Kraujo centro eksvadovę J.Bikulčienę nuteisė dėl piktnaudžiavimo

Vilniaus apygardos teismas vakar paskelbė sprendimą rezonansinėje byloje - dėl piktnaudžiavimo NKC buvusiai vadovei 53 metų J.Bikulčienei skirta 33,6 tūkst. eurų, o už padėjimą piktnaudžiauti verslininkui Antanui Petrošiui - 22,2 tūkst. eurų baudos.

NKC civilinis ieškinys J.Bikulčienei tenkintas iš dalies - turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą. Nuosprendis gali būti skundžiamas.

„Vienas iš NKC pajamų gavimo šaltinių buvo gydymui nepanaudotos, perteklinės kraujo plazmos realizavimas. Būtent dėl šios plazmos realizavimo ir prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas. Kilo klausimai, ar teisėtai buvo priimti kaltinamųjų sprendimai“, - „Elta“ citavo teisėją Arūną Bartkų.

Įžvelgė bandymą monopolizuoti

2018 m. balandį Lietuvą krestelėjo žinia apie J.Bikulčienės sulaikymą bei laikiną suėmimą. Prokuratūra paskelbė, kad ji įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos neturint licencijos.

„Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms“, - nurodė pareigūnai.

Anot prokurorų, A.Petrošiaus bendrovė „Solis tribus“ galimai turėjo tapti vienintelė mūsų šalyje plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja, bet ši veika buvo užkardyta pasikėsinimo stadijoje.

Kaip įtarta, buvo parduoti NKC priklausę 3 tūkst. litrai kraujo plazmos neturinčiai licencijos įmonei „Solis tribus“.

Rodė į Latviją

J.Bikulčienė po įtarimų korupcija pasitraukė iš pareigų. Kaltės ji nepripažino. Kaip skelbta, buvusi vadovė įžvelgė, kad teisėsaugos dėmesio sulaukė po šveicarų farmacijos kompanijos atstovo Latvijoje kreipimosi į mūsų institucijas, tarp jų - ir į Sveikatos apsaugos ministeriją - esą siekta pašalinti konkurentus ir pigiai nupirkti kraujo plazmos.

Ji aiškino, kad NKC pasirašė sutartį su tiekėju „Solis tribus“, kuris įsipareigojo į Lietuvą parvežti ir užregistruoti iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus.

Tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Latvijoje liudytojais apklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Kraujo centro darbuotojus ir pan. Vėliau tyrimas dėl šio epizodo nutrauktas.

Įžvelgė reputacijos sumenkinimą

2020 m. gruodį byla perduota teismui, tačiau J.Bikulčienei liko tik vienas kaltinimas. Aiškinta, kad ji nebuvo papirkta, tačiau elgėsi galimai laukdama įvairios naudos.

Anot prokuratūros, 2017 m. tuometinė NKC vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės, veikiančios sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku, kad bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

Kaip skelbė portalas „Alfa“, kaltinamajame akte nurodyta, kad J.Bikulčienė ieškojo A.Petrošiaus bendrovei darbuotojų ir joje įdarbino buvusius savo pavaldinius, pavedė NKC darbuotojams ieškoti patalpų, kuriomis vėliau galėjo naudotis įmonė „Solis tribus“, priiminėjo sprendimus ir pasirašinėjo dokumentus, kuriuose būdavo nurodyta melaginga, tačiau verslininko bendrovei palanki informacija.

Anot prokuroro, ji faktiškai vadovavo šiai bendrovei, pajungusi turimus administracinius ir žmogiškuosius išteklius.

2021 m. pavasarį pradėjus nagrinėti bylą NKC paprašė iš buvusios vadovės priteisti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Aiškinta, kad galimai padarytas nusikaltimas suformavo neigiamą visuomenės požiūrį tiek į kraujo donorystės įstaigą, tiek ir į pačią kraujo donorystės idėją, o J.Bikulčienės sulaikymas gerokai sumenkino NKC reputaciją.

Buvo visai nauja įmonė

Kaip pranešė „Elta“, vakar teismas pažymėjo, kad 2018 m. buvo paskelbtas konkursas dėl kraujo plazmos įsigijimo, bet toks konkursas nebuvo privalomas, NKC galėjo pasirinkti, kokiu būdu realizuoti plazmą. Vadovybė deklaravo, kad toks būdas yra tinkamiausias, nes tokiu būdu galima pritraukti kuo daugiau pirkėjų, sudaryti konkurenciją ir užtikrinti geriausią kainą. Konkursą laimėjo Latvijos įmonė, su ja vyko sutarties derinimo procedūros.

Anot teismo, būtent procedūrų derinimo metu buvo įsteigta bendrovė „Solis Tribus“, po steigimo praėjus trumpam laikui buvo pateiktas pasiūlymas NKC, pasiūlymas buvo priimtas ir buvo nutrauktos sutarties derinimo procedūros su Latvijos įmone, nenurodant motyvų, kodėl procedūros nutraukiamos.

Teisėjas A. Bartkus pažymėjo, kad „Solis Tribus“ buvo visiškai nauja įmonė, neturėjo nei darbuotojų, nei infrastruktūros, nei licencijų, nei patirties šiame versle.

Skandalas dėl poveikio STT

2020 m. balandį šioje istorijoje driokstelėjo dar vienas skandalas, kai buvo sulaikyti trys sostinės advokatai iš dviejų kontorų bei A.Petrošius. Tuomet STT teko aiškinti, kad tų pačių metų vasarį pas šios tarnybos ikiteisminio tyrimo dėl NKC tyrėją atvyko A.Petrošiaus advokatas ir parodė duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.

Tvirtinta, kad balandžio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai tuometiniam STT direktoriui Žydrūnui Bartkui pateikė visą turimą susirašinėjimo medžiagą. Be to, kaip teigta, tyrėjai ir direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo šie perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ir kt.

Kaip buvo skelbta, 2018 m. vasarą A.Petrošius per pokalbių programėlę iš STT pareigūno gavo failą, kuriame buvo tarnybos agentų susirašinėjimas.

Kaip rašė „Vakaro žinios“, šiemet kovą ši poveikio STT direktoriui ir tyrėjai byla Vilniaus apygardos teisme garsiai subyrėjo - advokatai ir verslininkas buvo išteisinti. Tačiau Generalinė prokuratūra apskundė šį nuosprendį.