. Be to, privaloma patikra - tik kas 5 metai, o tai reiškia, kad per šį laikotarpį nėra kontrolės.

Sveikatos apsaugos ministerija „Vakaro žinioms" komentavo, kad E. sveikatos sistemos psichikos sveikatos posistemė, kuri leis matyti anksčiau diagnozuotus psichikos sveikatos sutrikimus, šiuo metu yra diegiama ir turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje, o reikalavimas gydymo įstaigoms tvarkyti paciento psichikos sveikatos duomenis šioje posistemėje įsigalios kitų metų kovą.

„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad duomenys posistemėje bus pradėti kaupti nuo to laiko, kai įstaigos pradės ja naudotis, t. y. ankstesnių duomenų apie pacientus joje nebus", - pastebima komentare.

Dabartinis europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras psichiatras Aurelijus Veryga anksčiau „Vakaro žinioms yra sakęs, kad vien tik sveikatos tikrinimas incidentų neišspręs: „Supraskime tai, kad ir koks būtų geras psichiatras per 15 minučių pirmą kartą matomo žmogaus pilnai neįvertins. Be to, mums ir taip trūkta psichiatrų. Kai kuriose šalyse klausiama prašantįjį leidimo ginklui gerai pažįstančių žmonių, kaimynų nuomonės. Kita vertus, šiandien žmogus gali būti psichiškai sveikas, o po mėnesio ar dviejų - susirgti."

Komentuoja psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna:

Smurto yra daug. Jis dažnai baigiasi tragiškai. Akivaizdu, kad šiuo metu egzistuojančios priemonės yra nepakankamos. Švedijos amžinatilsį profesorius Volfgangas Rutzas, buvęs geras Lietuvos draugas, yra rašęs apie lyčių depresijos apraiškų skirtumą: moterys linkusios į liūdesį, o vyrams gali pasireikšti ir polinkis į agresiją. Be abejo, reikalinga specialistų pagalba, kuri padėtų žmogui susivokti, kas jame vyksta, kodėl turi tokią emociją, nukreiptą kartais prieš kitus žmones. Tai didelė problema, kurią kompleksiškai turi spręsti tiek pati švietimo sistema, tiek psichinės sistemos specialistai.

Daug metų kalbu, kad apie tai, kad turi būti pagrindai dedami nuo pat vaikystės. Psichikos ligų sutrikimų naujoji paradigma nurodo, kad suaugusiajam dauguma psichikos sutrikimų yra sąlygoti vaikystėje patirtų psichotraumuojančių išgyvenimų. Iš tikro reikėtų stengtis, kad vaikas augtų kuo saugesnėje aplinkoje, bet tai nereiškia, kad turi būti lepinamas. Reikia, kad jis aiškiai suvoktų, kas yra svarbu žmogui, o užaugęs galėtų pasirūpinti savo sveikata, savo gyvenimu. Kai žmogus nesijaučia saugiai, jis ginasi.

Kai visuomenėje įžvelgiame, kad kas nors nori mums pakenkti, apriboti, uždrausti ir pan., tuomet puolame maištauti, o kuo daugiau tai daroma, tuo daugiau provokuojame apribojimų ir nuvertinimų. Tam, kad situacija keistųsi iš esmės galbūt tiktų skandinaviški modeliai, kai skatinamas bendradarbiavimas kartu ieškant pačių optimaliausių sprendimų, kad abi pusės būtų tarsi patenkintos.