Kas dedasi prokuratūroje?

Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, atsakingo už nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimą, vadovei R.Aliukonienei pateikti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu.

„Ikiteisminio tyrimo objektas yra galimas poveikis Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje Darbo partijos byloje. Galime tik pasakyti, kad atlygis buvo didelės vertės, didesnis negu 250 MGL dydžio sumos“, - pranešė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Įtariamųjų byloje gali būti ir daugiau. Neoficialiai kalbama, kad yra įtarimų, jog buvo bandoma paveikti Aukščiausiąjį Teismą, kad šis Darbo partijos byloje išteisintų V.Gapšį. Todėl ir buvęs politikas, ir vienas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų vakar apklausti, kaip specialieji liudytojai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai paėmė V.Gapšio mobilųjį telefoną ir kompiuterį, todėl jis vakar žurnalistams buvo nepasiekiamas.

Vienas iš Darbo partijos lyderių apklausiamas atsisakė duoti parodymus.

R.Aliukonienė į teisėsaugos nemalonę jau buvo patekusi. 2009 m. prokurorės ir jos vyro advokato Rimanto Aliukonio namuose buvo atliktos kratos susidomėjus galimu kyšininkavimu.

Sutuoktiniai pareigūnų veiksmus apskundė ir persekiojimas buvo nutrauktas.


Kas vyksta Vilniaus apygardos prokuratūroje, „Vakaro žinios“ klausė buvusio ilgamečio jos vadovo Ramučio Jancevičiaus.

- Ar jau žinote, kad krečiama buvusi jūsų darbovietė?

- Taip, žinoma. Tik norėčiau patikslinti: kratos atliekamos ne Apygardos prokuratūroje, o vieno pareigūno kabinete. Tai svarbu.

- Ar ši žinia jums buvo netikėta?

- Esu visiškai atitrūkęs nuo anų reikalų, neturiu nieko bendra su tuo, ką dirbau anksčiau.

Žinoma, nemalonus atvejis. Vos sužinojęs pagalvojau apie savo kraujospūdį - jei tebevadovaučiau prokuratūrai, šiandien jis būtų labai aukštas. Nepavydžiu ponui Anatolijui (dabar Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovaujančiam Anatolijui Koržovui - red. past.), jam dabar teks daug ką atlaikyti. Puikiai suprantu, kas tai per situacija. Bet yra, kaip yra, nieko nepadarysi... Daugiau nieko negaliu pasakyti, nes tai būtų principų ir Tėvynės išdavimas (juokiasi).

- Prokuratūrą palikote visai neseniai. Gal dar būdamas vadovu galėjote nuspėti, kad reikalai pasibaigs kratomis ir suėmimais?

- Kaip neseniai? Jau beveik prieš pusę metų! Per tą laiką net nesu buvęs prokuratūros pastate. Kas, kaip ir ką - palikim aiškintis oficialioms tarnyboms.

- Ar tai pirmas toks atvejis šioje institucijoje?

- Tikrai ne pirmas. Bijau suklysti, kiek tiksliai jų būta man dirbant, bet ir dabar dviejų prokurorių bylos tebėra teismuose.

Gindamas savo dabartinį ar būsimą įpėdinį noriu pasakyti, kad prokuroras niekada nevykdo ir nevykdė operatyvinės veiklos. Nuoširdžiai sakau: jis negali žinoti visko, kas darosi, jis mato tik procesinius dalykus - bylas, ieškinius, pareiškimus ir panašius dalykus. Prokuratūros vadovas negali įlįsti kiekvienam prokurorui ne tik į širdį, bet ir į kišenę, į sąžinę. Tai tiesiog ne jo funkcija.

Kitas dalykas, ne apygardos prokuratūros vadovas priiminėja šituos pareigūnus į darbą, paskyrimams ir panašiems dalykams jis neturi tiesioginės įtakos. Visus kadrinius dalykus sprendžia šalies generalinis prokuroras.

Lieka sąžinės dalykai. Na, pradirba žmonės tam tikrą metų skaičių, na, atsisėda. Vieniems tai kelia nuostabą, kitiems ne. Bet šita situacija - tai ne automobilių avarija, tai nėra neatsargūs dalykai. Ne be reikalo ir mūsų Temidė - užrištomis akimis. Yra, kaip yra, toks gyvenimas. Visų žmonių gaila.

- Bet kaip žmonėms pasitikėti teisingumo vykdytojais?

- Dabar dirbu kitose pozicijose, galiu vertinti iš šalies. Šis įvykis prokuratūrai autoriteto nepridės, tai akivaizdu. Bet galiu tvirtai teigti, kad nei dabartinis apygardos prokuratūros vadovas, nei šalies generalinis prokuroras, nei jo pavaduotojai prie to, dėl ko dabar ši institucija bus visuomenės barama, tikrai neprisidėjo. Jie padarė savo darbą ir dabar teks tą karčią piliulę nuryti. Reikia nulenkti galvas prieš juos, kad ėmėsi ryžtingų priemonių.

- Turbūt nenorėtumėte šiandien sėdėti savo buvusioje kėdėje?

- Sėdėdamas joje aš kasdien išgerdavau ne mažiau nei vieną buteliuką širdies lašų. Neseniai su žmona svarstėm, kada mes pirkom jų paskutinį kartą. Paaiškėjo, kad pernai spalį. Va jums ir atsakymas, ar tebenorėčiau būti ten, kur prabuvau beveik dvidešimt metų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“